Organizuojant parodą bibliotekai talkino Lietuvos mokslų akademijos Matematikos, fizikos ir chemijos mokslų skyrius bei Matematikos ir informatikos institutas. Parodos rėmėjas – informacinių technologijų srityje gerai žinoma įmonė „Baltic Amadeus“.
Pasitaiko, kad sudėtingas matematines lygtis bei gana abstrakčius matematinius dėsnius, suprantamus tik labai mažam specialistų skaičiui, pavyksta išreikšti jau daugeliui suprantamomis formomis. Šias formas vietoje formulių ir pabandžiau atspindėti nuotraukose, stengdamasis per daug nenutolti nuo mokslo tiesos.
Parodos pagrindiniu motyvu yra minimalūs paviršiai. Tai gamtos sukurtos racionalios estetiškos formos ir kartu sudėtingas matematikos tyrimų objektas. Norint žmogui suprojektuoti minimalų paviršių, tenka spręsti sudėtingas matematines lygtis, o po to įveikti daugelį techninių problemų.
Minimalių paviršių uždavinius pradėjau spręsti 1966 metais Matematikos ir informatikos instituto Skaičiavimo metodų skyriuje Kijevo statybos inžinierių instituto užsakymu. Kijeviečiai tuo metu projektavo didelių visuomeninių pastatų perdengimus ir jiems reikėjo matematikų pagalbos sprendžiant minimalaus paviršiaus lygtis. Po dešimtmečio vėl teko grįžti prie šių lygčių, sprendžiant kartu su akademiku Kazimieru Ragulskiu sudėtingus precizinės vibromechanikos uždavinius (projektuoti elektros kontaktus iš skysto metalo). Su minimaliais paviršiais susiduriama ir biochemijoje (akad. V. Razumas), ir dizaine (prof. J. Burneika).
Visame pasaulyje, tame skaičiuje ir Europoje, gausu stacionarių ir laikinų pastatų su minimalaus paviršiaus formos perdangomis. Ypač madingos tokios perdangos oro uostuose, muziejuose, parodų paviljonuose, sporto salėse. Klasikiniu minimalaus paviršiaus perdangos pavyzdžiu yra Vingio parko estrada, pastatyta 1960 m. Vasarą daugelyje pasaulio miestų simpatiškos lauko kavinukės būna pasipuošusios estetiškai suprojektuotomis ir pagamintomis lengvomis minimalių paviršių perdangomis, saugančiomis nuo lietaus ir saulės. Bent jau Vilniuje, Vokiečių gatvėje, ir Palangoje, Basanavičiaus gatvėje, praeitais metais jas galima buvo pamatyti.
Parodos eksponatuose pabandžiau parodyti, kas pasaulyje sukurta, naudojant minimalius paviršius. Be abejo, nufotografuota tik tas, kas man buvo prieinama. Taip gimė matematikos mokslo populiarinimo paroda – virš 50 nuotraukų iš 17 pasaulio šalių.
Praeitų metų lapkričio pabaigoje paroda pradėjo savo kelią Matematikos ir informatikos institute. Balandžio pabaigoje ji persikelia į Naugarduko gatvę pas Vilniaus universiteto Matematikos ir informatikos fakulteto studentus.
Lietuvos MA narys koresp. prof.
Mifodijus Sapagovas
Matematikos ir informatikos institutas