Šie metai Kauno technikos kolegijai ypatingi. Rudenį ji švęs savo 90-metį. Per tuos metus ji parengė per 32 000 specialistų, kurie, įsiliedami į techniškosios inteligentijos gretas, per sudėtingus istorinio virsmo metus nepailstamai kūrė Lietuvos pramonę, tiesė kelius, elektros tinklus, kėlė pirmąsias radijo antenas ir t. t. Atėjus XXI a. kolegija buvo deramai pasirengusi priimti naujus iššūkius – kompiuterių erą, naujas technologijas, aukštai iškelti dėstomo dalyko kultūrą, rasti ryšius su naujai besiformuojančia šalies pramone, verslu. Todėl ir šiandien Kauno technikos kolegijos absolvento diplomas reiškia puikų pasirengimą dirbti ir kurti modernėjančią visuomenę. Tad kokie buvo šios, techniškosios, mokyklos pirmieji žingsniai?

Numalšinus 1831 m. sukilimą, caro valdžia 1832 m. uždarė Vilniaus universitetą. Nuo tada Lietuvoje niekas nerengė techniškojo išsilavinimo specialistų. Šių specialistų stygių ypač pajuto susikūrusi jauna Lietuvos valstybė. Todėl 1920 m. Vyriausybės nutarimu Susisiekimo ministerijos sistemoje buvo įkurta Aukštesnioji technikos mokykla. Jai vadovauti buvo paskirtas iš Rusijos sugrįžęs buvęs Bologojės technikos mokyklos vedėjas inžinierius Julijonas Gravrogkas. Mokyklą pradėta steigti Vilniuje, tačiau sostinę okupavus lenkams, 1920 m. rudenį ji perkeliama į Kauną. Kokius siekius tuomet kėlė technikumas? 1939 m. mokyklos direktorius J. Gravrogkas leidinyje „Technikumas“ rašė: „...Jei technikas gerai nusimano savo profesijoje ir yra kultūriškai išsiugdęs, jis bus autoritetas bendradarbiams. Tokio tikslo ir privalome siekti.“ Tačiau pradžia buvo nelengva. Mieste neatsirado tinkamų patalpų, stigo lėšų, todėl mokykla savo veiklą pradėjo be tikslios kalendorinės datos, be didelių iškilmių, vėlų 1920 m. rudenį prisiglaudusi pradinės mokyklos patalpose Vytauto prospekte. Mokslą pradėjo 26 klausytojai. Didžioji jų dalis buvo įvairių įstaigų darbuotojai. Mokytasi po darbo, vakarais. Pirmieji 9 statybos technikai mokslus baigė 1925 m. 1922 m. technikumas persikėlė į Mickevičiaus gatvę. Čia buvo erdviau: įrengtos patalpos klasėms, pastogėje – braižykla, rūsyje – pradinio techniško praktinio mokymo patalpos su iš Jurbarko amatų mokyklos atvežtais darbastaliais, prietaisais, įrankiais. Mokslas čia vyko dviem pamainomis. Mokykloje tuomet jau dirbo 9 dėstytojai, kiti buvo ateinantys iš gamyklų ar Kauno universiteto.

1923 m. Lietuvoje imta galvoti apie jūrų uostą ir nuosavą laivyną. Todėl tais metais į technikumą priimami 22 jaunuoliai, pasiryžę tapti jūrininkais. Kadangi šalis neturėjo savo laivyno, buvo nuspręsta Kaune jaunuoliams suteikti tik 2 m. teorinį parengimą, o praktikai juos išsiųsti į Suomiją. G. Eriksono laivininkystės įmonėje jie 3 m. turėjo plaukioti buriniais prekybos laivais. 1928 m. jie įgijo teisę dirbti laivo kapitonais ir šturmanais. Labai įdomus šių jaunuolių likimas. Baigę mokslus jie dviem laivais išplaukė atlikti praktikos. Vienas laivas, apiplaukęs Afriką, pasiekė Australiją ir laimingai grįžo į Suomiją. Kito laivo likimas buvo tragiškas – ties Pietų Amerikos krantais, papuolęs į audrą, jis nuskendo. Tiesa, kai kam pavyko išsigelbėti. Koks tolimesnis šių Lietuvos jūrininkų likimas? Dalis jų liko dirbti Suomijoje, kiti įsidarbino Rygoje, nes Lietuvoje jiems darbo tuomet nebuvo.

1926 m. išleista pirmoji mechanikos specialistų laida, o 1929 m. – elektrikų. Pastarieji buvo labai laukiami statomoje Petrašiūnų šiluminėje elektrinėje ir sparčiai plečiamų elektros tinklų statybose.
1935–1937 m. atsirado mokymo specializacijos: architektūros, susisiekimo, mašinų technikos, technologijų (pramonės mechanikų), elektros energijos tiekimo, telesusisiekimo. 1936 m. čia buvo pradėti rengti ir geležinkelių specialistai. Išleistos tik kelios jų grupės.

1929–1930 m. jaunimas pradėjo domėtis aviacija. 1932 m. mokyklos dirbtuvėse pastatytas pirmasis lietuviškas sklandytuvas „Technikas-1“. Jam darbo brėžinius ruošė elektrotechnikos skyriaus studentas Bronius Ožkinis, vėliau tapęs garsiu Lietuvos aviakonstruktoriumi. Iki 1939 m. čia buvo sukonstruoti ir pagaminti 6 lėktuvėliai.

Didėjant specialistų poreikiui, didėjo ir moksleivių skaičius, reikėjo erdvesnių patalpų. Todėl 1937–1938 m. buvo pastatyti nauji Aukštesniosios technikos mokyklos rūmai. Jų projektą parengė Italijoje mokslus baigęs architektas, mokyklos dėstytojas S. Kudokas. Tuose rūmuose ir šiandien aidi dabar jau Kauno technikos kolegijos studentų balsai.

Kolegija šiandien

Kauno technikos kolegijos direktorius dr. Jonas Krivickas pirmiausia aprodė kolegijos teritoriją.

Netoliese raudonuoja vienas iš Kauno fortų, kur prieškariu buvo Valstybės archyvas. Erdvus kiemas. Puikiai suprojektuotas mokymui skirtas pastatas turi ne tik gerai įrengtas auditorijas, laboratorijas, bet ir sporto, mažąją ir didžiąją iškilmių sales, baseiną. Šalia sovietų laikais buvo pastatyti studentų praktikai skirti pastatai. Kasmet čia praktiką atlikdavo apie 900 moksleivių. Vėliau ši technikumo bazė peraugo į gamybinį susivienijimą „Praktika“, kur praktikas atlikdavo ir kitų mokyklų moksleiviai. Čia buvo plėtojama techninė kūryba, susivienijimą garsinusi ir už Lietuvos ribų. Dr. J. Krivickui gaila, jog didžioji dalis šių pastatų šiandien jau privatizuoti. Tačiau šalia naujais stiklais tviska pastatas su BOSCH iškaba. „Taip, patvirtina direktorius, su šia įmone kolegija palaiko puikius santykius. Čia kolegijos dėstytojai ir studentai ne tik susipažįsta, bet ir įsisavina naujausią autotransporto diagnostinę įrangą“. Nuo centrinių rūmų pastato stogo skardiniais vamzdžiais bildėdamas leidžiasi šiferis. Iš ES struktūrinių fondų gauta lėšų pastato remontui ir studijų programų atnaujinimui.

Jaukiame direktoriaus kabinete pirmiausia išgirstu, jog kolegija palaiko puikius santykius su autotransporto, elektronikos bei elektros profilio įmonėmis, elektrinėmis, kelių tiesimo bei statybos organizacijomis. Pirmakursiams rengiamos pažintinės praktikos pažangiausiose įmonėse, kur taikomos naujausios technologijos ir įranga. Jie apsilanko ir Kelių, Energetikos muziejuose ir t. t. Taip susipažįstama su būsimąja specialybe. Čia jie gali įgyti automobilių techninio eksploatavimo, autotransporto elektronikos, elektros energetikos, elektros ūkio eksploatavimo, elektronikos technikos, statybos ir kelių tiesimo profesinio bakalauro specialybes. Praėjusiais metais pradėta realizuoti nauja studijų programa – elektroninės statinių valdymo sistemos. Elektroninės sistemos ateina ir į mūsų buitį. Savo namuose galima įsirengti automatinę šildymo-vėdinimo bei apšvietimo sistemą ir t. t. Šie specialistai gebės naudotis įvairiomis elektroninėmis sistemomis, galės jas kurti ir prižiūrėti. Jų reikės bet kurioje stambioje įmonėje, kur yra elektroninių sistemų, specializuotose įmonėse, projektuojančiose, diegiančiose ir prižiūrinčiose elektronines sistemas.

Kita nauja specialybė yra automatizuotos medžiagų apdirbimo technologijos. Baigę šią specialybę absolventai galės dirbti aukštųjų technologijų valdymo ir mechatroninių sistemų priežiūros srityje.

Šiemet Kauno technikos kolegijoje studijuoja 1464 studentai. Jiems dėsto 102 dėstytojai, iš kurių 25 mokslų daktarai. Deja pagal reglamentuojančius aktus tik 10% dėstytojų gali eiti docento pareigas. Dėstytojų kvalifikacijos kėlimui kolegija skiria ypatingą dėmesį. Palaikomi puikūs ryšiai su Kauno technologijos universitetu. Nepaprastai vaisingas bendradarbiavimas kolegiją sieja ir su Šmalkaldeno taikomųjų mokslų universitetu, prasidėjęs prieš daugiau kaip 37 metus. Kadangi šį Vokietijos universitetą remia stambios įmonės (tokios kaip „Siemens“, BOSCH ir kt.) po metų nuvykęs gali pamatyti vis naujų prietaisų, įrangos. Pagal tradiciją į šį universitetą vienais metais vyksta delegacija iš Kauno, kitais iš Šmalkaldeno į Kauną. Studentai susipažįsta su kolegija, universitetu, atlieka praktinius-laboratorinius darbus, o dėstytojai susipažįsta su šalimi, su naujausia metodine medžiaga, skaito paskaitas, rengia konferencijas ir t. t. Kai kurie Kauno studentai Šmalkaldene atlieka ir baigiamąsias praktikas, ruošia baigiamuosius darbus. Puikūs ryšiai kolegiją sieja ir su Leipcigu, kur mūsų studentai statybininkai gali semtis patirties. Vyksta vaisingas tarptautinis bendradarbiavimas per „Erasmus“, „Leonardo da Vinčio“ programas.

Direktorius pasidžiaugė kolegijos auklėtiniais, kurie verslumo konkurse šiemet šalyje užėmė antrąją vietą, nors verslo specialybės kolegijoje ir nėra. Gerai jie pasirodė ir mechatronikos konkursuose, sportiniuose renginiuose. V. Valinskas ir A. Noreika ŠMM rengiamame mokslo ir technologijų populiarinimo darbų konkurse šiemet pelnė antrąją vietą.
Kolegijoje įdiegta kokybės vadybos sistema LST EN ISO 9001:2000. Tai moderni sistema, kuri skatina organizaciją nuolat tobulėti, nukreipiant realių organizacijos veiklos procesų identifikavimą ir daugelio susijusių ir sąveikaujančių procesų valdymą. Taip pat itin svarbūs principai yra: kliento poreikių nustatymas ir patenkinimas, vadovybės atsakomybė.

Muziejuje

Kiekvienas, įstojęs į Kauno technikos kolegiją, būtinai apsilanko kolegijos muziejuje, nes čia po stiklu suguldytos kažkada studentų labai gerbiamos studentiškos kepuraitės, iškilmingai rymo kolegijos vėliavos, iš vinječių žvelgia kažkada buvę studentai... Šiam muziejui jau 50 metų. Čia sukaupta visa mokyklos istorija. Didelę dalį muziejaus medžiagos surinko tuometinė Istorijos kabineto vedėja dėst. A. Čiudiškytė. Prisiminimus užrašė ir nuotraukas dovanojo dėstytojai, buvę studentai. Trijose didžiulėse odos viršeliais įrištose knygose surašytas mokyklos metraštis, svečių knyga, gausybė stalčių stalčiukų su surinkta istorine medžiaga, dokumentais. Daugiau kaip 50 metų šioje mokykloje dirbanti chemikė Ina Kriščiukaitienė dabar šio muziejaus šeimininkė. Puikios atminties moteris gali daug ką papasakoti ne tik apie pirmuosius technikumo žingsnius, bet ir nelengvus mokyklai karo, pokario metus. Kai dalis dėstytojų buvo ištremti į sibirus, dalis studentų pasitraukė į miškus, o emigravę į Vokietiją technikumo dėstytojai drauge su Vytauto Didžiojo universiteto profesūra karo pabėgėlių stovykloje toliau dėstė, rengė specialistus, turėdami didžiulę viltį, jog jų Lietuvai prireiks. Deja. Tačiau gyvenimas tekėjo sava vaga, slinko okupacijos dešimtmečiai. Nuo 1984 m. politechnikumo absolventams įteikiami techniko diplomai; 1953 m. atidaromas vakarinis skyrius; 1958 m. – neakivaizdinis, o 1959 m. vakarinis filialas Šiauliuose. 1962 m. tokie pat skyriai atidaromi Elektrėnuose, Jonavoje. Dėstytojų S. Baublio ir E. Degutienės braižybos kabineto įrangos fotoalbumas eksponuotas 1969–1971 m. Sąjunginėje liaudies ūkio pasiekimų parodoje, apdovanotas bronzos medaliu. Buvo ir daugiau tų medalių, išradimų. I. Kriščiukaitienė praveria spintelės duris, o ten susiglaudę sportininkų iškovoti prizai, garbės raštai...

Muziejuje iš vienos nuotraukos žvelgia jaunuolis. Tai Titas Masiulis, technikumo absolventas, žuvęs 1991 m. sausio 13 d.

O čia, aiškina I. Kriščiukaitienė, dokumentai, kaip Aukštesnioji technikos mokykla tampa Kauno technikos kolegija – aukštąja neuniversitetine mokykla. Tai buvo 2002 m., o čia Aukštesniosios technikos mokyklos auklėtinio garsaus JAV architekto Edmundo Arbo-Arbačiausko suprojektuotas namas...

Į muziejų ir šiandien renkasi ne tik pirmakursiai, bet ir baigę studijas prieš daug metų absolventai. Sulaukta net gausios delegacijos iš Izraelio. Visi čia sugrįžtantys I. Kriščiukaitienei nepaprastai mieli ir laukiami.

Gražina Kriščiukaitienė