 Energetika ir energetinis saugumas pastaraisiais metais užimą vis
didesnę vidaus ir užsienio politikos darbotvarkės dalį. Tai atsispindi
ir aukščiausių Lietuvos pareigūnų pokalbiuose su užsienio partneriais –
neseniai vykusiuose premjero Andriaus Kubiliaus susitikimuose Latvijoje
ir Estijoje ar užsienio reikalų ministro Vygaudo Ušacko apsilankyme
Briuselyje.
Naujametinis Rusijos ir Ukrainos dujų konfliktas, kuomet nemaža dalis Europos valstybių žiemos viduryje buvo paliktos be dujų, energetikos svarbą tik patvirtina. Akivaizdu, kad energetinis saugumas yra vienas pagrindinių nacionalinio saugumo elementų, o patikimas energijos išteklių tiekimas yra valstybių socialinės gerovės garantas ir varomoji ekonomikos jėga. Šis jau ne pirmas „dujų karas“ ES pasienyje sustiprino Lietuvos argumentus dėl to, kad būtina koordinuota ES energetikos politika.
Dėl visiems gerai žinomų istorinių aplinkybių Lietuva, kaip ir kitos dvi Baltijos šalys, yra energetinė sala Europos Sąjungoje. Nors jau keletą metų esame pilnateisiai ES nariai, tačiau iki šiol mūsų energetikos sektorius tebėra izoliuotas nuo Europos energetikos rinkos. Šiuo metu Lietuva yra visiškai priklausoma nuo vienintelio išorinio dujų tiekėjo – Rusijos. Panaši situacija yra ir naftos tiekimo srityje. Lietuvos elektros sektorius vis dar yra sudėtinė posovietinės elektros sistemos dalis. Iki šiol neturime jungčių su kitomis ES šalimis, išskyrus Latviją. Todėl energetikos sektoriaus integracija į Europos energetikos sistemą bei priklausomybės nuo vieno išorinio energijos tiekėjo mažinimas yra kertiniai mūsų prioritetai.
Mūsų šalies įsipareigojimai dėl Ignalinos AE uždarymo užfiksuoti stojimo į ES sutartyje, kuri ratifikuota visų ES šalių narių parlamentuose. Noriu pabrėžti, kad Lietuva visada laikėsi, laikosi ir laikysis tarptautinių įsipareigojimų. Tačiau akivaizdu, kad nuo derybų dėl stojimo sutarties laikotarpio energetinio saugumo situacija labai pasikeitė. Tai milžiniški pagrindinių energijos išteklių pasaulinių kainų svyravimai, stiprėjanti tendencija naudotis energijos išteklių tiekimu kaip politinio sprendimo priemone. Be to, elektros jungtys su Europos šalimis dėl ne vien nuo Lietuvos priklausančių priežasčių nebuvo įgyvendintos taip greitai kaip buvo tikėtasi.
Lietuva kaip vieną realiausių trumpalaikio energetinio saugumo priemonių pasiūlė galutinį Ignalinos AE II bloko uždarymą nukelti į 2012 m. Lietuva galimų sprendimų siekė stojimo sutarties rėmuose, modifikuojant pačią Ignalinos AE veiklos nutraukimo procedūrą, o tam būtų pakakę Europos Komisijos bei Europos vadovų tarybos politinio pritarimo. Kalbėti apie Stojimo sutarties įsipareigojimų pakeitimus, kuriuos turėtų ratifikuoti visos ES šalys, iš esmės nerealu, ypač atsižvelgiant į kai kurių ES šalių principinį neigiamą nusistatymą dėl branduolinės energetikos. O vienašališkai pažeidę Stojimo sutarties nuostatas, sulaužytume pagrindinius Europos teisės principus. Nesilaikydama vieno svarbiausių stojimo įsipareigojimų, Lietuva ne tik prarastų politinį pasitikėjimą, bet ir sulauktų teisinių bei finansinių sankcijų.
Konsultacijose su Europos Komisija bei ES šalimis narėmis kaip viena svarbiausių energetinio saugumo problemų buvo patikimas apsirūpinimas dujomis. Uždarius Ignalinos AE, dujų vartojimas išaugs beveik dvigubai, o didžioji dalis elektros bus gaminama dujomis kūrenamose elektrinėse. O Lietuva importuoja visas dujas iš Rusijos vieninteliu vamzdžiu per Baltarusijos teritoriją. Taigi užtikrinti patikimą ir ilgalaikį dujų tiekimą Lietuvai po Ignalinos AE uždarymo užtikrinimas gana sudėtinga. Kaip galima šį patikimumą padidinti? Kaip sumažinti Lietuvos energetikos sektoriaus priklausomybę nuo dujų? Tai šiandien yra esminiai energetinio saugumo klausimai. Siekiant užtikrinti dujų tiekimo patikimumą, būtina nedelsiant pradėti rengti dujų tiekimo diversifikacijos projektus. Svarbiausia dujų jungtis su Lenkija bei suskystintų dujų terminalas. Dujų saugykla Lietuvoje ar platesnis pasinaudojimas Latvijoje esančia dujų saugojimo infrastruktūra yra kita svarbi priemonė. Kad sumažintume bendrą priklausomybę nuo dujų, reikia plėsti atsinaujinančius energijos išteklius bei efektyviau naudoti energiją. Nauja AE Visagine taip pat ženkliai padėtų pasiekti šį tikslą.
Konsultacijų su Europos partneriais metu siekėme įrodyti, kad Ignalinos AE vėlesnis uždarymas laikantis visų branduolinės saugos reikalavimų yra bene vienintelė galimybė užtikrinti patikimą energijos išteklių tiekimą kol bus įgyvendinti AE uždarymą kompensuojantys projektai. To nepavyko padaryti dėl kelių priežasčių – precedento baimės, neigiamo ES šalių visuomenės nusistatymo dėl seno tipo branduolinių reaktorių. Tačiau šios derybos leido pasiekti Lietuvai svarbių rezultatų. Konsultacijų metu Europa pripažino Lietuvos problemas energetinio saugumo srityje bei buvo įtikinta, kad reikia imtis neatidėliotinų veiksmų padėčiai sušvelninti. Buvo įsisąmoninta, kad reikia pereiti nuo deklaratyvių pareiškimų apie energetinių salų problemą prie realių priemonių šiai problemai spręsti. Atrodo, kad pagaliau buvome išgirsti.
Kaip viena realiausių priemonių buvo pasiūlytas Baltijos jungčių planas, kurį drąsiai galima vadinti Lietuvos pastangų vaisiumi. Jeigu nebūtų taip aštriai keltas Ignalinos AE veikimo klausimas, labai tikėtina, kad šis planas nebūtų pasiūytas. Šiuo metu jau įsteigta aukšto lygio darbo grupė, turėsianti parengti Baltijos jungčių planą. Šiame plane, kurį ketinama patvirtinti šių metų liepos mėnesį, bus įvardyti svarbiausi projektai, kuriems bus skiriamas ES finansavimas. Be to, kartu su Europos Komisija parengėme bendrą veiksmų planą Lietuvos energetikos saugumui užtikrinti. Šiame plane greta infrastruktūros projektų numatytos ir kitos priemonės, padėsiančios sušvelninti neigiamas Ignalinos AE uždarymo pasekmes trumpuoju ir vidutinės trukmės laikotarpiu. Čia didelis dėmesys skiriamas atsinaujinantiems energijos ištekliams bei efektyvesniam energijos naudojimui.
Taip pat pavyko išsiderėti nemokamų papildomų taršos leidimų uždarius Ignalinos AE. Žinoma, tai neišspręs energetinio saugumo problemų bei neužtikrins energijos tiekimo patikimumo, tačiau padės sušvelninti elektros kainos neišvengiamą augimą.
Užsienio reikalų ministras Vygaudas Ušackas sausio mėnesio ES užsienio reikalų ministrų susitikime Briuselyje iškėlė šiuos svarbiausius ES bendros energetikos politikos prioritetus: ES vidaus jungtys; efektyvi ir konkurencinga energetikos rinka; skaidrumas santykiuose su trečiosiomis valstybėmis; diversifikuoto tiekimo alternatyvos.
Šie prioritetai gerai atspindi ir aktualiausius Lietuvos poreikius.
Taigi energetinio saugumo srityje mūsų laukia nemažai iššūkių, kurių nepavyks išspręsti vienos ministerijos ar netgi visos vyriausybės pastangomis. Būtiniems sprendimams reikia gilios analizės, plačių diskusijų bei koordinuotos svarbiausių politinių ir visuomeninių jėgų konsensusu paremtos strategijos. Energetika turi tarnauti ilgalaikiams valstybės interesams. Energetinė nepriklausomybė nemažai kainuoja ir tiesiogine, ir perkeltine prasme. Tačiau tai yra mūsų laisvės ir ilgalaikio saugumo kaina, o delsdami šiandien, rytoj mokėsime dvigubai.
Evaldas Ignatavičius
Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos atstovas
|
