2008 m. vasarą dalyvaujant tuometiniams premjerui ir kitiems vyriausybės nariams iškilmingai pristatyta Integruoto mokslo, studijų verslo centro (slėnio) Lietuvos jūrinio sektoriaus plėtrai programa. Tuomet klaipėdiečiams išsakyta daug gražių žodžių, akcentuojant tai, kad iš penkių Lietuvoje kuriamų slėnių ši programa patvirtinta pirmoji, nes joje pateiktos idėjos puikiai atitiko visus reikalavimus, rodė labai aiškius siekius ir kelius, kaip, stiprinant mokslo ir verslo ryšius, kelti regiono, šalies ekonomiką, tapti labiau matomais tarptautinio jūrų tyrimų bendradarbiavimo partneriais.

Regis, buvo duotas startas pradėti darbus, bet mėnesiai slinko, finansavimas skendėjo ūke, užklupo ekonominė krizė. Jūrinio slėnio branduolio sukūrimo ir studijų infrastruktūros atnaujinimo projekto JŪRA finansavimo sutartis buvo tarp pirmųjų pasirašytų praėjusių metų gruodžio 31 d. Joje projekto JŪRA darbų pabaiga numatyta 2013 m. gruodžio 31 d., o tai reiškia, jog visus Jūrinio slėnio infrastruktūros sukūrimo darbus už 89 mln. Lt teks atlikti labai sparčiai.

– Tikrai nelengva bus viską įvykdyti, – sako Klaipėdos universiteto rektorius, prof. Vladas Žulkus. – Centrinė projektų valdymo agentūra mums davė užduotį: šiais metais įsisavinti ne mažiau kaip 9 mln. Lt. Jei užsiimtume statybomis, tai padaryti būtų kiek paprasčiau, tačiau statybų šiame projekte turime nedaug. Tiesa, studentų miestelyje statysime ir čia perkelsime toli po miestą išsisklaidžiusius seniai kapitalinio remonto prašančius fakultetus, studentų bendrabutį, bet tai bus daroma iš kito projekto lėšų – Valstybės turto atnaujinimo programos. Šią programą pavesta vykdyti Turto bankui, universitetas jam palieka senus pastatus, o Turto bankas juos pardavęs universitetui stato naujus. Ši programa mums taip pat labai svarbi, nes, pradėdami slėnio projektą, negalime atsilikti su studijų materialinės bazės gerinimu, viskas turi būti vykdoma kompleksiškai. Todėl, nežiūrint ekonominės krizės, tikimės dar šiemet pradėti 600 vietų studentų bendrabučio statybą, nes Vyriausybė Turto bankui yra paskolinusi tam tikrą pinigų sumą. Taip pat šiemet mums reikės paskelbti ir pravesti konkursus slėnio mokslinių laboratorijų korpuso statybai. Laboratorijų korpusas turės ne tik moderniausią įrangą, bet ir pats bus modernus, kad jo eksploatacija, panaudojant energiją taupančias sistemas, šiuolaikines statybines medžiagas, būtų kaip galima pigesnė. Tai leis ateityje sutaupyti ne tik lėšų, bet ir turėtų tapti šiuolaikinės statybos pavyzdžiu. Kitas ne mažiau svarbus darbas – mokslinių tyrimų laivo-laboratorijos projektavimo ir statybos pradžia. Laivui numatyta skirti apie 34 mln. Lt. O kur dar konkursai laboratorijų įrangai pirkti. Projekto metu įsigyjama nauja įranga taip pat turės papildyti esančias ir kuriamas universiteto studijų laboratorijas.

Nemenką susirūpinimą rektoriui kelia ir Klaipėdos mokslininkų pajėgos. Klaipėda – ne Vilnius ar Kaunas, kur yra tam tikra mokslininkų rinka. Todėl, jo manymu, teks pertvarkyti patį universitetą. Jūrinių krypčių universiteto institutai jau yra apjungti į Jūros mokslų ir technologijų centrą., Žmones, dirbančius skirtinguose fakultetuose, teks burti į tikslines grupes, atitinkančias centro ideologiją ir tuos uždavinius, kuriuos įsipareigota įvykdyti einant į slėnių programą. Šis procesas jau prasidėjęs, tik jis turėtų vykti sparčiau. Tačiau akivaizdu, jog vietinių mokslininkų tikrai nepakaks, todėl jau šiandien į Klaipėdą kviečiami visi mokslininkai, kurių tyrimai susiję su jūra. Tikėtina, jog pertvarkant valstybinius mokslo institutus atsiras aukšto lygio mokslininkų norinčių artimiau susieti savo tyrimus su jūra. Juos mielai priims Klaipėdos universitetas. Kita vertus, visi kitur gyvenantys mokslininkai nebūtinai turi kraustytis į Klaipėdą. Šiuolaikiniai ryšio tinklai leidžia daug ką atlikti ir per atstumą. Jūrinio slėnio ideologija tokia, jog visos laboratorijos bus atviros prieigos. Jei prireiks įrangos – labai prašom, ji atvira tiek mūsų šalies, tiek užsienio mokslininkams.

Praėjusių metų Lietuvos mokslo premijos laureatas prof. V. Žulkus – povandeninės archeologijos entuziastas, daug vilčių deda ir į būsimąjį laivą. Jame bus trys laboratorijos ir prireikus jas galės papildyti specializuotos konteinerinės laboratorijos. Povandeninei archeologijai ir kitiems darbams narai turės pakankamai geras ir saugias darbo sąlygas, nes čia bus galima papildomai įrengti barokameras ir kitą modernią įrangą, naudoti naujausias technologijas. Laivas turės visą kompleksą hidrologinės, hidroakustinės, geologinės, biologinės įrangos, o tai leis jį panaudoti platiems moksliniams tyrinėjimams ir mokslinės techninės eksperimentinės plėtros darbams. Tai išplės galimybes dirbti Baltijos ir Šiaurės jūrų vandenyse, bendradarbiauti su kitų šalių mokslininkais.

– Štai dabar ruošiamasi tiesti elektros kabelį į Švediją. Darbus atliks švedai, nes Lietuva neturi nei vieno laivo, kuris galėtų imtis tokių darbų – sako prof. V. Žulkus.

KU Baltijos pajūrio aplinkos tyrimų ir planavimo instituto direktorė, projekto JŪRA vadovė doc. dr. Zita Rasuolė Gasiūnaitė atverčia storą projekto paraiškos aplanką. Jame smulkiai išdėstyti visi jų laukiantys darbai. Štai laboratorijų korpuse įsikurs 4 laboratorijos – Jūros ekosistemų, ir Jūros chemijos, Jūrinių konstrukcijų patikimumo ir Vandens transporto technologijų.

– Jūrų ekosistemų ir jūros chemijos laboratorijose – aiškina doc. dr. Z. R. Gasiūnaitė – bus atliekami pagrindiniai ekologiniai tyrimai. Numatoma, kad bus sudarytos sąlygos tiek gyvų organizmų, tiek aplinkos sąlygų tyrimams, bus galima analizuoti organinių ir neorganinių medžiagų junginius, aktualius Baltijos jūros būklės ir ekosisteminių procesų vertinimui. Pavyzdžiui, šiandien jau žinome, jog vandens žydėjimo metu susidaro toksinių medžiagų, kurios gali kauptis žuvyse, vėžiagyviuose ir patekti ant mūsų stalo. Vienas iš svarbesnių uždavinių yra šių medžiagų kiekio kaupimosi gyvuose organizmuose tyrimai. Be to, turėsime ir eksperimentinės jūrų ekologijos skyrių, ir galėsime kontroliuoti pagrindines aplinkos sąlygas – temperatūrą, apšvietimą ir t. t.

KU Baltijos pajūrio aplinkos tyrimų ir planavimo instituto direktoriaus pavaduotojas dr. Saulius Gulbinskas paaiškino, jog šios laboratorijos galės spręsti ne tik teorinius, bet ir praktinius uždavinius. Sakysim, tiriant jūros dugno nuosėdas galima atlikti paleogeografines rekonstrukcijas daryti išvadas apie klimato kaitą, gauti labai svarbios informacijos, būtinos tiesiant povandenines inžinerines komunikacijas, planuojant uosto hidrotechninius įrenginius, siekiant uosto akvatoriją pagilinti ar išvalyti. Baltijos jūra yra pakankamai jauna. Tirdami jos istoriją, matome, jog čia yra labai daug neatsakytų klausimų, į kuriuos gali duoti atsakymus fundamentiniai tyrimai. Pavyzdžiui, žinome, jog Baltijos jūra, kylant žemės plutai, šiaurėje senka, o pietuose gilėja. Lietuva atsidūrusi šių svyravimų centre. Tad kas mūsų laukia, vandenyno lygiui pakilus, kaip prognozuojama apie 60 cm? Kita svarbi problema – į Baltijos jūrą patenkančios medžiagos, kurios iki šiol buvo tiriamos pakankamai siaurai. Dabar reikalavimai griežtėja. Iki 2020 m. patvirtintas Baltijos šalių veiksmų planas, Europos jūrų strategija. Šie dokumentai įpareigoja kiekvieną šalį gerinti jūros būklę, o tai nėra taip paprasta, tam reikia labai daug tyrimų ir organizacinių priemonių. Klaipėda turi ir dar vieną problemą, tvirtina dr. S. Gulbinskas. Tai oro tarša. Todėl Jūrų chemijos laboratorijoje numatoma išplėsti ir oro taršos tyrimų galimybes.

KU prorektorius prof. Rimantas Didžiokas kalbėjo apie Jūrinių konstrukcijų patikimumo ir Vandens transporto laboratorijas. Pirmojoje bus tiriamos jūrinės konstrukcijos (laivų, uostų ir kitų jūros statinių) ir jų gamybai naudojamos medžiagos, siekiant įvertinti jų patikimumą ilgalaikio eksploatavimo sąlygomis. Šioje laboratorijoje taip pat numatyta įsigyti Jūrinių mechatronikos sistemų tyrimo ir modeliavimo įrangos komplektą, reikalingą šiuolaikinėms laivų mašinų ir jų valdymo įrangos gedimų prevencijos sistemoms sukurti.

Vandens transporto laboratorijoje bus vykdomi laivų energetinių mašinų tyrimai. Čia numatoma tirti ir laivų kuro poveikį aplinkai bei atsinaujinančių energijos šaltinių panaudojimo laivuose galimybes. Šioje laboratorijoje bus įsigyta ir sumontuota naujausia hidrodinaminių procesų tyrimo įranga, kuri leis nustatyti projektuojamų laivų arba kitų uostų ir jūrinių statinių modelių hidrodinamines charakteristikas.

„Nors Lietuvos jūros akvatorija sudaro dešimtadalį visos šalies ploto, tačiau šiandien neturime nei vienos priemonės, su kuria galėtume tirti jūrą“, – sako dr. S. Gulbinskas. Aplinkos ministerijos 30 m turėtas laivas jau nurašytas. Taigi  naujasis laivas turėtų būti inovatyvus ir atitikti plačiausius reikalavimus, kad su juo būtų galima kompleksiškai rinkti duomenis apie mūsų akvatoriją – vandens parametrus, biologinius objektus, dugno sandarą. Be to, laivo eksploatacijos išlaidos turi būti kiek galima mažesnės, todėl laivas bus palyginus nedidelis – 40 m ilgio ir 12 m pločio. Laive sumontuota įranga bus galima distanciniu būdu tirti dugno reljefą, visus ten esančius objektus. Hidroakustinė įranga fiksuos žuvis ir jūrų gyvūnus, o biologinėje ir cheminėje laboratorijose bus galima analizuoti surinktą medžiagą.Taip pat yra numatoma galimybė paimti dugno nuosėdas iš 60 m gylio. Šis mokslinių tyrimų laivas galės dirbti tiek  Lietuvos, tiek užsienio vandenyse.

– Laboratorinis korpusas, mokslinių tyrimų laivas – tik dalis viso komplekso, – sako doc. dr. Z. R. Gasiūnaitė. Bene svarbiausia čia žmonės. Dirbti su sudėtinga įranga galės tik kompetentingi specialistai. Todėl jau dabar rengiamas inžinerinis laboratorijų personalas bei atitinkamų sričių mokslininkai. Numatomas pagrindinis šio projekto rezultatas yra mokslinė produkcija, kuri turi tiek pažintinę, tiek taikomąją vertę. Į Klaipėdą atvykę užsienio šalių, kitų institucijų Lietuvos mokslininkai, naudodamiesi modernia įranga, taip pat dirbs ne tik sau, bet atsiveš ir savo žinias, o tai jau kurs ir pridėtinę vertę, kuri mokslo žmonėms bendraujant išreiškiama ne pinigais, o naujomis žiniomis.

Gražina Kriščiukaitienė