Čia įsikūręs Fizinių ir technologijos mokslų centro Fizikos institutas ir pasaulyje garsi lazerių gamybos įmonė UAB „Ekspla“. Taigi mokslas ir verslas vienoje vietoje. Pagal slėnio koncepciją trūksta tik studijų, bet turime pakankamai praktikantų, doktorantų. Turime puikiai suremontuotas ir įrengtas modernias laboratorijas, tad, kol vyksta statybos Saulėtekyje, mums buvo leista pirkti įrangą, ir mes ją dabar sėkmingai naudojame.
Stovėdami prieš neseniai rekonstruotą keturaukštį Lazerinių technologijų skyrių, prisiglaudusį pušyno pašonėje, kalbamės apie tai, jog čia turėtų iškilti Lazerinių ir inžinerinių technologijų klasterio pastatai, patalpos pumpurinėms įmonėms. Vos pravėrus skyriaus lauko duris, įsižiebia maloni šviesa. Nenustebkite, perspėja dr. G. Račiukaitis, tai moderni šviestukų sistema, kuri ne tik taupo elektros energiją, bet ir ilgai tarnauja. Aukšto durims užsidarius, šviesa užgęsta.
Einame iš vienos laboratorijos į kitą. Nespecialistui išties sunku suvokti visos tos gausybės įrangos galimybes ir jų vertę. Dr. G. Račiukaitis kantriai aiškina, jog tai patys naujausi lazeriai, pozicionavimo, matavimo, optinių skaidulų apdirbimo technologinė įranga. O štai čia optinių skaidulų skeltuvas, jų suvirinimo įrenginys, skaidulų apvalkalo formuotuvas. Stabtelime ir ties švarios gamybos patalpomis, kur pro stiklines duris matyti, kaip didžiuliai įrenginiai braižo spalvotus grafikus, o žmonių ten nėra. Ir nebūtina, tarsteli dr. G. Račiukaitis. Visą šią sudėtingą optinių dangų gamybą galima valdyti ir sėdint namuose prie kompiuterio. Visa ši įranga, kainavusi ne vieną milijoną litų, buvo įsigyta per kelerius metus iš ES struktūrinių fondų, tarptautinių, Saulėtekio slėnio programų. Dabar, konstatavo skyriaus vadovas, įsigyta pasaulinio lygio laboratorinė įranga. Belieka suburti idėjų kupiną, darbštų kolektyvą. Nors skųstis nėra kuo. Šiuo metu skyriuje dirba apie 50 darbuotojų. Praėjusiais metais net keturi jų apsigynė daktaro disertaciją. Tačiau tam tikro nerimo yra, neslepia dr. G. Račiukaitis. Jei anksčiau į užsienį išvykdavo apsigynę disertacijas žmonės, tai vėliau pradėjo išvykti magistrantai, o dabar ir bakalaurai jau dairosi į svečias šalis. Daugiausia būsimų darbuotojų ieškoma VU Fizikos fakultete. Skyriuje dirba ir VDU, KTU auklėtiniai. Mokslinę karjerą jauni žmonės paprastai pradeda, kai į darbą laboratorijose puse etato priimami būsimieji bakalaurai. Dizaino ir technologijų kolegija šį pavasarį žada atsiųsti būrį praktikantų. Žinoma, reikės juos prižiūrėti, nes įranga brangi, o su lazeriais reikia dirbti atsargiai. Tačiau gal tarp šių praktikantų pavyks nusižiūrėti sumanių studentų ir pasiūlyti jiems darbą. Taigi brangiai kainavusi įranga skyriuje tikrai nestovės. Jau ir dabar, norėdamas padirbėti prie kai kurių prietaisų, privalai užsirašyti į eilę. Jaunam žmogui, sako dr. G. Račiukaitis, labai svarbu suteikti viltį, kad ir čia, Lietuvoje, jau yra pakankamai modernios įrangos, vietų, kur galima įdomiai dirbti, įgyvendinti pačias drąsiausias idėjas, o į užsienį išvykti tik trumpam ir būtinai, pasisėmus patirties, sugrįžti. Žinoma jaunimas turi subręsti, tam reikia laiko. Štai kad ir tie 4 daktarai. Iki daktaro diplomo jie ėjo apie 8 metus per bakalauro, magistro, doktorantūros studijas. Todėl labai svarbu, kad tas procesas nenutrūktų nei akimirkai.
Lazerinių technologijų skyrius įkurtas 2010 m. Šiandien jame yra 5 laboratorijos – Lazerinio mikroapdirbimo technologijų, Skaidulinių lazerių, Kietojo kūno lazerių, Optinių dangų ir Nanofotonikos. Pagrindinis skyriaus uždavinys – kurti lazerinių medžiagų apdirbimo technologijas, jas diegti. Su tuo labai glaudžiai susiję kiti uždaviniai: technologijų optinėms dangoms ar lazerinių šaltinių reikalingų specifiniams taikymams sukūrimas. Todėl tenka juos projektuoti, apibūdinti ir t. t. Čia pravartu prisiminti, jog skyrius neatsirado prieš porą metų.
2011 m. vasarą gautas ir instaliuotas garinimo elektronų pluoštų įrenginys optinių dangų technologijoms kurti.
Prieš gerą dešimtmetį lankantis UAB „Ekspla“ teko išgirsti, jog atėjo metas jiems vėl atsigręžti į mokslą, nes bendrovėje dirbančių žmonių kažkada iš mokslo pasaulio atsineštos žinios senka, o dirbant gamyboje nelieka daug laiko gilintis į naujausius mokslo pasiekimus. Mokslininkų gretos tuomet Fizikos institute buvo išsekusios, taigi pačiai įmonei teko perkelti savus darbuotojus iš gamybos į mokslą. Taip bendrovės deleguotas atstovas dr. G. Račiukaitis persikėlė į 2 kambarėlius Fizikos institute, turėdamas vienintelį tikslą: inicijuoti mokslinius tyrimus ir perkelti jų rezultatus į gamybą. Jam tuomet talkino vos keletas darbuotojų. Prie tų dviejų kambarėlių neužilgo visas koridorius buvo apkrautas naujos įrangos dėžėmis. Buvo ankšta. Todėl susidomėta šalia stūksančiu apleistu Fizikos instituto pastatu. Prasidėjo projektų rengimas, derinimas, įrangos pirkimas, žmonių telkimas. Ir štai dabar rezultatas – bene moderniausias skyrius visame Fizinių ir technologijos mokslų centre. Tad ką per tuos metus pavyko nuveikti?
– Parengėme nemažai projektų – sako dr. G. Račiukaitis. – Labai džiaugiamės, kad galimybių gauti finansavimą moksliniams tyrimams vis daugėja. Tik reikia turėti gerą idėją ir kvalifikuotai parengti projektą. Taip laimėjome kelis MITA, Lietuvos mokslo tarybos skelbtus konkursus, moksliniams tyrimams gavome nemaža lėšų, pasigerinome mokslinę techninę bazę bei galėjome moksliniams tyrimams pritraukti jaunų žmonių.
Nacionalinės mokslo programos „Ateities energetika“ projektas „Kontrastinių termoizoliacinių savybių grafeno dangų paruošimas naudojant lazerinį apdirbimą“ (vadovas dr. G. Račiukaitis) baigtas praėjusių metų pabaigoje. Kitą tos programos projektą „Mikro ir nanostruktūros kietojo oksido mikrokuro elementams“ (FTMC dalies vadovas dr. M. Maciulevičius) vykdėme su KTU ir VU mokslininkais. Ką tik baigtas MITA finansuotas Aukštųjų technologijų plėtros programos projektas „Lazerių ir lazerinių stiprintuvų daugiadiskinių konfigūracijų kūrimas ir tyrimai“ (vadovas dr. A. Michailovas). Iki kitų metų tęsiami įdomūs MITA projektai „Vakuumu izoliuotas stiklas ir lazerinės technologijos“ (koordinatorius UAB „Statinių apšiltinimo medžiagos“) ir „Svarbiausių lazerinių elementų grupės esminis patobulinimas didinant optinį atsparumą ir optimizuojant poliravimo bei metalų oksidų mišinių dengimo technologijas“ (vadovas dr. R. Buzelis). Šiais metais turi būti baigtas projektas „Lazerinės technologijos safyro kompleksiniam struktūrinimui sukūrimas“ (vadovas dr. G. Račiukaitis) ir t. t. Visi tie projektai vykdomi kartu su partneriais iš universitetų ar Lietuvos verslo įmonių.
Dr. G. Račiukaitis prisipažino, jog jiems patinka MITA projektai, nes jų trukmę gali lanksčiai planuotis – metams, dvejiems, trejiems. Per tą laiką galima problemą išspręsti arba atsakyti į klausimą, ar verta toliau eiti šiuo keliu. Mokslo ir verslo srityje naujos idėjos sparčiai skinasi kelią. Jei imsi ilgai tyrinėti, pasaulyje atsiras tokių, kurie tą problemą išspręs greičiau. Skyrius vykdo nemažai stiklo suvirinimo, stiklo safyro pjaustymo projektų. Tačiau apie jų rezultatus kol kas nesinori garsiai kalbėti, nes reikia sukurti technologijas, jas išbandyti, o tada bus galima iškelti ir pergalės vėliavą. Šiandien jau galima Lietuvos pramonę aprūpinti kai kuriais savais įrenginiais, technologiniais sprendimais, kad jų nereikėtų užsienyje pirkti. Atsiranda naujos galimybės, tik reikia mokėti jomis pasinaudoti. Tačiau technologijų kūrimas nėra toks paprastas dalykas, pripažįsta dr. G. Račiukaitis. Štai prieš keletą metų jie drauge su UAB „Precizika metrology“ kūrė naują tikslių matavimų technologiją. Ji veikia, bet kiek reikėjo padėti pastangų, įgyti naujų žinių. Jau trejetą metų skyriaus žmonės dirba kurdami lazerines technologijas plonasluoksniams Saulės elementams. Lietuvoje dar niekas nesidomi jų gamyba. Sukaupta žinių, sukurta technologija, tačiau norint ją įdiegti reikėtų pakeisti visą gamybą. O juk vienas fabrikas kainuoja kelis šimtus milijonų litų. Tad kaip šią technologiją įdiegti į gamybą kol kas neaišku. Blogiausia, kad, veikiančią laboratorijoje technologiją perkėlus į gamybą, rodos idealiai išbaigtas modelis ima ir neveikia. Tai patvirtina užsienio partneriai, nesulaukiantys garantijų netgi iš didžiųjų kompanijų – technologijų tiekėjų. Taigi pasigirti lyg ir nėra kuo, nors atskirai paskelbtos šios technologijos idėjos jau randa atgarsį užsienyje.
Kol kas dar atvirai negalima kalbėti ir apie langų gamybą, nes, pavyzdžiui, galvojant apie pasyvų namą, kur per langus prarandama daugiausia šilumos, problema aiški ir ją reikia kaip galima greičiau spręsti. Jei viskas sėkmingai vyks, tikėtina, jog skyriaus specialistai sukurs tokią technologiją, kuri padarys esminį perversmą langų gamyboje.
Prieš keletą metų iš JAV atvykęs prof. A. Galvanauskas pasiūlė naują skaidulinių lazerių kūrimo kryptį. Tuomet tikėta, kad jau po 2–3 metų skyriaus žmonės galės tarti savo žodį. Įranga jau yra, tik stinga patirties, bet ji juk ateina bedirbant. Net didžiųjų pasaulio lazerinių kompanijų patirtis rodo, kad tai nėra labai paprasta. Skaidulinių lazerių laboratorija veikia, idėjos kuriamos ir sėkmingai patentuojamos, tačiau iki galutinio produkto vis kažko trūksta. Panašu, kad pirmieji skaiduliniai osciliatoriai atlaikė išbandymus. Tikimės juos panaudoti UAB „Ekspla“ produktuose ar terahercinės spinduliuotės kūrimui, pakeičiant vokiškus lazerius. Tai idėjos naujiems projektams.
Skyriaus vadovas pasidžiaugė, jog, vertinant mokslininko darbą, ir LMT, ir MITA iškelia naujus bet skirtingus kriterijus. Svarbiomis tampa naujai sukurtos technologijos, parduotos licencijos ar paraiškos patentui, na o moksliniai straipsniai, kad ir su aukščiausiais citavimo indeksais, yra savaime suprantami, bet ne pirmaeiliai dalykai. Naujomis programomis Lietuvos mokslo taryba planuoja skatinti mokslininkus ne straipsnių rašymui, bet kurti veikiančius maketus, MITA irgi orientuoja mokslininkus į prototipų gamybą ir patentus. Praėjusiais metais skyrius pateikė dvi paraiškas Europos patentams gauti.
Kartu su UAB „Ekspla“ ir UAB „Altechna“ skyrius įsteigė bendrą įmonę UAB „ELAS“, kuri ėmė gaminti lazerines sistemas. Taigi, dabar jau galima rinkai pasiūlyti ne tik lazerį, bet ir visą medžiagų apdirbimo sistemą. Kol kas tai nedidelė 7 žmonių kompanija, tačiau pernai jie jau pardavė 3 sistemas. Viena jų buvo skirta superkietų medžiagų apdirbimui Meksikoje, kita iškeliavo į Indiją. Ten ji naudojama gaminant Saulės elementus. Į Vokietiją išvežta universali sistema universitetui. Įmonė turi užsakymą ir Izraeliui. Pardavinėti lazerines sistemas svajota ilgai, nes tai kur kas didesnės pridėtinės vertės produktas. Ir štai pirmieji žingsniai jau žengti.
Apibūdindamas skyriaus darbus dr. G. Račiukaitis sakė, jog jie gyvena iš projektų, nes tiesioginio biudžetinio finansavimo dalis yra maža. O kad išgyventum iš projektų, užsakomųjų darbų, turi aprėpti plačią sritį, bendrauti su daug partnerių, žinoti, kas nauja daroma pasaulyje. Todėl jie džiaugiasi savo bendradarbiavimu su UAB „Ekspla“, UAB „Precizika metrology“, UAB „Optika“, UAB „Optolita“, UAB „Šviesos konversija“, UAB „Standa“, kolegomis iš VU, KTU, VGTU, užsienio partneriais: Hanoverio lazerių centru, Leibnico paviršių modifikavimo institutu Leipcige, „Solarion AG“ ir kitomis įmonėmis ir mokslo centrais.
• • •
Atsisveikindamas dr. G. Račiukaitis prasitarė, jog kartais po kruopščių tyrimų atmesta idėja atrodo beviltiška, tačiau rašant ataskaitą ji ima ir nušvinta, parodydama naujų, netikėtų galimybių. Tad belieka laukti, kad idėjos greičiau įsikūnytų, tobulintų technologijas, įrangą, spartintų mūsų šalies verslo, pramonės atsinaujinimo galimybes, skatintų konkurencingumą.
Gražina Kriščiukaitienė
Saulėtekio slėnyje kyla nauji pastatai. Ten turi persikelti ir didžioji
dalis Fizinių ir technologijos mokslų centro institucijų. Tačiau slėnio
programoje įrašyta, jog būsimasis Technologijų perdavimo centras turėtų
įsikurti Savanorių pr. 231 adresu. Kas lėmė tokį sprendimą, klausiame
Fizinių ir technologijos mokslų centro (FTMC) Lazerinių technologijų
skyriaus vadovo dr. Gedimino RAČIUKAIČIO.