|
|
Vandenys kuria gyvenimą |
|
|
 „...Kiekvienas, atvykęs aplankyti Šilutės rajono, nesvarbu, ar jis norės
žavėtis egzotiška gamta, ar praleisti laisvalaikį prie vandens, ar
domėtis krašto istorija, tikrai suvoks, ką gali nuveikti žmogus ne tik
grumdamasis su potvyniais, prisitaikydamas prie ypatingų Nemuno deltoje
susiklosčiusių sąlygų, bet ir gebėdamas originaliai atskleisti gamtos ir
žmonių sukurtas vertybes, čionykščio gyvenimo būdą, kultūrą, meną“.
|
|
Skaityti toliau...
|
|
|
Siūloma tobulinti automobilių remonto tvarką. Suvirinimo aspektas |
|
|
 Šalyje automobilių skaičiui perkopus per milijoną, susikūrė nauja stambi
pramonės šaka, kurią vadiname automobilių remontas. Dabar beveik nėra
miesto ar miestelio, kuriame netaisytų automobilių. Ir dar nereikia
pamiršti, jog šalyje yra gausybė automobilių, kurių dauguma jau buvo
važinėti, daužti kurioje nors pasaulio šalyje ir dar plius apvirtę ar
medį užkabinę Lietuvoje. Tad su kokia problema susiduriame?
|
|
Skaityti toliau...
|
|
|
Šilumvežis – Rusijos rinkai |
|
|
 AB „Lietuvos geležinkeliai“ dukterinė įmonė UAB Vilniaus lokomotyvų
remonto depas pagamino naują šilumvežį TEM TMH, skirtą Rusijos
Federacijos rinkai. Manevrinis šilumvežis pagamintas kartu su Čekijos CZ
LOKO ir UAB „Transmašholding“.
|
|
Skaityti toliau...
|
|
|
Pradėtas užterštų teritorijų visuotinis tyrimas ir vertinimas |
|
|
 Prieš gerus metus, UAB GROTA, laimėjusi Lietuvos geologijos tarnybos
skelbtą viešąjį konkursą, pradėjo vykdyti užterštų teritorijų vertinimo
visoje Lietuvoje projektą. Kokie šio projekto tikslai ir uždaviniai,
kodėl mums svarbu žinoti užterštas vietas, kiek jos pavojingos aplinkai
ir ką su jomis numatome daryti – apie visa tai kalbamės su GROTOS
direktoriumi ANTANU MARCINONIU.
|
|
Skaityti toliau...
|
|
|
Klaipėda turi didelių plėtros galimybių |
|
|
 „Šiandien Lietuvos valstybė vienoje vietoje turi tris unikalius dalykus:
nepriklausomybę, Vilnių ir Klaipėdą. Kiekvienam turėtų būti suprantama,
kokia skurdi ir ekonominiu, ir dvasiniu požiūriu Lietuva būtų be
Klaipėdos, be Baltijos jūros, atveriančios visą pasaulį...“
|
|
Skaityti toliau...
|
|
|
Visos Europos Sąjungos šalys, suprasdamos pragaištingas klimato kaitos
pasekmes, įsipareigojusios iki 2020 m. pasiekti tam tikrus
atsinaujinančių energijos išteklių rodiklius. Lietuva yra
įsipareigojusi, kad 2020 m. galutiniame energijos suvartojimo balanse
šie ištekliai sudarys ne mažiau kaip 23 %. Atsinaujinančių energijos
išteklių naudojimas – vienas pagrindinių Lietuvos Respublikos
energetikos politikos tikslų, nurodytų Nacionalinėje energetikos
strategijoje ir Lietuvos Respublikos energetikos įstatyme. Numatyta
siekti, kad 2010 m. šie ištekliai sudarytų 12 % visų energijos sąnaudų, o
elektros energijos gamyba iš šių išteklių 7 % visos suvartojamos
elektros energijos. Todėl visose Europos Sąjungos šalyse ir Lietuvoje
numatoma visų rūšių atsinaujinančių energijos šaltinių, o tuo pačiu ir
intensyvi vėjo energetikos plėtra.