Nauji bendradarbiavimo su valstybės institucijomis ir pramone ryšiai kapitalizuojant žinias įtvirtinti bendruose sumanymuose ir projektuose ir besiformuojanti konsensuso erdvė leidžia patikrinti naujas idėjas ir jas materializuoti realioje verslo aplinkoje bei įvertinti perspektyvos požiūriu, taip pat išvengti supaprastinančių prielaidų įtakos modeliuojant sudėtingas sistemas ir subrandinti tyrimus iki tokio lygio, kai jų rezultatai gali būti tiesiogiai pritaikyti kuriant vertę vartotojams ir realizuojant inovatyvius produktus.
Nauja institucinė konfigūracija padeda sukurti reikiamas priemones inovacijoms palaikyti ir sudaro palankesnes sąlygas ieškoti ekonomikos nišų ir inovatyvių sprendimų geriau išnaudojant intelektualųjį šalies potencialą ir žinių bazę.
Žinių kūrimas akademiniame sektoriuje vis labiau tampa struktūriniu mokslu grįstų inovacijų faktoriumi, ypač kai regionai ar nedidelės valstybės ryžtasi naujomis žiniomis prisidėti prie ekonomikos plėtros.
Viena svarbiausių valstybės strateginių krypčių yra užtikrinti palankias sąlygas atsirasti verslo ir mokslo integracijai, kuri per inovacijų diegimą versle paskatintų ekonominį proveržį ir sukurtų ekonominę ar socialinę grąžą visuomenei.
Valstybės, mokslo ir verslo sąveikos stiprinimas ypač aktualus pastaruoju metu ieškant kelių ir priemonių didinti aukštos pridėtinės vertės produktų ir technologijų dalį BVP struktūroje ir siekiant, kad Lietuvos mokslas duotų naujų idėjų ir žinių verslui, padėtų sukurti ir įsisavinti kokybiškai naujus konkurencingus pasauliniu mastu produktus ir taip padėtų skatinti šalies eksporto augimą. Tai svarbu ir visuomenės raidos darnai, siejamai su nacionalinio saugumo poreikiais.
2009 m. rugsėjo 8 d. bendrame Lietuvos pramonininkų konfederacijos ir Lietuvos mokslų akademijos prezidiumų posėdyje buvo pabrėžta, kad viena svarbiausių valstybės strateginių krypčių yra užtikrinti palankias sąlygas atsirasti verslo ir mokslo integracijai, kuri per inovacijų diegimą versle paskatintų ekonominį proveržį ir sukurtų ekonominę ar socialinę grąžą visuomenei. Tai ypač aktualu sunkmečio sąlygomis, valstybei išgyvenant ekonominę krizę.
Socialinio kapitalo ir konsensuso erdvės tarp institucijų (valstybės–mokslo–pramonės), skatinančios inovacijas, sukūrimo pavyzdys gali būti UAB „Precizika Metrology“ bendradarbiavimas su Lietuvos techniškaisiais universitetais ir mokslo institutais.
UAB „Precizika Metrology“ jau daugiau kaip tris dešimtmečius specializuojasi projektuojant ir gaminant precizines metrologines įrangas – matavimo mašinas, linijines ir kampines skales bei keitiklius. Ji yra įvaldžiusi precizinių mechaninių sistemų ir optinių skalių gamybos technologijas. 2000 m. įmonės technologiniai procesai buvo sertifikuoti pagal ISO 9002 standartų reikalavimus. Plėtodama specializuotos metrologinės įrangos ir precizinių skalių gamybą, „Precizika Metrology“ yra suinteresuota sukurti šiuolaikinę technologinę bazę ir įsisavinti precizinio poslinkių matavimo, ilgio matų kalibravimo ir aplinkos sąlygų įtakos kompensavimo technologijas, įdiegti jas gamyboje ir plėtoti precizinių skalių ir keitiklių gamybą. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. birželio 9 d. nutarimu Nr. 730 „Precizika Metrology“ įgaliota kurti ir išlaikyti brūkšninio ilgio mato ir plokščiojo kampo valstybės etalonus.
2003 m., dalyvaudami Lietuvos valstybinio mokslo ir studijų fondo remiamoje aukštųjų technologijų programoje, KTU ir Puslaidininkių fizikos instituto (PFI) mokslininkai drauge su „Precizika Metrology“ specialistais užsibrėžė uždavinį ištirti šiuolaikinių aukštųjų technologijų teikiamas ilgio kalibravimo galimybes ir sukurti precizinį ilgio matų susieto kalibravimo kompleksą – interferencinį lazerinį komparatorių, atitinkantį Lietuvos poreikius ir įgalinantį kalibruoti spinduliuotės šaltinius, linijines skales, keitiklius, matuoti brūkšninių kodų ir šablonų kokybę, užtikrinti ilgio matų sietį su pirminiu ilgio vieneto etalonu.
Projektas buvo vykdomas dviem etapais 2003–2009 m. 2007–2008 m. jam buvo skirta ES struktūrinių fondų parama, padėjusi, bendradarbiaujant su Fizikos ir Chemijos institutais, išvystyti technologinę bazę. Drauge su VGTU mokslininkais tuo pat metu buvo sprendžiamos analogiškos kampinių matų kalibravimo problemos.
Kompleksinių ilgų brūkšninių matų (3,5 m) kalibravimo bandymų, atliktų „Precizika Metrology“ matavimų laboratorijoje, ir ES šalių ilgių brūkšninių matų kalibravimo galimybių palyginimas parodė, kad (2003–2006 m.) sukurto komparatoriaus kalibravimo tikslumo charakteristikos yra neblogesnės nei Olandijos, Švedijos, Austrijos, Prancūzijos analogiškų kalibravimo sistemų (žr. straipsnį „Kai valstybė, mokslas ir pramonė dirba kartu“, Mokslas ir technika, 2007, Nr. 1).
Vykdant šią aukštųjų technologijų plėtros programą, atlikti išsamūs precizinių mechatroninių matavimo sistemų teoriniai ir eksperimentiniai tyrimai, kuriais remiantis sukurta mokslinė ir techninė bazė, įgalinanti gerinti tiksliųjų matavimo sistemų kokybę ir kurti inovatyvias, kokybiškai naujomis savybėmis pasižyminčias, konkurencingas tarptautiniu mastu mechatronines matavimo sistemas ir įterpti susietąją ilgio ir kampo metrologiją į daug sudėtingesnę negu kalibravimo laboratorijoje aplinką, kur veikia plataus spektro seisminiai žadinimai, nevienalyčiai temperatūriniai laukai, elektromagnetiniai trikdžiai ir kt.
Sukurti efektyvūs precizinių mechatroninių matavimo sistemų tyrimo ir skaitmeninio paklaidų kompensavimo principai ir metodai, atlikti išsamūs šių sistemų teoriniai ir eksperimentiniai tyrimai, pasiūlyti inovatyvūs inžineriniai sprendimai, pritaikyti serijiniu būdu gaminamiems produktams, o taip pat išvystyta moderni gamybinė bazė leido sukurti kokybiškai naujus gaminius ir periodinių ir kodinių precizinių rastrinių skalių bei linijinių ir kampinių poslinkių matavimo sistemas. Kai kurie inovatyvūs sprendimai užpatentuoti.
Vaisingas mokslo ir verslo bendradarbiavimas (2003–2009) tiriant ir kuriant inovatyvias, konkurencingas tarptautiniu mastu, kokybiškai naujomis savybėmis pasižyminčias mechatronines matavimo sistemas ir jų gamybos technologijas leido UAB „Precizika Metrology“ įveikti sunkmečio iššūkius ir išbristi iš krizės jau 2009 m.
Atlikti tarptautiniai linijinių skalių kalibravimo palyginimai Vokietijos nacionaliniame metrologijos institute (PTB) parodė, kad precizinės etaloninės skalės kalibravimo, atlikto PTB esančiu nanokomparatoriumi, ir „Precizika Metrology“ rezultatų skirtumas neviršija 50 nm (1 pav.). Tai leido gamybinėje aplinkoje pasiekti daugiau nei 25 kartus didesnį precizinių linijinių skalių kalibravimo tikslumą nei iki sukuriant ir įdiegiant mokslu grįstas inovacijas. Toks aukštas įterptinės ilgio metrologijos rezultatas, pristatytas Pasauliniame IMEKO kongrese 2009 m., taip pat kompleksiniai precizinių mechatroninių matavimo sistemų ir jų gamybos technologijų tyrimo ir tobulinimo darbai buvo gerai įvertinti tarptautinės mokslo bendruomenės ir šios srities pramonės specialistų, padidino Lietuvos prestižą ir „Precizika Metrology“ įvaizdį užsakovų akyse, jų pasitikėjimą ir prisidėjo prie užsakymų didėjimo 2009 m. pabaigoje ir 2010 m.
1 pav. Etaloninės skalės kalibravimo PTB ir „Precizika Metrology“ rezultatų palyginimas
Įdiegus žiniomis grįstas inovacijas, eksportuota precizinių skalių ir keitiklių produkcijos už daugiau nei 50 mln. Lt į JAV, Vokietiją, Šveicariją, Angliją, Prancūziją, Ispaniją, Italiją, Turkiją, Indiją, Rusiją, Ukrainą, Baltarusiją ir kitas pasaulio šalis.
Vaisingas mokslo ir verslo bendradarbiavimas įgalino UAB „Precizika Metrology“ įveikti sunkmetį ir išbristi iš krizės jau 2009 m., (2 pav.). Tačiau diegti inovacijas tenka labai sudėtingoje ir konkurencingoje aplinkoje, todėl reikia efektyviai dirbti, nuolat tobulėti ir atsinaujinti, kadangi be ekonominės krizės tenka patenkinti ir užsakovų firmų naujus kokybės reikalavimus, kuriuos diktuoja inovatyvūs produktai, bei lanksčiai reaguoti į naujus poreikius negrįžtant prie ankstesnių kainų.
2 pav. UAB „Precizika Metrology“ produkcijos realizavimo kitimo dinamika 2002–2010 metais: a – vidutinė produkcijos realizavimo apimtis lyginant su 2006 m. apimtimi; b – produkcijos realizavimo apimties kitimas 2009 metais; c – patvirtinti produkcijos užsakymai 2010 metams
Sukurta žinių, tyrimo ir technologinė bazė padeda formuoti mokymo, mokslo ir inovacijų aplinką ir sukurti kultūrinę terpę, padedančią sėkmingai reikštis aukštųjų technologijų srityje, ugdyti ir tobulinti aukštos kvalifikacijos metrologijos, tiksliosios inžinerijos ir gretutinių sričių specialistus, stiprinti mokslo ir verslo sąsajas ir įsitraukti į Europos Sąjungos ir NATO remiamas programas ir projektus, lygiuotis į pirmaujančius tiksliosios inžinerijos srityje.
Plėtojamas tarptautinis mokslinis ir techninis bendradarbiavimas aukštųjų technologijų srityje su Europos ir NATO šalių mokslo institucijomis kelia Lietuvos kaip ES šalies prestižą.
Šis procesas yra tęstinis ir stiprėjantis; jis sistemingai ir nuosekliai apima ne tik technologinius, bet ir kitus, pvz., nacionalinio saugumo, interesus. Šalies mokslinio potencialo panaudojimas krašto apsaugos reikmėms visada buvo svarbus. Įstojus Lietuvai į NATO ir ES 2004 m., atsirado daugiau galimybių dalyvauti tarptautiniuose gynybos technologijų srities projektuose, įsitraukti į NATO tyrimų ir technologijų organizacijos (RTO) veiklą.
Nors problemos, su kuriomis susiduriama plėtojant aukštąsias technologijas, yra bendros ir panašios į tas, kurias tenka spręsti kuriant šiuolaikines gynybos reikmėms skirtas sistemas, pastarosios turi savo specifiką.
Karinės technologijos daugelį metų buvo vienu svarbiausių technologinės pažangos variklių, ypač aukštųjų technologijų srityje. Šiuo metu, kai daugelio sričių žinios vystosi eksponentiškai ir sparčiai integruojasi, trumpėja naujųjų produktų ir technologijų egzistavimo laikas, vis labiau juntamas prieštaravimas tarp reikalaujamo ginkluotės sistemų ilgaamžiškumo, patikimumo ir didelio komponentų savybių dinamiško kitimo.
Gaminant tokius sudėtingus ginkluotės įrangos komponentus kaip lėktuvų karkasai, dujų turbinos, raketų varikliai, amunicija, šarvai, elektronika ir kt., vis labiau stokojama esminių strateginių medžiagų. Galima prognozuoti, kad ateityje tokių deficitinių medžiagų nepakankamumas labai padidins gynybos sistemų tiekimo ir eksploatavimo kaštus arba pablogins tokių sistemų savybes. Toks medžiagų deficitas gali priversti gamintojus atsisakyti kai kurių medžiagų ar technologijų ir ieškoti naujų pakaitalų. Todėl siekiama ne tik prailginti sistemų darbo laiką, panaudoti brangias deficitines medžiagas daug kartų ar pakeisti jas naujomis, bet jau projektavimo stadijoje reikia įvertinti galimą komponentų deficitiškumą pritaikant adaptyvaus projektavimo metodologiją.
Tobulinant technines sistemas, dideles galimybes atveria pažanga mikrosistemų (MEMS) srityje. Mikrosistemų plėtrą, ypač ginkluotės sistemose, riboja nepakankamos žinios apie MEMS galimybes ir jų patikimumą realiomis ginkluotės darbo sąlygomis. Tai atveria nišą naujoms žinioms ir inovacijoms kurti. Pritaikant pramoniniu būdu gaminamus komponentus ir integruojant įvairias jutiklių ir ryšio (duomenų perdavimo) technologijas, galima sukurti norimų savybių sistemas.
Kita vertus, besivystant mokslui ir technologijoms, atsiranda ardančiosios (angl. disruptive) technologijos, paneigiančios jau susiklosčiusias dominuojančias technologijas ir išstumiančios tradicines technologijas ir gaminius. Tokių nesenai atsiradusių sistemų pavyzdžiai gali būti mobilieji telefonai, mikrosistemos (MEMS) ir pan. Pastarosios sistemos sparčiai tobulėja, o jų taikymo sritys plečiasi. Pasiekta didelė pažanga tiek gerinant MEMS technines galimybes, tiek mažinant jų kainą. Mikrosistemos vis plačiau įsitvirtina įvairiuose rinkos sektoriuose ir naujose taikymo srityse, panaudodamos principinius MEMS mažų gabaritų ir kainos, mažo svorio ir naudojamo galingumo privalumus. Mikrosistemų panaudojimo šiuolaikinėse sistemose plitimą sąlygoja vis gilėjanti elektroninių ir mechaninių komponentų integracija, leidžianti pagerinti MEMS funkcionalumą ir „intelektualumą“ ir sistemoje naudoti daugiau mechaninių elementų.
Dėl savo privalumų MEMS vis plačiau naudojamos įvairiose ginkluotės sistemose. MEMS pagrindu sudaryti bendri funkciniai elementai gali būti integruoti ir pritaikyti įvairiose nešančiosiose ginkluotės sistemose. Panaudojant MEMS, kuriamos naujo tipo sistemos, taikomos oro pajėgose – miniatiūriniai nepilotuojami skraidantys aparatai; sausumos kariuomenėje – intelektualūs robotai, stabilizuotos sistemos, paleidimo įrenginiai; jūrų laivyne – autonomiški povandeniniai robotai, manipuliatoriai; jos taip pat naudojamos valdomų raketų, sviedinių ir kitose sistemose.
Aptarsime MEMS teikiamas galimybes jų taikymo inercinės navigacijos sistemose (INS), naudojamose autonominėse ir pusiau autonominėse taikomosiose sistemose, kadangi šiuo atveju geriausiai atsiskleidžia esminiai MEMS privalumai.
Šiuo metu naviguojamo objekto buvimo vietos nustatymas (pozicionavimas, lokalizavimas) atviroje aplinkoje dažniausiai paremtas GPS ar kitomis radijo navigacijos technologijomis, tačiau uždarose erdvėse (patalpose, tuneliuose, šachtose, urvuose), kur GPS signalų nėra, jų panaudoti negalima. Kitoms žinomoms technologijoms (akustinėms, optinėms, radijo ryšių) reikia tam tikros išankstinės infrastruktūros. INS pranašumas yra tas, kad, inicijavus sistemos darbą, jai nereikia išorinių nuorodų (informacijos) padėčiai, orientacijai ar greičiui nustatyti. Todėl ji yra atspari trikdžiams ir klaidinimams. Inercinės navigacijos modulių, naudojančių pagreičio jutiklius ir giroskopus, trūkumas yra tas, kad jos kaupia judesio paklaidas. Dėl šių faktorių atsiranda ir naviguojamo objekto padėties bei judesio krypties nuokrypos. Dideles perspektyvas judesio matavimui ir sekimui atveria skirtingų technologijų integravimo galimybės, todėl pastaruoju metu atsirado ir vis labiau plinta hibridinės technologijos, naudojančios įvairias judesio parametrų matavimo technologijas ir įvairios fizikinės prigimties jutiklius. Panaudojant sąveiką tarp INS ir GPS ir statistinę informaciją apie abiejų sistemų paklaidas, galima pagerinti bendros sistemos savybes ir gauti informaciją apie naviguojamo objekto būsenos vektorių, kai GPS signalai prarandami, bei greičiau juos atgauti.
Civiliniame sektoriuje tokių sistemų vis dažniau prireikia aviacijoje, automobilių transporte, stebos ir saugos sistemose, telekomunikacijose, biomedicinoje, logistikoje ir kitose srityse. Bendrieji INS principai gali būti sėkmingai panaudoti ir įvertinant žmogaus, pvz., gelbėtojo, sportininko, paciento ir kt., būsenos parametrus realiame laike, surandant „taktinio personalo“ pozicionavimo bei judėjimo trasą.
Techninė MEMS grįstų komponentų bazė šiuo metu jau gerai išplėtota. Pramoniniu būdu gaminami inercinės navigacijos moduliai, naudojantys MEMS akcelerometrus, giroskopus, magnetometrus, GPS imtuvus bei kitų fizikinių parametrų jutiklius ir duomenų apdorojimo ir perdavimo lustus.
Pritaikant pramoniniu būdu gaminamus komponentus ir integruojant (naudojant kartu) įvairias jutiklių ir ryšio (duomenų perdavimo) technologijas, galima sukurti norimų savybių sistemas. MEMS plėtrą, ypač gynybos sistemose, riboja nepakankamos žinios apie MEMS galimybes ir jų patikimumą realiomis ginkluotės darbo sąlygomis. Tai atveria nišą naujoms žinioms ir inovacijoms kurti.
MEMS galimybėms ir iššūkiams (problemoms), su kuriomis susiduriama kuriant naujų galimybių ginkluotės sistemas, atskleisti 2006–2008 m. KTU buvo vykdomas NATO RTO ir Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos remiamas projektas „MEMS technologijos ir taikymas“ kartu su JAV ir Belgijos tyrimo institucijų partneriais.
Mikrotechnologijų taikymo techninėse sistemose sėkmę lemia geras MEMS struktūrų savybių supratimas ir žinojimas. Griežti darbo sąlygų reikalavimai riboja komercinių MEMS panaudojimą ginkluotės sistemose, todėl kiekvienu atveju būtina atlikti specifinius sistemų tyrimus ir bandymus. Norint patenkinti aukštus naujųjų sistemų funkcionavimo ir patikimumo reikalavimus ir pasiekti ribines (maksimaliai įmanomas) kuriamų sistemų savybes, reikia gerai suprasti, mokėti analizuoti ir įvertinti MEMS vykstančius procesus.
Didelės integracijos MEMS struktūros yra tiek sudėtingos, kad eksperimentinis jų ribinių savybių tyrimas trunka labai ilgai ir labai brangiai kainuoja. Todėl, atliekant šių savybių tyrimus, būtina, panaudojant šiuolaikinius skaitinės analizės metodus ir priemones, sukurti išsamius struktūrų modelius, įgalinančius tiksliai skaitiniais metodais modeliuoti MEMS struktūroje vykstančius procesus ir optimizuoti dinamines erdvinių MEMS struktūrų savybes, įvertinti paveikiųjų dydžių įtaką sistemos darbo tikslumui. Vykdant mokslinius tyrimus pagal šio projekto programą, išplėtotas anksčiau sukurtas efektyvus metodas precizinių mechatroninių matavimo sistemų savybėms nagrinėti kompleksiškai panaudojant vienas kitą papildančius fizinius, skaitinius ir inžinerinius modelius. Metodas pritaikytas MEMS rezonatorių ir virpančiųjų giroskopų dinamikai ir tikslumui nagrinėti, taip pat sukurtos matematinės-programinės analizės ir projektavimo priemonės. Sukurta nauja metodologija, integruojanti mikrosistemos modeliavimą, analizę ir įvertinimą, kuria remiantis išnagrinėtos strypinių bei sudėtingos formos MEMS struktūrų dinaminės savybės, priimant domėn terminius-tamprumo reiškinius bei įtvirtinimo zonos geometrijos įtaką, ištirti slopinamų modų virpesių kokybės koeficientai (Q faktoriai), leidžiantys įvertinti ribines tiriamų sistemų savybes, bei išanalizuoti realių MEMS tikrinių dažnių ir dinamiškumo koeficientai ir patikrintas modelių patikimumas pagal eksperimentinių tyrimų rezultatus.
Siekiant išsiaiškinti MEMS INS panaudojimo „taktinio personalo“ lokalizavimui galimybes, buvo išmatuoti žmogaus judesiai, pritaikant šiam tikslui MEMS jutiklių modulį. Tyrimai parodė, kad toks modulis gali teikti informaciją apie žmogaus erdvinius judesius plačiame parametrų ruože ir patikimai sekti jo judėjimą trikdžių aplinkoje (3 pav.). Atliktų eksperimentų rezultatai leidžia pagrįstai teigti, kad GPS, Galilėjaus ir kitos palydovinės navigacijos sistemos nėra adekvačios „taktinio personalo“ pozicionavimo uždaviniams, ypač dirbant patalpose. Turint omenyje realią „taktinio personalo“ darbo aplinką ir įvertinant esamus INS reikalavimus ir apribojimus, tampa akivaizdu, kad bendrosios pozicionavimo problemos neįmanoma galutinai išspręsti naudojantis viena kuria nors navigacijos technologija. Šiuo atveju gali būti sėkmingai panaudotos alternatyvios (MEMS INS) ir integruotos (INS/GPS) technologijos. Dideles galimybes atveria INS/GPS integravimo pažanga, pvz., taikant jutiklių derinį ir užpildant intervalus tarp GPS atskaitų inercinės navigacijos jutiklių signalais. Jutiklių derinio pavyzdys, kai vertinant matuojamų parametrų teisingumą vienų jutiklių teikiami duomenys (jų atitikimas) patikrinami pagal kitų (perteklinių) jutiklių duomenis, iliustruotas magnetometro panaudojimo INS sistemoje pavyzdžiu (žr. 3 pav., 3 signalų grupę). Tokios hibridinės sistemos turi dideles perspektyvas tobulinant „taktinio personalo“ pozicionavimą, kadangi INS/GPS integracija ir jutiklių derinys leidžia ženkliai pagerinti bendros navigavimo sistemos savybes.
Projektas buvo pristatytas jubiliejiniame NATO RTO leidinyje 2009 m. ir gerai įvertintas partnerių institucijose; jis tęsiamas 2009–2011 m.
3 pav. Žmogaus erdvinių judesių (3D) parametrai, išmatuoti MEMS jutiklių moduliu: 1 – sukimosi apie tris statmenas ašis greitis, 2 – 3D pagreičiai, 3 – 3D Žemės magnetinio lauko duomenys ir apskaičiuotas žmogaus nueitas kelias, 4 – apskaičiuotas vidutinis judėjimo greitis, greičio kitimas vieno žingsnio metu ir priimamų signalų iš GPS palydovų skaičius, 5 – GPS nužymėta judėjimo trasa
Įgytos žinios ir tarptautinio mokslinio bendradarbiavimo patirtis parodė, kad sėkmės šios srities darbuose galima tikėtis tinkamai panaudojant per tyrėjų tinklą gaunamą informaciją bei žinias ir orientuojantis į tarpdalykinius tyrimus kuriant integruotas kokybiškai naujas sistemas.
Atsiliepiant į šiuos naujus iššūkius, reikia ne tik nuolat atnaujinti turimas žinias sukuriant naujas, bet ir sugebėti pasinaudoti žiniomis, sukurtomis kitose srityse, jas įvertinti, apibendrinti ir panaudoti kuriant inovacijas. Tačiau net ir šiuo atveju niekas negali būti tikras, kad turimos žinios ilgam išliks tinkamos sparčiai besikeičiant poreikiams. Todėl, aukštosioms technologijos tampant vis labiau imlioms žinioms ir moksliniams tyrimams, išsivysčiusiose šalyse universitetų vaidmuo tampa vis reikšmingesnis ir jie dažnai pakeičia kariškius kaip pagrindinius šios srities veikėjus, kadangi svarbiausias mokslinis potencialas yra sukauptas civiliniame sektoriuje.
Žinių sukūrimas akademiniame sektoriuje vis labiau tampa struktūriniu mokslu grįstų inovacijų faktoriumi.
Plėtojant žiniomis grįstą ekonomiką, mokslo ir verslo sąveika žinių kapitalizavimo procese tampa esminė formuojant interaktyvias tinklines (universitetų–valstybės–pramonės) struktūras, skatinančias inovacijas ir padedančias kurti vertę vartotojams.
Stokojant visuomenės ir valstybės poreikius atitinkančių mokslo žinių, mokslo ir verslo sąveika (sinergija) žinias kapitalizuojant tampa esminė išgaunant reikalingus duomenis iš vis didėjančių elektroninių išteklių ir juos įprasminant, taip pat formuojant kūrybinio bendradarbiavimo tinklus.
Svarbia priemone tiek mokslo ir inovacijų praktikoje, tiek tyrimų vadyboje tampa pasaulinėje praktikoje taikomi mokslo ir technologijų indikatoriai (vertinimo kriterijai ir jų sistema), besiremiantys mokslinių publikacijų skaičiumi leidiniuose, turinčiuose citavimo indeksą. Tačiau norint sėkmingai reikštis šių dienų visuomenėje ir eiti į priekį, lygiai taip pat svarbu įvertinti ir mokslo potencialą bei indėlį kuriant vertę vartotojams. Todėl tenka kritiškai permąstyti mokslo ir technologijų indikatorių sistemos konceptualiąją bazę, statistines savybes, nuoseklumą (darną), prognozuojamumo ir aiškinamąją galią, tinkamumą daugumai vartotojų, taip pat tinkamumą konkrečiame kontekste (konkrečioje mokslo srityje), laiko tarpsnyje, vertinimo vienetuose ir kt.
Galima pagrįstai teigti, kad interaktyvių tinklinių (universitetų–valstybės–pramonės) struktūrų, skatinančių inovacijas ir padedančių kurti vertę vartotojams, formavimasis yra labai svarbus plėtojant žiniomis grįstą ekonomiką ir tarptautinį mokslininkų bendradarbiavimą, rengiant ir tobulinant aukštos kvalifikacijos specialistus bei ugdant aukštųjų technologijų kultūrą.
Gediminas Rainys
Lietuvos pramonininkų konfederacijos generalinis direktorius,
Rimas Jonaitis
Krašto apsaugos viceministras,
Algimantas Barakauskas
„Precizika Metrology“ generalinis direktorius
Vykstant giluminiams pokyčiams technologijų pasaulyje, žinios tampa
pagrindine pažangos ir inovacijų varančiąja jėga. Kartu keičiasi ir
mokslo institucijų, pirmiausia universitetų, vaidmuo vystant ekonomiką
ir formuojant interaktyvias tinklines (universitetų–valstybės–pramonės)
struktūras, skatinančias inovacijas, bei šio vaidmens socialinė ir
ekonominė svarba. Keičiantis visuomenės dinamikai ir veiklos modeliams
nuo griežtų ribų tarp atskirų institucinių sričių ir organizacijų iki
lankstesnės daugybiniais ryšiais susijusios ir persidengiančios
sistemos, lengviau spręsti inovacinės aplinkos kūrimo, pramonės
politikos institucionalizavimo ir rizikos kapitalo suteikimo per
inovacines programas klausimus.