Tikimės, jog šis projektas padės informacinių technologijų specialistams, mokslininkams pakelti savo kvalifikaciją, geriau suprasti tarpusavio bendradarbiavimo mechanizmą, suvokti Europos rinkos poreikius ir tapti labiau konkurencingais informacinių technologijų rinkoje, – sako Aldas Glemža, Nacionalinio programinės įrangos ir paslaugų klasterio prezidentas ir projekto vadovas. – Tenka pripažinti, jog verslininkų ir mokslininkų požiūris į inovacijas neretai skiriasi. Verslininkams rūpi, kad mokslinių tyrimų rezultatai būtų kaip galima greičiau komercializuojami, pateikiami tokie technologiniai sprendimai, programinės priemonės ar paslaugos, kurios leistų rinkai pasiūlyti naujus produktus, sumažintų įprastinių produktų ir paslaugų gamybos bei palaikymo kaštus, o tai leistų aplenkti konkurentus. Na o mokslininkams šiandien svarbiausia parašyti mokslinį straipsnį į pasaulinį, prestižinį leidinį ar pristatyti savo darbus pripažintose konferencijose. Asociacijos vykdomas projektas turėtų padėti abejiem pusėms geriau suprasti viena kitą ir jas suartinti, nes tik bendromis pastangomis, kurdami inovacijomis pagrįstą verslą galėsime prisidėti prie Lietuvos siekių tapti didelę pridėtinę vertę kuriančia šalimi įgyvendinimo.

Vykdant šį projektą, bus surengti du specializuoti renginiai. Juose asociacijos nariai pristatys savo tyrimų rezultatus, sukauptą tarptautinio bendradarbiavimo patirtį. Planuojama, kad šiuose renginiuose dalyvaus apie 150 įmonių ir mokslo bei studijų institucijų darbuotojų. Taip pat numatoma aktyviai dalyvauti ir Europos technologinės platformos „Tinklinė Europos programinės įrangos ir paslaugų iniciatyva“ – NESSI (angl. Networked European Software and Services Initiative) veikloje. Per dvejus šio projekto vykdymo metus planuojama suteikti galimybę asociacijos nariams dalyvauti šešiuose NESSI organizuojamuose renginiuose – konferencijose, seminaruose ir darbo grupių susitikimuose. Šios tarptautinės organizacijos veikla sudaro puikias galimybes pasinaudoti jų sukaupta informacinių technologijų ir paslaugų teikimo globalioje rinkoje patirtimi, dalytis naujausiomis žiniomis su tokią pat veiklą plėtojančiomis akademinio pasaulio bei verslo institucijomis. Kodėl buvo nuspręsta dalyvauti būtent šios organizacijos veikloje? NESSI turi didžiulę įtaką Europos programinės įrangos ir paslaugų strateginių krypčių nustatymui, nes šios organizacijos partneriai yra tokios bendrovės kaip BT, IBM, „France Telecom“, SAP, „Siemens“, ir daugelis kitų. Ši organizacija vienija net 440 narių, o dar 108 laukia pakvietimo tapti nariais. Beje, mūsų Asociacija „Nacionalinės programinės įrangos ir paslaugų klasteris“ į šią organizaciją įstojo 2007 m. NESSI nuolatos rengia savo narių susitikimus, kur apžvelgiamos naujausios šio sektoriaus tendencijos, tyrimų kryptys, empirinių tyrimų pritaikymas praktikoje. Todėl šiuose renginiuose būtinai dalyvaus ir mūsų asociacijos atstovai (12 žmonių). Grįžę iš šių renginių jie surengs pristatymus, kuriuose apžvelgs šiuo metu Europoje vyraujančias technologijų tendencijas ir kokie produktai ar paslaugos šiuo metu rinkoje yra perspektyviausi. Kadangi be informacinių technologijų šiandien neapsieina nei didelė, nei maža įmonė, šios šakos plėtrai Europos Sąjungoje skiriamas ypatingas dėmesys, nes būtent šis puikiai išplėtotas IT sektorius leidžia ES verslo subjektams įgyti deramą konkurencinį pranašumą.

Šis projektas numato turėti ir savą tinklalapį, kuriame bus skelbiama visa su juo susijusi informacija. Ji turėtų būti įdomi ir mokslininkui, studentui, ir verslininkui, ir tiems, kurie naudojasi šio sektoriaus sukurtais produktais ar paslaugomis. A. Glemžos manymu, kiekvienai lietuviškai įmonei, norinčiai dirbti efektyviai, išties vertėtų pasidomėti, ką jiems gali pasiūlyti šalies informacinių technologijų įmonės. Ką vertėtų rinktis savo informacinių poreikių patenkinimui – užsisakyti tam tikrą produktą ar pirkti paslaugą? Pastaruoju metu informacinių technologijų rinkoje vyksta didžiuliai pokyčiai. Anksčiau net ir mažiausia įmonėlė privalėjo turėti savo informacinę infrastruktūrą, pvz., telefono stotelę, o didesnė įmonė ir vietinį telefono ryšį. Įmonė ar organizacija turėjo įsigyti ir prižiūrėti nuosavas tarnybines stotis, telekomunikacinį tinklą, duomenų saugyklas, rezervinio kopijavimo sprendimus, jau nekalbant apie informacines sistemas, kurių dalį įmonės net kurdavosi savo jėgomis. Iš tiesų šie IT sprendimai ir sistemos yra ne kas kita kaip informacinės paslaugos, reikalingos tam tikram veiklos procesui. Ir kuo jos universalesnės, tuo greičiau rinka jas gali pateikti organizacijoms kaip išorines paslaugas. Kam mums telefono stotelė, jei vidinio ryšio paslaugą mums gali teikti dauguma telekomunikacinių bendrovių ? Smulkiajam verslui jau nereikia turėti savų tarnybinių stočių, savo elektroninio pašto ar ryšių su klientais valdymo sistemos. Visa tai perėmė tiekėjai, perpratę kertinius organizacijų poreikius ir sugebantys teikti reikiamų parametrų paslaugas.





















2007–2013 m. Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programos 3 prioriteto „Tyrėjų gebėjimų stiprinimas“ įgyvendinimo VPI–3.1–ŠMM–05–K priemonė „MTTP tematinių tinklų asociacijų veiklos stiprinimas“

Į informacines technologijas atėjusi paslaugų koncepcija sparčiai plečia savo užimtą placdarmą. Šias paslaugas atidavęs trečiosioms šalims verslas ar viešasis sektorius tam tikra prasme išlaisvinamas nuo nereikalingų, jo veiklai nebūdingų specifinių rūpesčių. Kita vertus, tokias paslaugas teikiančios įmonės gali samdyti labiau kvalifikuotus darbuotojus, geriau balansuoti jų darbo krūvį, spartinti projektų įgyvendinimo tempą bei piginti paslaugas. Sulig interneto plėtra įvyko didžiulis pasikeitimas – paslaugos tapo pasiekiamos globaliai. Ir mums visai nerūpi, kur saugomas mūsų elektroninis paštas – JAV ar Kinijoje prie kažkokios elektrinės, kur elektra pigi – jei tik yra išlaikomi tam tikri paslaugos teikimo parametrai. Ar tai ekonomiškai naudinga? Ar toks paslaugų modelis turi ateitį? Tokios paslaugų firmos gali aptarnauti šimtus tūkstančių klientų, taigi jos turi puikias perspektyvas. Šia linkme suka ar bent jau turi sukti Lietuvos informacinių technologijų įmonės bei mūsų moksliniai tyrimai. Neabejojama, kad ateityje informacinės technologijos ir Lietuvoje bus naudojamos kaip paslauga, kaip tam tikri informaciniai gebėjimai, būdas gauti informaciją, ją analizuoti. Ir nebus taip svarbu, iš kur ta paslauga bus perkama, nes būsime europiniame ir pasauliniame šių technologijų kontekste. O kad jame išliktume, mums būtina dalyvauti europiniuose tyrimuose, tapti dalimi tarptautinių projektų, prisiimti atsakomybę už tam tikrų darbų padarymą. Aišku, kad įgautume pasitikėjimą tokių darbų atlikimui, reikalinga kompetencija. Asociacijos siekis ir yra padėti Lietuvos įmonėms ir mokslo bei studijų institucijoms pasiekti tokį kompetencijos lygį, kad būtume pajėgūs prisijungti prie stambių tarptautinių projektų. Šio projekto tinklalapyje bus galima keistis informacija, nuorodomis, viešinti tam tikrą informaciją, pranešti apie naujas iniciatyvas, bus galima skelbti ir komentarus, pastabas, ieškoti bendraminčių projektams, vertinti iniciatyvas, kelti klausimus ir, tikimės, gauti atsakymus.

Planuojamas ir kelių galimybių studijų įgyvendinimas. Viena jų turėtų būti skirta integracijai į europinio lygio tyrimus, akcentuojant orientaciją į NESSI. Reikėtų išanalizuoti alternatyvas, įvertinti ir pasirinkti mūsų galimybes, rasti būdų jas padidinti, kad išties galėtume jaustis lygiaverčiais partneriais. Kita planuojama studija turėtų būti susijusi su teisiniais integracijos aspektais, kadangi tai liečia intelektinės nuosavybės klausimus, o jie išties nėra paprasti ir trivialūs.

Šis projektas numato ir mokymų organizavimą. Dalis mokymų būtų skirta projektų valdymo gebėjimų stiprinimui, nes labai svarbu, kad bendruose mokslinių tyrimų ar komerciniuose projektuose dalyvaujančios kompanijos ar mokslo įstaigos gerai justų bendrą kontekstą, suvoktų, kokios yra žaidimo taisyklės, kad neatsitiktų taip, jog, turėdami puikų mokslinį ar gamybinį potencialą, nesugebame dirbti pagal tuos principus, kaip tikisi užsienio partneriai. Kita mokymų dalis turėtų būti skirta mokslinių tyrimų komercializavimo gebėjimų vystymui. Kai kalbama apie komercializavimą, čia svarbu ne tai, kaip per derybas išpešti didesnį kąsnį, – tvirtina A. Glemža. – Svarbiausia pamatyti visą ekosistemą, kurioje sukurtasis sprendimas ar paslauga veiks. Ką tai reiškia? Būtina aiškiai suvokti, kaip nauja technologija ar pagal naują principą sukurtas produktas bus naudojamas, su kuo dar jis galėtų būti derinamas, kokia lieka kūrėjo atsakomybė ir t. t. Be to, į naują gaminį ar paslaugos kūrimą investuotos lėšos ir įdėtas darbas turi atsipirkti. Kokios čia gali būti schemos, kas čia galėtų tapti mokėtoju? A. Glemža sutinka, jog po dviejų metų, kai baigsis šis projektas, mes netapsime „europinės rinkos žaidėjais nr. 3“, taip būti negali. Bet jei sukurtume pačią geriausią kelionės paieškos sistemą ar bent šios paieškos rezultato vizualizavimo principą, ar automatinės augalų laistymo sistemos tarptautinėje kosminėje stotyje programą, tai būtų labai daug. Ar sugebėsime? Gražių pavyzdžių turime ne vieną. Tai ir miesto transporto planavimo ir valdymo sistemos, išmaniesiems telefonams skirtos programinės įrangos portalas, logistikos sprendimai.

Yra pavyzdžių, kai tam tikros idėjos nėra komercializuojamos. Pavyzdžiui, Vikipedija yra nekomerciniais pagrindais plėtojamas portalas, kurį vartotojai kuria patys. Svarbu suprasti, kad informacinės technologijos pereina į tokį lygį, kai žmogus siekia ir gali bendrauti naujoviškai, o tam būtina kurti naujas paslaugas ar produktus, ir jau jų kūrimo metu galvoti apie jų tarpusavio jungtį. Kad pateiktume virtualią paslaugą, reikia pirmiausia suprasti, kokie yra jos parametrai. Todėl į šį projektą, skatinantį inovacinių informacinių gebėjimų kūrimo ir tikslingo panaudojimo kompetenciją, mokslininkų ir IT specialistų sugebėjimą įsilieti į tarptautinius projektus A. Glemža linkęs dėti itin daug vilčių.

Gražina Kriščiukaitienė