S12 ir penkiose asocijuotose šalyse 2009 m. gegužės–2010  m. birželio mėn. Europos Komisijos Informacinės visuomenės ir žiniasklaidos generalinis direktoratas (audito koordinatorius dr. Stefanas Paskalis (Stephan Pascall) atliko informacinių ir komunikacinių technologijų (IKT) mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros auditą.

Lietuvoje auditą atliko ekspertų grupė, kurioje dalyvavo dr. Juras Ulbikas, dr. Linas Eriksonas (UAB Europarama), dr. Saulius Maskeliūnas (MII), Edgaras Leichteris (Žinių ekonomikos forumas) ir atskirų IKT sričių ekspertai iš VGTU, KTU, MII. Jis parodė, kad Matematikos ir informatikos institutas (MII) yra viena iš trijų svarbiausių švietimo ir mokslo institucijų, atliekančių mokslinius tyrimus IKT srityje Lietuvoje. Kitos dvi – Kauno technologijos universiteto Informatikos fakultetas ir Vilniaus universiteto Matematikos ir informatikos fakultetas. Audito metu atlikta IKT mokslo bendruomenės apklausa parodė, kad beveik ketvirtadalis didžiausią pripažinimą kolegų tarpe pelniusių IKT mokslininkų dirba MII, nors institute dirba tik apie dešimtadalis visų Lietuvos mokslininkų tyrėjų šioje srityje: 115 mokslo darbuotojų ir tyrėjų, tarp jų 28 profesoriai, 21 habilituotas daktaras. Be to, institute rengiami 59 doktorantai (bendrai su VU, VGTU ir VDU). Šių doktorantūros programų dėka institutas tapo IKT mokslo bendruomenės centru. Institutas taip pat prižiūri vieną iš pagrindinių LITNET mazgų bei Grid telkinį. Kasmet MII kartu su partneriais organizuoja tarptautines konferencijas (pvz., šiais metais organizuojama 10-oji tarptautinė Vilniaus konferencija „Tikimybių teorija ir matematinė statistika“, 15-oji tarptautinė konferencija „Matematinis modeliavimas ir analizė“, 9-oji jungtinė konferencija „Žiniomis grindžiamų programų sistemų inžinerija JCKBSE’10“, 26-oji Europos Mokslo ir studijų kompiuterių tinklų asociacijos TERENA konferencija), leidžia tarptautinius leidinius, indeksuojamus tarptautinėje mokslinių leidinių duomenų bazėje ISI Web of Science: „Informatica“, „Lithuanian Mathematical Journal“, „Mathematical Modelling and Analysis“.

Nuo šių metų spalio 1 d. MII galutinai integruojasi į Vilniaus universitetą ir tampa didžiausios Lietuvos švietimo ir mokslo institucijos Lietuvoje sudėtine dalimi. Šis įsijungimas yra mokslo institutų pertvarkymo išdava; jį lėmė Vyriausybės siekis padidinti didžiausių šalies universitetų konkurencingumą ir aktyvumą moksliniuose tyrimuose. Tačiau reikia siekti, kad toks mechaniškas universitetų ir institutų sujungimas ilgainiui neduotų priešingo rezultato: nemažintų mokslinių tyrimų apimties pedagoginės veiklos labui, ypač po to, kai pasibaigs precedento neturintis ES Struktūrinių fondų paramos moksliniams tyrimams šaltinis.

Nepaisant pasikeitimų politinėje aplinkoje Institutas toliau plečia savo pagrindinę kompetenciją šiose matematikos ir informatikos mokslinių tyrimų ir taikymo srityse.

• Tikimybių teorija ir matematinė statistika, finansų matematika, ekonometrika, diferencialinės lygtys ir skaičiavimo metodai jų sprendimui, kompiuterinių agentų ir žinių logika.

• Programų sistemų inžinerija, Grid technologijos, duomenų analizė, sprendimų priėmimas, optimizavimas, duomenų vizualizavimas, operacijų tyrimas, atpažinimo procesai, signalų apdorojimas, kalbos ir multimedijos technologijos, interaktyvios sistemos, Interneto analizė, informatikos metodologija, IKT švietimas, komponentinių taikomųjų sistemų ontologijomis grindžiama inžinerija, kompiuterių tinklai.

Lyginant su ES 7BP tematine struktūra, MII gali įgyvendinti šią IKT programos tematiką: Ateities tinklai, Paslaugų internetas ir programų sistemų inžinerija, Kompiuterinės sistemos, Kalbos technologijos, Intelektualizuotas informacijos valdymas, IKT sprendimai valdymui ir politikos modeliavimui.

Tačiau nepaisant turimų žmogiškųjų išteklių, plačių ryšių Lietuvoje ir kompetencijos daugelyje sričių, MII, kaip ir visai IKT mokslo bendruomenei Lietuvoje, kyla iššūkiai, kurie, jei nebus išspręsti, gali sumenkinti IKT mokslinių tyrimų svarbą ir politiškai, ir mokslo plėtros prasme.





























7BP IKT darbo programos tikslai pagal numatomas išlaidas mokslinių tyrimų projektams, kurių biudžetas didesnis kaip 19,5 mln. eurų. Raudona spalva nurodo sritis, kuriose yra didelė kompetencija ir daug tyrėjų naujose ES šalyse, geltona spalva – didelė kompetencija, bet ribotas tyrėjų skaičius, pilka – nedidelė kompetencija)

1. Institucinės mokslinių tyrimų politikos suderinamumas su besikeičiančia politine aplinka. Šis iššūkis kyla iš poreikio suderinti institucinę mokslinių tyrimų politiką su nuolat besikeičiančia, nestabilia mokslo ir inovacijų politikos aplinka, kuri nėra palanki matematikos ir informatikos mokslų sričiai Lietuvoje. IKT moksliniai tyrimai nėra vertinami kaip prioritetiniai (tai, pavyzdžiui, atsispindi Nacionalinių kompleksinių programų finansavimo apimtyse, kur informacinės technologijos yra 5 vietoje). Lietuvoje tradiciškai pirmenybė teikiama kitoms, didesnį politinį ir mokslinį įdirbį turinčioms technologinėms sritims: lazerių technologijoms ir medžiagotyrai, biotechnologijoms ir biofarmacijai, medicinos mokslams, darniajai chemijai – nors nė viena šių sričių negali siekti reikšmingesnių mokslinių rezultatų be tiesioginės ar netiesioginės matematikų ir informatikų pagalbos: ar tai būtų molekulių modeliavimas, genų sekos, ar struktūros nustatymas, ar didelės apimties duomenų apdorojimas ir pan. MII atsiveria galimybė įveikti šį iššūkį suderinant institucinę mokslinių tyrimų politiką su dominuojančių technologinių sričių poreikiais per bendrus projektus, teikiamus nacionaliniam ar ES finansavimui. To sąlyga – nustatyti ir įvardyti biotechnologijų, medicinos, lazerių technologijų IKT poreikius.

2. Finansavimo pagrindinėms mokslinių tyrimų kompetencijoms išlaikyti pritraukimas. Šis iššūkis yra susijęs su mažėjančiomis galimybėmis pritraukti finansavimą kompetencijų lygio išlaikymui srityse, kuriose institutas turi įdirbį, pasiektą kelių mokslininkų kartų dėka. Praradus įdirbį, Institutas netektų galimybės ne tik atlikti fundamentinius tyrimus ir eiti į priekį, bet ir plėtoti jų taikymą. Bet kokie taikomieji tyrimai negali būti plėtojami be pastovaus grįžtamojo ryšio su fundamentiniais mokslais ir priešakiniais tyrimais. Tačiau silpnas Lietuvos IKT technologijų sektorius, orientuotas į vidaus rinkos paslaugas, su ribotomis eksporto galimybėmis ir pagrindiniu akcentu į IT paslaugas, o ne technologijas, negali suteikti pakankamai lėšų IKT mokslinėms veikloms kofinansuoti iš privačių šaltinių. Viešas sektorius taip pat neturi pakankamai lėšų ir politinės valios skirti lėšų fundamentiniams tyrimams, o esamų galimybių (pvz., Visuotinės mokslininkų dotacijos priemonei skirtų lėšų, į kurias pretendavo dešimt kartų daugiau norinčiųjų) akivaizdžiai nepakanka. MII galimybė įveikti šį iššūkį – pritraukti finansavimą fundamentiniams ir priešakiniams tyrimams per grantus, skirtus mokslinių tyrimų grupėms ir per aktyvų doktorantūros ir podoktorantūrinių stažuočių vietų kūrimą, per programinį finansavimą nacionaliniu ir ES lygiu (pagal Marijos Kiuri programą).

3. Vertės valstybinėms institucijoms ir verslui sukūrimas. Tai iššūkis IKT mokslininkams norint sukurti ir pademonstruoti vertę valstybinėms institucijoms ir verslui aplinkoje, kurią vis labiau lemia atskiri politikos ir verslo interesai, o ne mokslo žinių kaip visuomenei ir žmogui svarbių ir būtinų unikalių žinių pažinimo siekis. Vis labiau akcentuojant, kad IKT yra tik bendrojo pobūdžio technologija (general purpose technology), tampa vis sunkiau politikos ir verslo ratuose (ir Lietuvoje, ir ES) išaiškinti, kokią pridėtinę vertę IKT moksliniais tyrimais pagrįsta technologija gali sukurti naujam aukštųjų technologijų produktui. Šį iššūkį MII gali įveikti tik bendradarbiaudama su įmonėmis: dirbti kuriant technologijas produktams, skirtiems verslo paramos ir valdymo sistemoms, sveikatos apsaugai ir kitoms viešojo sektoriaus sritimis, kurioms privatus verslas teikia IKT sprendimus. Ten, kur kryžiuojasi vieši ir privatūs interesai, būtina pademonstruoti IKT mokslinių tyrimų dėka sukuriamą vertę.

4. Dalyvavimas 7BP IKT tematikos srityje. Iššūkis dalyvauti Europos mokslinių tyrimų erdvėje: dalyvauti ir laimėti projektus vis labiau konkurencingoje ir uždaroje 7BP IKT tematikoje. Tai būtina norint įgyti naujų žinių ir perimti geras praktikas, reikalingas esamoms ir naujoms kompetencijoms plėtoti, mokslinių tyrimų praktikos standartams išlaikyti. Dabartinė 7BP IKT tematikos struktūra nėra palanki naujoms ES šalims, kurioms trūksta išvystyto IKT sektoriaus – jis pernelyg daug priklauso nuo IKT produktų importo iš ES15 šalių, todėl neturi pakankamai išteklių, reikalingų konkuruoti su ES senbuviais. 7BP IKT darbo programos 2011–2012 metams analizė parodė, kad MII pagrindinės kompetencijos sritys yra tuo pačiu ir labiausiai konkurencingos, nes kitose naujose ES šalyse yra daug aukšto lygio ekspertų šiose srityse (žr. pav.). Todėl MII galimybė įveikti šį iššūkį – tai orientuotis į tas sritis, kuriose institutas turi įdirbį ir kompetencijas, bet kurios yra mažiau konkurencingos kitose ES 12 šalių: pavyzdžiui, Sumanaus informacijos valdymo sistemose, taip pat skatinti doktorantus ir jų mokslines tyrimų grupes plėstis į naujas tyrimų sritis – teikti paraiškas pagal Ateities naujai atsirandančių technologijų (Future and Emerging Technologies) kvietimus, kurie yra atviri naujoms, drąsioms, naujus pažinimo horizontus atveriančioms mokslinėms idėjoms realizuoti.

5. Tarptautinių ryšių plėtimas naujoms tyrimų sritims atverti. Šis iššūkis yra tiesiogiai susijęs su nepakankamu mokslininkų tarptautiniu bendradarbiavimu asmeninių kontaktų lygyje: rengiant bendrus konferencijų pranešimus, mokslinius straipsnius, recenzuojant vienas kito publikacijas. IKT mokslo bendruomenės mokslinių publikacijų analizė parodė, kad daugiau kaip 90% publikacijų parašyta su kolegomis iš Lietuvos. Analizė rodo, kad kuo daugiau tarptautinių bendraautorystės atvejų, tuo glaudesnė mokslininkų integracija tarptautiniame moksle, o nuo to priklauso ir didesnė sėkmė laimint 7BP IKT tematikos projektus. Tarp IKT mokslinių publikacijų, kurias parašė Lietuvos autoriai su kolegomis užsienyje (pagal Thomson Reuters ISI Web of Science) pirmauja ne matematikai ar informatikai, bet fizikai ir biotechnologai, kurie daugiau nei pusę ISI straipsnių spausdina su užsienio autoriais. Todėl MII tapus Vilniaus universiteto kamieniniu padaliniu, atsiranda galimybė plėsti tarptautinius kontaktus ir atverti naujas tyrimų ir taikymo sritis, aktyviau ir glaudžiau bendradarbiaujant su VU mokslinių tyrimų centrais ir laboratorijomis iš kitų mokslo sričių, kurių veikla tiesiogiai ar netiesiogiai apima atskiras IKT sritis, kaip antai, su Vilniaus universiteto Biochemijos, Biotechnologijos, Teorinės fizikos ir astronomijos, Taikomųjų mokslų institutais, Lazerinių tyrimų centru. Bendradarbiavimą tarp disciplinų gali paskatinti ir kuriama bendro naudojamo infrastruktūra ir paslaugų architektūra Grid telkiniuose.

Apibendrinimas

Ir IKT mokslininkai Lietuvoje, ir MII kaip viena iš svarbiausių IKT mokslo institucijų turi kompetencijų atskirose mokslinių tyrimų srityse, kurios yra svarbios Europos mokslinių tyrimų erdvei ir priešakinių technologijos sričių (biotechnologijos, medicinos, lazerių) plėtrai ir taikymui Lietuvoje. Tačiau to neužtenka, norint užtikrinti IKT mokslinių tyrimų ateitį, kuriai kyla aptarti iššūkiai. Juos kelia besikeičianti politinė aplinka ir gamtos bei fizikos mokslų kaip svarbiausių mokslinių tyrimų sričių dominavimas. Pagrindinės IKT mokslinių tyrimų institucijos (tarp jų MII) turi nelengvai apsispręsti: arba tęsti mokslinę ir organizacinę veiklą per daug nekreipiant dėmesio į politinius pokyčius ir didėjančią kitų mokslo sričių konkurenciją, arba siekti sudaryti tarpdisciplininius, politinius aljansus. Tik pastaruoju atveju visi iššūkiai gali būti įveikti, o IKT mokslinių tyrimų vertė išaugti.
Į šias su IKT susijusias problemas Lietuvoje atkreipė dėmesį ir Centrinės–Rytų–Pietų Europos IKT regioninė asociacija IT STAR: tai pristatyta jos naujienų leidinio 2010 m. vasaros numeryje (IT STAR Newsletter, Vol. 8, No. 2, http://starbus.org/NL).

Prof. habil. dr. Gintautas Dzemyda, dr. Saulius Maskeliūnas
Matematikos ir informatikos institutas
Dr. Linas Eriksonas (UAB „Europarama“)