|
Kandidatai į prezidentus ir JAV mokslo politika |
|
|
Iki šiol dar niekas nėra skundęsis, kad prieš rinkimus politikai
pernelyg daug kalba apie mokslą. Ir šiuometinė prezidentinė rinkimų
kompanija JAV tuo požiūriu nebus išimtis. Vis tik pastaraisiais metais
padidėjęs tokių klausimų kaip energetika ar sveikatos apsauga
aktualumas verčia siūlyti šių su mokslu glaudžiai susijusių problemų
sprendimo būdus. Palyginus tuos siūlymus, išaiškėja ir kandidatų į
prezidento postą pozicijos mokslo atžvilgiu. Šitokią analizę atliko
žurnalas „Scientific American“.
Ir J. McCainas, ir B. Obama daug dėmesio skiria energetikos problemoms. Pirmasis ruošiasi suteikti 270 mlrd. dolerių subsidiją 45 naujų branduolinių reaktorių statybai. Tie reaktoriai turėtų iškilti per dvidešimt metų, todėl kyla klausimas, ar verta tiek daug mokesčių mokėtojų pinigų investuoti būtent į branduolinę energetiką, o ne į saulės ar vėjo jėgaines, kurios taip trokštamas kilovatvalandes pradėtų gaminti kur kas anksčiau. Savo ruožtu, B. Obama pažadėjo per artimiausią dešimtmetį alternatyvių energijos šaltinių tyrimams skirti 150 mlrd. dolerių, bet apžvalgininkai abejoja, ar tie pinigai tikrai pateks juos kuriantiems mokslininkams ir inžinieriams, o ne įvairaus plauko lobistams.
Abu kandidatai remia prezidento J. W. Busho planą pasiųsti JAV astronautus į Mėnulį, o vėliau ir į Marsą, bet neužsimena apie agentūros NASA finansavimo padidinimą.
B. Obama, skirtingai nei J. McCainas, pareiškė nuomonę ir kitais mokslo klausimais. Jis pažadėjo padvigubinti fundamentinių mokslinių tyrimų finansavimą, tik pamiršo pasakyti, per kokį laikotarpį tai įvyks, ir ar į šį padvigubėjimą įskaičiuojami jau minėti alternatyviajai energetikai skirti pinigai. B. Obama taip pat pareiškė paskirsiąs pareigūną, kuris gins piliečių elektroninių duomenų privatumą. Ar jam pavyks pažaboti federalines saugumo tarnybas, turinčias šioje srityje labai aiškius savuosius prioritetus – neaišku.
„Scientific American“ redakcija, reziumuodama atliktą analizę, sako, kad abiem kandidatams šias idėjas dar reikėtų sukonkretinti, nes tik tada tuštoki priešrinkiminiai pažadai ims panėšėti į realią mokslo politiką. Tik vargu ar tai rūpi daugumai rinkėjų.
Parengė prof. Arūnas Krotkus
|