Galvokime globaliai, o veikime lokaliai

Lokalios Lietuvos energetikos problemos yra susijusios su globaliais tvaraus vystymosi ir klimato kaitos iššūkiais. Todėl konferenciją „Ekstremali Lietuvos energetikos būklė“ pradėsime trumpa įžanga, skirta šiam globaliam problemos aspektui. Taigi, vadovaukimės šūkiu „Galvokim globaliai, o veikim lokaliai“. Įvairūs tyrimai byloja, kad šiaurės pusrutulio oro vidutinė metų temperatūra padidėjo maždaug 0,5 ºC palyginus su priešindustrine era. Dalis mokslininkų tvirtina, kad tai yra natūralus procesas, susijęs su klimato kaitos ciklais. Iš tikrųjų, Antarktidos ledo kernų tyrimai liudija , kad Žemės atmosferoje esančio metano ir anglies dioksido koncentracija kisdavo bent jau per pastaruosius 400 tūkst. metų cikliškai, augant jai didėdavo ir vidutinė atmosferos oro temperatūra. Ypač ryškūs maždaug 100 tūkst. metų ciklai. Iš jų seka, kad pastarąjį šimtmetį turėjome artėti prie nedidelio ledynmečio, o vidutinė temperatūra mažėti. Tačiau faktai rodo, kad ji arba trypčioja vietoje, arba po truputį didėja. Kodėl? Reikalo esmė yra ta, kad antropogeninė veikla keičia atmosferos sudėtį. Per paskutinįjį šimtą metų pagrindinių šiltnamio efektą sąlygojančių dujų koncentracija žymiai išaugo: anglies dioksido 35%, metano 2,5 karto (!), azoto oksido 15%. Taigi, keičiame atmosferos sudėtį, o dėl to keičiasi jos savybės. Ar šis procesas grįžtamas? Atsakymas – iki tam tikros ribos, mes jau arti to Rubikono, už kurio kelio atgal jau gali ir nebūti. Svarbu suvokti, kad ir sustabdžius šiltnamio dujų koncentracijos augimą atmosferoje arba net žymiai sumažinus jų emisiją, vidutinė atmosferos temperatūra vis tiek tebeaugs kurį laiką – įsibėgėjusio traukinio ar automašinos negalim staigiai sustabdyti... Tapę Europos Sąjungos (ES) nariais, turime klausyti Briuselio. O jis įpareigoja šalis nares iki 2020 m. 20% sumažinti anglies dioksido išmetimą, 20% padidinti atsinaujinančių energijos šaltinių naudojimą bei 20% padidinti elektros energijos naudojimo efektyvumą. Kai kurios šalys, siekdamos įvykdyti šiuos įpareigojimus, pvz., Didžioji Britanija, svarsto galimybes pratęsti jau apie 30 metų veikiančių atominių elektrinių eksploataciją net iki 60 metų. Kokioms šalims turime būti labiausiai „dėkingi“ už anglies dioksido koncentracijos didėjimą? 2004 m. duomenimis, JAV indėlis 22%, Kinijos 17%, Europos (be Rusijos) 18%, Japonijos, Indijos ir Rusijos – maždaug po 5%, likusio pasaulio 24%, jūrų ir oro transporto 5%. Atsižvelgdami į gyventojų tankį, matome, kad didžiausias teršėjas JAV. Neveltui ta šalis nepasirašė Kioto protokolo... O kaip pasaulis gamina elektros energiją? Vėlgi 2004 m. duomenimis atominės elektrinės 31%, anglimis kūrenamos elektrinės 20%, dujomis 19%, hidroelektrinės 11%, rusvosiomis anglimis 9%, nafta 5%, kūrenant biomasę 2%, vėjo turbinos 2%, kiti 1%. O kokia kuro rūšis daugiausia išmeta anglies dioksido? Tiesioginiai išmetalai didžiausi deginant iškastinį kurą – anglį, dujas ir naftą. Vandens, vėjo ar Saulės energiją verčiant elektra tiesiogiai šiltnamio dujų neišskiriama. Tačiau švariausia ta prasme yra atominė energetika. Įvairios mokslininkų ir politikų grupės kuria įvairius ateities energijos gamybos ir naudojimo scenarijus, prognozuoja energijos poreikių ir įvairių energijos gavybos būdų naudojimo dinamiką. Galvojama, kad augs atsinaujinančių energijos šaltinių naudojimas, ypač biokuro, Saulės ir vėjo energijos. Europa yra susiskaldžiusi dėl atominės energijos, tačiau tai daugiau politinė problema. Sakoma, kad Europoje ilgą laiką politikai turėjo du keiksmažodžius – atominė energetika ir genetiškai modifikuoti organizmai. Vargšė senoji Europa, bijanti naujovių, nors ir daug šnekanti apie jas! Žinoma, Černobylio katastrofa labai išgąsdino europiečius, mėgstančius patogiai padrybsoti prie besikūrenančio židinio ir ramiai miegoti naktį. Tačiau kas gali paneigti, kad čia neprisideda anglių, naftos ir dujų lobistai? 2007 m. duomenimis, Europoje veikė 196 atominiai sektoriai (Prancūzijoje 59, Rusijoje 31, Didžiojoje Britanijoje 19, Vokietijoje 17, Ukrainoje 15, Švedijoje 10, Ispanijoje 8 ir t. t. Statomi 5, planuojama statyti dar 15 reaktorių. Kai kuriose šalyse spaudžiant žaliesiems ir kitoms interesų grupėms, yra priimti sprendimai atsisakyti branduolinės energetikos ir uždaryti veikiančias atomines elektrines, tačiau ypač pastarųjų metų dujų tiekimo sutrikimai bei apskritai energetinio saugumo sumetimai verčia tas šalis peržiūrėti anksčiau priimtus sprendimus. Ateities kartos sulauks laiko, kai elektra bus gaminama sukūrus žvaigždės gabaliuką Žemėje, t. y. naudojant procesus, vykstančius žvaigždėse (lengvų vandenilio izotopų sintezės reakcija). Tačiau šiame kelyje dar nemažai mokslinių ir technologinių problemų, kurias sprendžiant (malonu pažymėti) dalyvauja ir Lietuvos mokslininkai. Žinoma, būtų dar efektyviau pasitelkti Visatoje vyraujančią tamsiąją materiją ir tamsiąją energiją, sudarančios atitinkamai 21% ir 75% mūsų Visatos materijos (normaliai Visatos materijai, kurią mes galime apskaičiuoti, belieka tik 4%). Bet tai kol kas yra tik svajonės. Tačiau grįžkime į mūsų žemę, gimtinę Lietuvą, aptarkime jos energetikos problemas. Nors esame ES ir NATO nariai, tačiau energetiniu požiūriu esame sala, neturime elektros jungčių nei su Vakarų Europa, nei su Skandinavija, priklausome nuo vienintelio dujų šaltinio, metų pabaigoje turime uždaryti Ignalinos atominės elektrinės paskutinįjį reaktorių. O kas toliau? Pamąstykime apie tai. Akad. Zenonas Rudzikas Lietuvos mokslų akademijos prezidentas

 

< Atgal		Pirmyn >