Kol kas internetiniame puslapyje įmonės adresas nepasikeitė. Mokslinė-gamybinė įmonė UAB „Šviesos konversija“ tebėra Saulėtekyje, tačiau adresą teks keisti, sako bendrovės generalinis direktorius dr. Algirdas Juozapavičius, nes šiemet jie iš „Dvarčionių keramikos“ įsigijo 2 tūkst. m2 pastatą. Tiesa, jis gana apleistas, todėl teks nemažai išleisti remontui. Tačiau pagaliau jiems nebeteks kelis kilometrus lakstyti iš vieno iki šiol nuomojamo įmonės padalinio į kitą.

Kas šiandien yra UAB „Šviesos konversija“? Įmonė 95% savo produkcijos eksportuoja į 35 pasaulio šalis. Ji – pripažinta pasaulyje daugiaspalvių femtosekundinių lazerių gamybos lyderė. Čia gaminami trumpų šviesos impulsų optiniai parametriniai stiprintuvai, femtosekundiniai lazeriniais diodais kaupinami kietojo kūno lazeriai. Bendrovėje dirba 50 aukštos kvalifikacijos specialistų, tarp jų 14 mokslo daktarų.

– Negalime sakyti, jog praėjusiais metais gyvenome blogai – aiškina dr. A. Juozapavičius. – Mūsų produkcijos paklausa augo, darbuotojų atlyginimai taip pat. 2006 m. produkcijos buvo pagaminta už 11 mln. Lt., 2007 m. – už 15,5 mln. Lt., 2008 m. už 17,6 mln. Lt., o per šių metų 9 mėn. jau už 17 mln. Lt. Krizė mums beveik neatsiliepė. Šiokį tokį stabtelėjimą jaučiame industrinėje rinkoje, bet mūsų įmonės apyvarta auga. Be gamybinės veiklos mes taip pat vykdome taikomuosius mokslinius tyrimus, kuriame naujus produktus.












„Šviesos konversijos“ generalinis direktorius dr. A. Juozapavičius

Šiuo metu, toliau aiškina dr. A. Juozapavičius, įmonė vykdo ES struktūrinių fondų projektą „Oftalmologinis lazeris“, skirtą akių chirurgijai. Jo vertė 2,7 mln. Lt. Pusę šios sumos šiam projektui skiria pati įmonė. Kitas didžiulis tarptautinis projektas ATLAS koordinuojamas Italijos mokslininkų. Jame mūsų įmonė dalyvauja kaip partnerė. Šiai projekto daliai mums ES skyrė 450 tūkst. eurų (visų darbų vertė – 600 tūkst. eurų). Įmonės darbuotojai nuolatos kelia kvalifikaciją. Turime ilgalaikį mokymo projektą beveik milijono litų vertės. Virš 60% skiria ES struktūriniai fondai.

Kvalifikacijos kėlimas, naujų gaminių kūrimas, padeda kelti naujas idėjas, siūlo kitas veiklos kryptis. Įmonės žmonės puikiai suvokia, jog kelias į industrinę rinką nėra lengvas. Tačiau lazeriai naudojami labai plačiai. Puikūs ryšiai yra nusistovėję su Japonijos mikroelektronikos įmonėmis. Šioje šalyje yra žmonių, kurie mūsų gaminamus lazerius integruoja į mikroelektronikos stakles. Tačiau kad galėtume plačiau įžengti į šią rinką, reikia ieškoti partnerių. Todėl su japonais jau yra sudaryta ilgalaikio bendradarbiavimo sutartis. Šiemet jiems jau parduota 10 lazerių, kurie dirba Japonijos mikroelektronikos įmonėse. Panašių partnerių pavyko rasti Vokietijoje. Jie dabar bando įmonės lazerius. Todėl galima tikėtis užsakymų ir iš šios šalies. Ieškant naujų lazerių taikymo sričių, žvilgsnis krypsta į mediciną. Tiesa, tai labai plati sritis ir čia jau naudojama pakankamai daug lazerių, todėl reikia rasti specifinę nišą. Čia įmonės specialistai su Vilniaus universiteto mokslininkais atlieka taikomuosius bandymus. Baigus ši projektą, yra vilčių išeiti į akių chirurgijos sritį. Taigi, kaip sako direktorius, šiandien dirbame tam, kad rytoj turėtume ką parduoti. Pasaulyje dabar garsiausios lazerių firmos yra JAV, Vokietijoje, Japonijoje. Įvairių lazerių komponentų srityje labai stiprūs ir kiniečiai. Tai pamatai išvykęs į tarptautines parodas. Šiemet įmonė dalyvavo 3 tokiose parodose – du kartus JAV „Photonics West“ ir „CLEO“ ir kas dvejus metus vykstančioje garsiausioje Miuncheno (Vokietija) lazerinės technikos parodoje.












Įmonės direktorius mokslui dr. R. Danielius

Direktorius pakviečia apžiūrėti „Dvarčionių keramikos“ patalpose įsikūrusias jų įmonės geros gamybos praktikos laboratorijas. Čia penktajame aukšte kažkada buvo keramikų aktų salė. „Šviesos konversijai“ pavyko ją išsinuomoti. Kad salė virstų laboratorijomis, teko įdėti apie milijoną. Prie spalvingo vitražinio stiklo – darbuotojų poilsio kampelis, toliau koridoriuje rūbinė, kur batus aptraukiame polietileniniu apvalkalu. Mus pasitinka Mikrooptikos padalinio vadovas Valdas Čiapas, jo rankose miniatiūriniai stikliukai – detalės būsimajam lazeriui. Jas gamina priešais nepailsdamos švytuojančios šlifavimo staklės. Jos nedidukės, už jų plokščiu ekranėliu šviečia kompiuteris. Staklės automatiškai paima detalę, kompiuteris parodo, kiek šią detalę reikia nušlifuoti. Kai pasiekiami numatyti parametrai – darbas baigtas. Po to detalė poliruojama. Prietaisas galėtų dirbti be žmogaus įsikišimo ištisą parą, bet saugumo sumetimais pasibaigus darbo valandoms jis išjungiamas. Į kitą patalpą, kur surinkinėjamas osciliatorius (vienas iš stambesnių lazerių blokų), mūsų niekas neįleidžia. Pro langelį matome tik tarsi kosmonauto apranga apsirengusį darbuotoją. Į šią patalpą driekiasi stori ventiliacijos vamzdžiai, ten nuolatos matuojamas dulkėtumas, oro drėgnumas. Kai šis blokas surenkamas, jis hermetizuojamas ir jau galima jį atiduoti tolimesnei lazerio gamybai.

Išėję į kiemą, pasukame į kitas šiandien jau nuosavas įmonės patalpas, kur surenkami lazeriai. Prie durų kraunamos dėžės, ant jų adresas: „Dr. Egidijui Vanagui, Japonija...“. Direktorius šypteli:

– Taip jau yra. Japonijoje šiuo metu dirba keletas mokslininkų iš Lietuvos, todėl su šia šalimi tokie neblogi dalykiniai kontaktai.
Įmonės direktorius mokslui dr. Romualdas Danielius pakviečia apžiūrėti, kaip atrodo jų naujasis lazeris:

– Dabar šį lazerį ruošiame būsimam klientui. – aiškina dr. R. Danielius. – Norime, kad jis ilgai dirbtų be trikdžių. Panašų mūsų lazerį turėjo Italijos mokslininkai. Sumanę didžiulį tarptautinį projektą  ATLAS, kuris turėtų išplėsti epigenetinių tyrimų galimybes, jie kreipėsi į mus. Bet mes tokių lazerių jau nebegaminome, todėl jiems pasiūlėme išbandyti mūsų dabar gaminamą. Taip ir įsitraukėme į šį ES 7 BP projektą, kurio vertė 13,3 mln. Lt. Iš jų 10 mln. sudaro ES parama. Kadangi esame tik nedidelė šio projekto dalelė, mums pavesta atlikti darbų už 2,1 mln. Lt. Projektą koordinuoja Neapolio antrasis universitetas (Italija). Čia dalyvauja kelių šalių molekulinės biologijos specialistai, fizikai, chemikai, matematikai. Tai žmonės iš Prancūzijos, Belgijos, Švedijos, Rumunijos ir kt. šalių.























„Šviesos konversijos“ užduotis šioje programoje – sukurti kompaktišką, pigesnį lazerį ir išbandyti jį su gyvais organizmais. Pirmieji rezultatai jau gauti – jie nuteikia optimistiškai. Tačiau reikia turėti įtikinamų įrodymų, kad toks lazeris gali patikimai veikti, o tada bus galima jį jau siūlyti rinkai, ieškoti užsakovų. Įmonėje brandinama ir dar viena idėja ES 7 BP. Su numatomais partneriais jau dirbama dešimt metų, bet apie tai kol kas dar anksti kalbėti.

– Kai pradėjome gaminti savo lazerius, stengėmės, kad jie būtų kaip galima galingesni. – prisimena dr. R. Danielius. – Tačiau vėliau pasirodė, kad tokių lazerių mažai reikia. Paklausesni mažesnės galios lazeriai, nes jų taikymo sritis kur kas platesnė. Ypač jie patrauklūs medikams. Bet vėlgi medicina yra tokia sritis, kur keliami specifiniai reikalavimai. Ko gero šiandien lazeriai plačiausiai taikomi akių operacijoms, pasaulyje jų atliekama tūkstančiai. Įmonės specialistai yra sumanę pasiūlyti šiai rinkai tokį lazerį, kuris galėtų atlikti du operacijos etapus (dabar čia naudojami du lazeriai). Vienu lazeriu, beje, kainuojančiu apie 600 tūkst. Lt, akyje atpjaunamas lopas, o toliau darbą tęsia ultravioletinis lazeris, kainuojantis tiek pat brangiai. Taigi, jei šiuos lazerius pavyks sujungti, jo kaina, žinoma, bus mažesnė. Kokie šio naujojo lazerio privalumai? Jie, naudodami labai mažai energijos, nedaro įprasto pjūvio, o formuoja burbuliukų grandinę. Kai tie burbuliukai nukloja reikiamą paviršių ir susijungia, gauname pjūvį ne paviršiuje, bet tūryje. Naudojant šį metodą gaunami puikus rezultatai, o be to chirurgui nebe taip svarbu turėti kompetenciją ar įgūdžius darbui su lazeriais, kadangi mūsų siūlomas lazeris optimalias charakteristikas išlaiko ilgą laiką, o jo valdymui užtenka darbui su kompiuteriu reikalingų žinių.

– Šis metodas pradėtas taikyti Japonijoje. – įsiterpia įmonės Lazerių skyriaus vadovas dr. Linas Giniūnas. – Visa mikroelektronikos pramonė iki šiol naudojo deimantinius diskus. Elektronikos detalės buvo gaminamos ant didelių plokščių, paskui tas plokštes pjaustydavo smulkutėmis detalėmis. O juk paimkim kad ir atminties kortelę, jos plokštė plonesnė už popierių. Pjaunant disku, reikia pilti skystį, atsiranda drožlių, gauname daugiau broko. Japonai su tokiu kaip mūsų lazeriu pjūvį suformuoja viduje, kad veiksmas vyktų pačioje medžiagoje, o paviršius liktų nepažeistas. Dabar jie prišaudo tokių burbuliukų ir ant gaminio pagrindo paviršių kiek patempia ir viskas subyra be jokių šiukšlių ir broko.

– Tai šaltasis apdirbimas, kuris turi nemenkų privalumų ypač dirbant su gyvais organizmais – toliau kolegos mintį tęsia dr. R. Danielius, – nes jis nepažeidžia biologinių ląstelių. Vadinasi, čia atsiveria naujos galimybės tokį lazerį taikyti medicinoje, moksliniuose bioinžinerijos, biotechnologijos, genetikos ir kituose tyrimuose.

Paklausti, kas šiandien Lietuvoje trukdo sparčiau mokslui ateiti į gamybą, pokalbio dalyviai išreiškė tokią nuomonę – dabar mokslui iš ES struktūrinių fondų numatomos skirti didžiulės lėšos. Tarkime, kad jos bus efektyviai panaudotos. Atsiras inovatyvių gaminių, naujų technologijų. Tačiau ar kas galvoja šiandien apie tai, kaip tas idėjas įgyvendinti, nes ir tam reikės nemenkų lėšų? Šviesos konversijos darbuotojai puikiai žino, kiek darbo ir lėšų reikia, kad sukurtas gaminys ateitų į rinką. Po kokių penkerių metų galime susilaukti problemų – nebus kur tų mokslo rezultatų dėti. Todėl, matyt, jau šiandien reikia galvoti ne tik kaip skatinti inovacijas, bet ir kaip jas diegti. Gal įmonėms, kurios kuria inovatyvius gaminius, vertėtų mažinti mokesčius, teikti paramą dalyvaujančioms tarptautinėse parodose ir t. t.

• • •
Telefono skambutis dr. R. Danielių ir dr. L. Giniūną pakvietė į antrąjį aukštą – reikia spręsti eilines problemas, nes jų pagamintas lazeris turi dirbti kaip šveicariškas laikrodis – patikimai ir ilgai.

Gražina Kriščiukaitienė
A. Jauniaus nuotr.