Ekonominė krizė užvėrė ne vienos kažkada puikiai dirbusios įmonės duris. Tačiau UAB „Biocentras“ ji nebaisi, nes jau kartą pergyventa ir išmoktos jos pamokos.

DSC_8900 – , DSC_8957 – )

Tai atsitiko tuo metu, kai jauna įmonė, įsikūrusi iš tuometinio Sąjunginio taikomosios enzimologijos instituto darbuotojų, šešetą metų sėkmingai dirbusi Sibire (naftos verslovėse valiusi užterštą gruntą), staiga pajuto Rusijos krizę. Užsidarė vienintelis pragyvenimo šaltinis. Teko grįžti į Lietuvą. Grįžo jie ne tuščiomis rankomis, todėl buvo galima pradėti verslą, juolab kad Mažeikiuose dirbo naftos perdirbimo įmonė, šimtus kilometrų tęsėsi naftotiekis, plėtėsi degalinių tinklas. Tačiau kas atsitiktų, jei kada nors ir šią sritį paliestų krizė? UAB „Biocentras“ direktoriui dr. Sauliui Grigiškiui buvo visiškai aišku: reikia imtis mokslinių tyrimų, ieškoti naujų veiklos krypčių. Tik tam reikia modernios įrangos, kūrybingo mokslininkų kolektyvo ir t. t. Ir čia jiems labai padėjo tarptautinės programos. Pirmieji „Eureka“ (2003–2005 m.), vėliau projektai iš ES 5, 6, 7 BP, ES struktūrinių fondų. Visi šie projektai jų mokslinei-gamybinei firmai leido atnaujinti įrangą, gilinti mokslininkų kompetenciją. Šiuo metu, kaip tvirtina direktorius, įmonėje dirba išties aukšto lygio mokslininkai, nėra senesnių nei penkerių metų prietaisų. Tiesa, projektui iš ES struktūrinių fondų teko atseikėti 50 % nuosavų lėšų. Tačiau tai leido įrengti geros gamybos praktikos laboratorijas, susipažinti su kitų šalių moksliniu lygiu ir tyrimų bazėmis.





















Bakterijos SUBTILIS kultūra, išauginta paviršiniu būdu

Ar lengva įmonei laimėti Tarptautinius konkursus ir vykdyti keletą projektų? Žinoma, pripažįsta dr. S. Grigiškis, tai nėra lengva. Konkurencija didžiulė. Jei iš 300–400 paraiškų patvirtinamos tik 30, tai aišku, kad tiek pati tematika, tiek norimas pasiekti tikslas, jo įgyvendinimo keliai išties yra originalūs. Todėl ruošiant paraišką labai svarbu aiškiai suformuluoti projekto esmę, kuri kartais telpa viename puslapyje. Tai užtrunka net savaitėmis. Kitas labai svarbus momentas – tikslus darbų atlikimo grafikas ir projekto pabaigoje aiškus rezultatas, kuris galėtų būti taikomas bet kurioje ES šalyje ar pasaulyje. Tačiau firma jau sukaupė nemenkos patirties. Štai kad ir dirbant su užsienio partneriais. Vieni į projektus žiūri labai rimtai, kiti šiaip sau. Visko pasitaiko. Yra tekę dirbti ir su labai aukšto lygio mokslinėmis firmomis, pavyzdžiui, Humbolto moksliniu centru (Vokietijoje). Ten dirba apie 500 mokslo daktarų (iš 1500 darbuotojų). Tai kažkas panašaus į tai, ką Lietuvoje dar tik numatoma daryti, jungti mokslą, studijas, verslą į mokslo ir technologijų slėnius. Šioje firmoje sukoncentruoti gyvybės mokslai, čia veikia universalios laboratorijos, kur atskiros patalpos yra skirtos doktorantams ar grupei mokslininkų, kurie dirba su tam tikromis programomis. Jie vienu metu vykdo apie 25 programas. Jų paslaugomis naudojasi tokios firmos kaip „Siemens“ ir kt. Tai savotiška žinių informacinė bendrovė.

Kai kas šiandien mėgsta „Biocentrui“ papriekaištauti, jog jie labai jau plačiai užsimoję, atseit, jų interesų diapazonas esą pernelyg platus – gamtosauginiai, biotechnologiniai projektai, farmaciniai preparatai, informacinės technologijos. Ir niekas nežino, kuo dar jie gali susidomėti. Į tai dr. S. Grigiškis turi labai aiškų atsakymą – mokslinės minties neįmanoma uždaryti į narvą. Ją kartais padiktuoja pats gyvenimas. Tiesa, jie ėmėsi vieno informacinių technologijų projekto. Bet tai išplaukė iš jų tiesioginės gamtosauginės veiklos. Mat firma turi užsakymų AB „ORLEN Lietuva“ (buvusi AB „Mažeikių nafta“) perdirbimo įmonėje. Vien pagalvojus, kas atsitiktų įvykus avarijai šioje įmonėje ar naftotiekio sistemoje, darosi neramu. Tad kaip greičiau būtų galima likviduoti avarijos pasekmes, kad mažiau būtų pažeista aplinka, oras, gruntiniai vandenys? Taip atsirado „Eureka“ projektas „Avarijų likvidavimo valdymo sistemos“ (AMSIS), kurio partneriai buvo „Kemek Engineering“, Latvijos medžio chemijos institutas ir kt. Tuomet suvokta, jog svarbiausias tokių avarijų likvidavimo faktorius yra laikas. Šiam reikalui buvo pasitelkta moderniausia kompiuterinė įranga, galingi serveriai. Sukurta vieninga avarijų likvidavimo sistema, kurią galima valdyti iš bet kur: važiuojant automobiliu, skrendant lėktuvu, sėdint biure ir t. t. Projektas baigtas 2007 m. Ką su juo daryti? Jį plėsti toliau? Sujungti kaimyninių šalių gelbėjimo tarnybas į vieną sistemą? Žinoma, būtų galima to imtis patiems, tačiau jie juk biotechnologinė įmonė, nes į klausimą, kas būtų, jei... ir kaip tikslingai, racionaliai tuomet reikėtų elgtis, jau atsakyta.































UAB „Biocentras“ direktorius dr. Saulius Grigiškis

Matyt, todėl šią idėją turėtų įgyvendinti pumpurinė įmonė. Taigi produktas sukurtas, todėl mokslo ir technologijų slėnyje jis galėtų kažkam tapti pragyvenimo šaltiniu ir iš savo uždirbtų lėšų įmonė galėtų paremti slėnį, tuo pačiu mažindama valstybės išlaidas šiam reikalui.

UAB „Biocentras“ galėtų atsisakyti ir tolimesnio vaistinio preparato „Salizolis“ tyrimų. Bet į šiuos tyrimus įdėta 18 metų triūsas, jau atlikti ikiklinikiniai tyrimai. Šiam efektyviai gydančiam nudegimus vaistui baigti klininkinius tyrimus, atlikti kitas būtinas procedūras ir rinką surasti nėra taip jau paprasta. Tai kainuoja milijonus. O kas skaičiuos, kiek į jį jau investuota lėšų, aukštos kvalifikacijos darbuotojų triūso? Norinčių šį preparatą įsigyti pakanka. Galima būtų parduoti šveicarams. Tik ar verta? Į šį klausimą direktorius kol kas neturi atsakymo.

Jei mokslinę firmos dalį finansiškai palaiko tarptautiniai projektai (kasmet įmonė jų turi 5–6), tai gamybinės veiklos stambiausias užsakovas yra AB „ORLEN Lietuva“. Su ja UAB „Biocentras“ turi ilgalaikę sutartį valyti naftos perdirbimo atliekas. Šiems darbams naudojamas įmonėje sukurtas preparatas „Degradolas“. Tai naftą skaidančių mikroorganizmų mišinys, skirtas nafta ir naftos produktai užterštos aplinkos valymui. „Degradolas“ gaminamas iš natūralių naftą skaidančių mikroorganizmų kamienų. Į jo sudėtį taip pat įeina aktyvūs prie žemos temperatūros prisitaikę mikroorganizmai, išskirti iš Sibiro grunto. Preparatas ir jo panaudojimo technologija užpatentuotas 1996 m. JAV patentu. Su šiuo preparatu taip pat galima išvalyti žemėje ir ant vandens išsiliejusią naftą ir įvairius naftos produktus, benziną, mazutą, dyzelinį kurą. Preparatas puikiai veikia ir sūriame jūros vandenyje. Todėl prireikus jį galima naudoti ir jūroje išsiliejusiai naftai pašalinti. Jis tinka ir naftos produktais užteršto nutekamojo vandens valymui ir t. t. Šiuo ekologiškiausiu valymo metodu jau išvalyta virš 20 tūkst. tonų naftos produktais užteršto šlamo.


Dar vienas „Biocentro“ mokslininkų sukurtas preparatas „Emulvinas“ yra skirtas riebalais ir naftos produktais užteršto grunto, vamzdynų bei įvairių talpyklų paviršių plovimui. Preparatas „Grizinas“ taip pat yra bakterinis preparatas. Jo paskirtis – valyti iš grunto ir vandens riebalinės kilmės teršalus. Šis riebalus skaidantis preparatas gali būti efektyviai naudojamas sąvartynuose, vandens valymo įrenginiuose bei vamzdynuose. Visi šie preparatai yra iš natūralių mikroorganizmų, išskirti iš gamtos, todėl jie netoksiški, nekenkia aplinkai ir nepavojingi sveikatai. Tai nustatyta atlikus higieninius tyrimus.

UAB „Biocentras“ savo klientams gali pasiūlyti ir ekologiškai švarius sorbentus ir jų produktus, kurie tinka likviduojant išsiliejusią naftą degalinėse, kuro bazėse, vandens telkiniuose, uostuose bei atviroje jūroje. „Naftolakis“ sugeria naftos teršalus nuo kieto paviršiaus. 1 kg šio sorbento sugeria apie 2,5 kg naftos produktų. Sorbentas „Oilsorb“ surenka naftos produktus tiek nuo kieto paviršiaus, tiek nuo vandens (vandenyje jis neskęsta). 1 kg šio sorbento sugeria 6,7 kg naftos produktų. Sorbentas „Oilsorb“ taip pat naudojamas naftos produktams surinkti iš po mechaninių siurblių, kanalizacijos linijų ir užterštų nafta griovių. Pagal užsakymą pagaminami sugeriantys kilimėliai, kurie patiesiami po mašinomis, pramonės įrengimais, gali būti naudojami degalinėse, laboratorijose. Sugerianti bona skirta naftos teršalų produktų plėvelės plitimui vandenyje sustabdyti. Naudojama paplūdimių, uostų akvatorijų, upių, griovių, kanalizacijų apsaugai nuo užteršimo nafta ir t. t.

Direktorius pakviečia apžiūrėti įmonę. Kaip reikalauja geros gamybos praktika, pradžia prasideda nuo rūbinės, kur norintiems patekti į švarias patalpas tenka persirengti du kartus. Šiuo metu įmonėje įrengtos ir veikia 6 įvairios paskirties mokslinės laboratorijos. Baltymų skaidymo laboratorijoje – miniatiūriniai prietaisai. Čia dr. D. Vaitkevičiui vadovaujant prasideda procesas. Dar šiais metais firmos mokslininkai galės sukurtus laboratorijose produktus ir jų gamybos technologijas patikrinti pusiau gamybinėmis sąlygomis. Toliau didėja talpyklos, kur auginami, skaidomi, sijojami, jungiami reikiami mikroorganizmai. Paskutiniame bare stovi eilė talpyklų, montuojami aparatai, aprūpinti automatiniu režimo valdymu, kur netrukus bus galima pagaminti UAB „Biocentras“ produkcijos bandomąsias partijas. Įranga stovi, tik grindyse vamzdžių raizgalynė. Kol viskas iki galo nesuderinta, grindų plytelės stovi neišpakuotos. Šiomis dienomis bus paleista naujoji transformatorinė, įrengta ventiliacijos sistema.

Ar galėtų išgyventi mokslinė-gamybinė firma iš tarptautinių projektų? Dr. S. Grigiškio atsakymas – taip. Tik norint plėstis, tobulėti, reikia ir papildomo pajamų šaltinio. Mokslo pažanga daro išties neįtikėtinus dalykus. Senajame, sovietiniame „Fermente“ dirbo apie 600 žmonių. Dabar, automatizavus gamybą, modernizavus įrenginius ir sukūrus naujas technologijas, panašios apimties darbą atliks 6 specialistai kartu su UAB „Biocentras“ laboratorijomis. Taigi, mokslininkų UAB „Biocentras“ dirba apie 30, iš jų 11 mokslo daktarų. Krizės metu įmonėje pradėjo dirbti 10 naujų darbuotojų, 2 darbuotojai pradėjo studijuoti doktorantūroje, o dar 2 ruošia baigiamuosius magistro darbus. Dabar dalies mokslininkų, tyrėjų dėmesys sutelktas į naują ES 7 BP projektą SORBENT, kurio finansavimas patvirtintas 2009-09-01. Mokslininkams teks paruošti naują technologiją, kuri leistų greitai ir efektyviai sutvarkyti avarijos padarinius, kad kuo greičiau būtų nukenksminamas oras, išvalomas naftos produktais užterštas gruntas, apsaugoti gruntiniai vandenys. Tam bus pasitelkti sorbentai ir mikroorganizmai. Šiame projekte dalyvauja anglai, ispanai, UAB „Grota“ ir UAB „Biocentras“.

Gražina Kriščiukaitienė