Šiuolaikinis studentas gerokai skiriasi nuo savo kolegų prieš 15–20 metų – jam jau neužtenka žinių, gautų paskaitose, jis nesėdi per dienas bibliotekose. Ieškodamas papildomos mokymosi medžiagos, dažniausiai jis naudojasi informacijos ir komunikacijos technologijomis – internetu, intranetu, kompaktiniais diskais (CD), universaliaisiais skaitmeniniais diskais (DVD) ir kt. Į laikmečio pokyčius reaguoja ir dėstytojai.

Dėstytojai siūlo naują požiūrį į paskaitas

Nuo 2008 m. Kauno technologijos universitete (KTU) veikia E. mokymosi technologijų centras (įkurtas pertvarkius Distancinio mokymo centrą, veikusį nuo 1996 m.), kurio vienas iš tikslų – sukurti bei plėtoti dėstytojų ir studentų paramos sistemą, taikant ir diegiant e. mokymosi metodus ir priemones bei rengiant ir teikiant e. studijų modulius, palaikyti ir plėtoti e. mokymosi technologijas studijų metu. Kaip dėstytojams sekasi taikyti e. mokymosi metodus ir priemones, kalbamės su trimis universiteto mokslininkais.


















Doc. Irena Patašienė
KTU Socialinių mokslų fakultetas
Pedagoginį darbą universitete pradėjo dirbti daugiau kaip prieš 15 metų. 1995–1996 m. kūrė pirmąją lietuviško verslo žaidimo, skirto verslo pagrindams įsisavinti, „Kietas riešutas“ versiją. Vėliau, įsteigus Distancinio mokymo centrą, ėmė mokytis nuotolinių studijų teikimo subtilybių. Dabar pagal visas Socialinių mokslų fakulteto bakalauro studijų programas dėsto informacinės sistemos ir socialinių duomenų analizės modulį. Šis kursas parengtas ir WebCT aplinkoje. Verslo administravimo specialybės studentams taip pat dėsto verslo sprendimų paramos sistemų modulį, kuris taip pat pradėtas rengti nuotoliniu būdu.


















Doc. Kazys Baniulis
KTU Informatikos fakultetas
Universitete dirba nuo 1963 m. Šiuo metu dėsto tris duomenų struktūrų studijų modulius ir tris mokymo technologijų projektavimo studijų modulius, taip pat vadovauja magistrantams ir doktorantams.

















Doc. Vilmantė Kumpikaitė
KTU Ekonomikos ir vadybos fakultetas
Universitete dėstyti pradėjo 1999 m. baigdama magistro studijas. Šiuo metu dėsto darbo ekonomikos, darbo išteklių valdymo, personalo ugdymo, vadybos lietuvių ir anglų kalbomis kursus.

Kaip seniai ir kokius e. mokymosi elementus taikote studijose?

Doc. I. Patašienė. Kursus virtualioje aplinkoje pradėjau rengti nuo Distancinio mokymo centro įkūrimo. Su kolegomis neparengėme daug vaizdo paskaitų, nes manome, kad dinamiški procesai įpareigoja kiekvienais metais jas koreguoti, todėl mieliau taikome klasikinius WebCT ar „Moodle“ siūlomus metodus (medžiagos, įvairaus tipo savarankiškų užduočių pateikimą, diskusijų organizavimą ir pan.).

Doc. K. Baniulis. Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, įsitraukus į tarptautinius projektus, fakultete įrengiamos kompiuterių klasės, internetinis ryšys. Duomenų struktūrų svetainę su grafiniais kontrolės ir savikontrolės klausimais internete naudojame nuo 1996 m. 2000 m. fakultete atsirado nuotolinių studijų formų – organizuojami e. mokymosi kursai, skaitomos vaizdo paskaitos.

Doc. V. Kumpikaitė. E. mokymosi elementus taikau maždaug penkerius metus. Dažniausiai kursus WebCT aplinkoje. Kartais naudoju e. knygą, pateikiu visą mokymosi medžiagą, papildomus skaitinius, savo filmuotą vaizdo medžiagą virtualioje aplinkoje arba taikau studentų žinių patikrinimą – testavimą virtualioje aplinkoje.

Kiek e. mokymosi kursų jau esate parengę?

Doc. I. Patašienė. Su bendraautoriais esu parengusi 6 kursus. Visi jie skaitomi KTU Socialinių mokslų fakultete ar Jaunųjų kompiuterininkų mokykloje.

Doc. K. Baniulis. 1990 m. su bendraautoriais vidurinėms mokykloms parengėme programavimo vadovėlį su savikontrolės testų diskeliu. Esu parengęs tris e. mokymosi kursus WebCT aplinkoje, kurie taikomi informatikos ir kompiuterinės lingvistikos bakalauro studijų programose bei kompiuterizuoto mokymo ir nuotolinių studijų informacinių technologijų magistratūros studijų programose.

Doc. V. Kumpikaitė. Kartu su kolegomis esu parengusi du studijų kursus, savarankiškai vieną ir artimiausiu laiku planuoju kurti dar du. Universitete šiuo metu skaitau du kursus: darbo ekonomiką pagal ekonomikos studijų ir darbo išteklių valdymą vadybos programose. Abu jie dėstomi Ekonomikos ir vadybos fakultete bakalaurams.

Kas Jus paskatino naudoti e. mokymosi būdą studijose?

Doc. I. Patašienė. Labiausiai dėkoti reikėtų E. mokymosi technologijų centro direktorei doc. Danguolei Rutkauskienei. Ji yra virtualių aplinkų taikymo studijose entuziastė, per įvairius susitikimus akcentuojanti e. mokymosi privalumus ir pristatanti e. mokymosi srities naujienas. Tokia reklama duoda puikių rezultatų.

Doc. K. Baniulis. 1974 m. tuometinis KTU prorektorius prof. Česlovas Jakimavičius pakvietė užsiimti e. mokymosi problematikos tyrimais. Iki šiol mano mokslinių darbų kryptis siejasi su šia tema ir skatina taikyti e. mokymąsi studijose.

Doc. V. Kumpikaitė. Mane domina įvairūs mokymo būdai, bandau studijas padaryti įdomesnes ir sau, ir, žinoma, studentams. Kai tuometiniame Distancinio mokymo centre pasiūlė mokymosi kursus dėstytojams WebCT aplinkoje ir kursų kūrimą, su kolegomis ėmėme juos lankyti, mokėmės, kaip rengti kursus. Tai leido pradėti įgytas žinias naudoti praktikoje ir paįvairinti studijas.

Kokia Jūsų patirtis šioje srityje? Su kokiomis problemomis susiduriate?

Doc. I. Patašienė. E. mokymasis pirmiausia turėtų būti taikomas ištęstinių studijų studentams, kurių mobilumas yra labai didelis. E. mokymasis taip pat padeda dar prieš užsiėmimus susipažinti su užsiėmimo medžiaga, pakartoti kursą ar pagilinti žinias. Paprastai kurse pateikiame netradicinio tipo savarankiškų užduočių (kryžiažodžių, galvosūkių ir pan.), kurias studentas gali spręsti laisvalaikiu. Aktyvūs studentai paprastai dėstytoją priverčia sugaišti daugiau laiko nei paskaitas skaitant tradiciniu būdu. Bet tai juk dėstytojui suteikia didžiulį pasitenkinimą. O ir tradiciniu būdu dirbantis dėstytojas daug laiko skiria konsultuodamas studentus pagal „Skype“ programą ir pan. Griežtai laikantis numatyto tvarkaraščio su dideliais sunkumais ar laiko praradimu susidurti netenka. Deja, sunkiausia rasti aktyvių studentų. Antra vertus, kokybiškai dirbti e. erdvėje neįmanoma esant dideliems studentų srautams. Juos reikėtų mažinti iki pasaulinėje praktikoje rekomenduojamų grupių, nes priešingu atveju neįmanoma pajusti studento individualumo ir prisitaikyti prie jo asmenybės.

Doc. K. Baniulis. 1991 m. programavimo laboratoriniams darbams paruošiau situacijas, kurių 90% studentai turėjo būtinai išspręsti. Pamatęs vieną sunkiai sprendžiantį ir tiesiog streso ištiktą studentą supratau, kad tokie prievartiniai reikalavimai negali būti keliami. Tokios patirties susikaupė daug. Su magistrantais ir doktorantais nuolatos kuriame grafines kontrolės, savikontrolės ir modeliavimo priemones, kurios labai palengvina dėstytojų darbą ir skatina aktyvią studentų veiklą.

Dėstant pagal magistratūros studijų programas, kurių studentai iš visos Lietuvos atvyksta tik kartą per mėnesį, vaizdo paskaitos ir mokymo medžiagos pateikimas internete – būtinybė. Stacionaro studentams taip pat būtina mokymo medžiagą pateikti internete. Renkuosi kuo paprastesnes interneto priemones, kad lanksčiai ir operatyviai galėčiau atnaujinti ir pritaikyti medžiagą pagal auditorijos poreikius. Su studentais bendrauju el. paštu, „Skype“ programa, diskusijų forumuose, SSH. Virtualusis bendravimas yra neišvengiama studijų dalis, nors ir sunkesnė negu tiesioginis bendravimas auditorijoje. Pastebiu, kad nuotolinę studijų formą, kuri leidžia derinti darbą su studijomis, studentai vertina ypač palankiai.

Doc. V. Kumpikaitė. E. mokymosi naudą dėstytojas iš karto pajunta prireikus išvykti į konferenciją, komandiruotę ar, pvz., susirgus – studentai gali studijuoti savarankiškai. Dėstytojas iš bet kurios pasaulio vietos gali prisijungti prie kurso, patikrinti, kaip studentai jame dirba, atsakyti į studentų paliktus klausimus, pateikti naują informaciją ir pan. Aš pati naudoju mišrų būdą, t. y. paskaitas auditorijoje su nuotoliniu mokymu. Tokiu atveju reikia nustatyti griežtas taisykles, t. y. pranešti studentams, kokiu intervalu tikrinsiu kursą, kaip dažnai atsakysiu į klausimus (ar tik auditorijoje, ar ir virtualioje erdvėje) ir pan. To nepadarius darbo ir laiko sąnaudos didėja.

Kas, Jūsų nuomone, galėtų paskatinti universiteto dėstytojus studijose naudoti e. mokymosi būdą?

Doc. I. Patašienė. Svarbiausias turėtų būti entuziazmas, tačiau skatintų ir kitos priemonės – e. studijų modulių akreditavimo pripažinimas, e. mokymosi kursų pripažinimas metodine medžiaga, geresnis kuratoriaus darbo apmokėjimas, skatinimo sistemos sukūrimas ir pan.

Doc. K. Baniulis. Pagrindinis tradicinių nuotolinių e. mokymosi kursų trūkumas – nepakankamos praktinės veiklos galimybės. Todėl taip pat reikėtų skatinti inovatyvius e. mokymosi būdus. Pavyzdžiui, tai gali būti praktinių įgūdžių ugdymo ir kontrolės algoritmavimo laboratorinių darbų kursas, taikomas informatikos 2 studijų modulyje, matematikos testai, taikomi Fundamentaliųjų mokslų fakultete, ir pan. Turėtų būti nepriklausomų ekspertų grupė, kuri teiktų siūlymus universiteto administracijai apie strategines e. mokymosi plėtros kryptis ir dėstytojų skatinimo priemones.

Doc. V. Kumpikaitė. Skatinimas nepadės, jei dėstytojas nematys prasmės ar paprasčiausiai nenorės tobulėti. Vis dėlto manau, kad e. modulių akreditavimo pripažinimas ir e. mokymosi kursų pripažinimas metodine medžiaga tikrai turėtų paskatinti daugiau dėstytojų įsitraukti į šią veiklą. Tai nemažai laiko sąnaudų reikalaujantis darbas ir kai jis niekur neužskaitomas, dėstytojai nemato prasmės tai daryti. Žinoma, bendros skatinimo sistemos sukūrimas, taip pat kuratoriaus darbo apmokėjimas turėtų paskatinti dėstytojus naudoti e. mokymo būdą.

Ko norėtumėte palinkėti savo kolegoms?

Doc. I. Patašienė. Linkiu imtis visų studijų programų modulių pritaikymo e. mokymuisi, nes lengvai prieinama medžiaga palengvina ir dėstytojų, ir studentų darbą akcentuojant bei įsisavinant tarpdisciplininiais ryšiais susijusius dalykus, kurių gausu visose studijų programose.

Doc. K. Baniulis. Kviečiu kolegas drąsiai taikyti e. mokymosi priemones, nes tik tuomet įgyjama patirties, gaunama konkrečių rezultatų ir atsiranda naujų poreikių.

Doc. V. Kumpikaitė. Toks mokymo ir mokymosi būdas įdomesnis ir studentams, ir dėstytojams. Studentai tikrai teigiamai vertina tokius kursus. Linkiu dėstytojams įveikti abejones ir pradėti juos kurti. Nuotolinio mokymo centro kolektyvas ir kiti kolegos, dirbantys šioje srityje, visada padės jums iškilus klausimams.

Parengė Giedrius Židonis