ES energetikos politikos pamatą sudaro konkurencingumas, tvarumas ir saugumas. Visi trys aspektai yra glaudžiai susiję: atimk vieną kurį, ir politika suirs, jos tikslai nebus pasiekti. Šie tikslai yra aiškūs, tačiau ne taip lengvai pasiekiami. Tai vartotojui įkandama energijos kaina; kuo mažesnė žala gamtai ir mūsų gyvenamajai aplinkai; saugiai pagaminta ir perduota energija aprūpinti vartotojai. Tiesa, šiuo metu energetinis saugumas yra nacionalinė, o ne ES kompetencija. ES saugi tiek, kiek atsakingai savo saugumą planuoja ir užtikrina kiekviena valstybė narė. Suprasdamos, kad pavieniui energetikos problemas spręsti yra sunku arba iš viso neįmanoma, ES šalys šiandien ieško naujų bendradarbiavimo kelių.

Pernai lapkritį Europos Komisija (EK), strategiškai peržiūrėdama ES energetikos politiką pasiūlė naujų būdų, kaip įvairinti energetikos šaltinius ir jų tiekimo kelius, kaip efektyviau naudoti ir taupyti energiją, mažinti taršą anglies dioksidu ir kitomis šiltnamio efektą sukeliančiomis dujomis. Komisija siūlo ES energijos tiekimo užtikrinimo ir solidarumo veiksmų planą, kurio penkios pagrindinės kryptys yra infrastruktūrų kūrimas ir energijos šaltinių įvairinimas; energetikos klausimų sprendimas su ES nepriklausančiomis šalimis; naftos ir dujų atsargos ir reagavimo į krizes mechanizmai; energijos vartojimo efektyvumas ir optimalus ES vietinių energijos išteklių panaudojimas.

Infrastruktūros plėtra yra itin svarbi siekiant patenkinti ES energijos poreikius. Lietuvai ši plėtra leistų nutiesti energijos tiltus, nes dabar dėl nepakankamų jungčių su Vakarų Europa Lietuva kartu su Latvija ir Estija yra tarsi energetikos sala.

Naujas energetikos vidaus rinkos įstatymų paketas skatins investuoti į infrastruktūras, ypač į tas, kurios jungia kelias valstybes. Komisija mano, kad kai kurie infrastruktūros projektai gali būti laikomi ES energetikos saugumo prioritetais. Pirmas iš šešių tokių projektų yra valstybių aplink Baltijos jūrą jungčių planas. Lietuvai, Latvijai ir Estijai būtina geriau susijungti su likusia ES dalimi, didinti energijos tiekimo saugumą ir įvairovę. Jei ES šalims prireiktų imtis solidarumo veiksmų, tai būtų veiksmingiausia nutiesus jungtis. Kiti prioritetiniai ES projektai yra Pietų dujų tiekimo koridorius, suskystintų dujų importo terminalų plėtra, dujų ir elektros tiekimo tinklai, naujas energijos perdavimo iš vėjo jėgainių jūroje tinklas. Šie nepigiai kainuosiantys projektai padidins ES ir Lietuvos saugumą, mažins aplinkos taršą, padės kurti bendrą rinką ir užtikrinti mažesnes kainas vartotojams.

Siekdama paremti ES ekonomikos gaivinimo planą, sausio mėn. EK pasiūlė 5 mlrd. eurų naujoms investicijoms į energetikos ir plačiajuosčio interneto ryšio infrastruktūrą 2009–2010 m.

3,5 mlrd. eurų siūloma investuoti į anglies dioksido surinkimo ir saugojimo projektus, 500 mln. eurų – į vėjo įrenginių jūrose projektus, 1750 mln. eurų skirti dujų ir elektros energijos tinklų sujungimo projektams.

Baltijos šalių poreikiai taip pat nepamiršti. 100 mln. eurų iš ES biudžeto siūloma skirti projektui „Estlink 2“ (elektros kabelis tarp Estijos ir Suomijos) ir 175 mln. eurų elektros kabeliui tarp Švedijos ir Lietuvos arba Latvijos tiesti. Tai ypatingas pasiūlymas, ir jam dar turi pritarti visos valstybės narės.

Išorės santykiai

ES siekia ilgalaikių santykių net su probleminėmis šalimis ir kaimynėmis. ES kasmet importuoja 54% suvartojamų energijos išteklių, arba už 2500 Lt energijos kiekvienam europiečiui. ES įsiveža 61% suvartojamų dujų ir naftos: 42% iš Rusijos, po 18% iš Norvegijos ir Alžyro. Nuosavi ES naftos ir dujų ištekliai vis mažėja, o priklausomybė nuo importo didėja. Todėl ES siekia, kad iki 2020 m. energijos vartojimas sumažėtų 15%, o importas – net 26%.

ES turi dėti daugiau pastangų kurdama veiksmingą išorės energetikos politiką: kalbėti vienu balsu, nuspręsti, kuri infrastruktūra yra svarbiausia ES energijos tiekimui užtikrinti, o tada imtis veiksmų ją kurti. Tuo pačiu reikia nuosekliai stiprinti partnerystę su pagrindiniais energijos tiekėjais, tranzito šalimis ir vartotojais. Didėjant energetinei šalių tarpusavio priklausomybei, reikia tarptautinių susitarimų, kurie galėtų padrąsinti imtis didžiulių investicijų ir naujovių diegimo. Jei derybos bus sėkmingos, į Energijos bendriją įstojusios Ukraina, Moldova ir Turkija turėtų reformuoti energijos sektorių, ir tada būtų sukurta gerokai didesnė, bendromis taisyklėmis grįsta energijos rinka.

Europa susitarimuose su Rusija ir Kaspijos jūros valstybėmis siekia įtvirtinti naujos kartos „energetinės tarpusavio priklausomybės“ nuostatas. Turi būti nutarta, kaip paskatinti didėjantį energijos tiekimą iš Afrikos. ES derybos su naftą eksportuojančiomis OPEC šalimis rodo, kad tiek šalims gamintojoms, tiek šalims vartotojoms svarbu skatinti reguliarų įperkamos energijos tiekimą. Reikia glaudžiau bendradarbiauti, plėtoti bendrą požiūrį į pasaulinę energetikos sistemą ir kartu spręsti energetikos tvarumo klausimus. Pažanga tariantis dėl klimato kaitos galėtų gerokai paspartinti bendradarbiavimą ir permainas visame pasaulyje.

Naftos ir dujų atsargos ir pasirengimas krizėms

Komisija siūlo kas savaitę skelbti informaciją ne tik apie valstybines, bet ir apie komercines naftos atsargas, kad valstybės narės kauptų pakankamas atsargas, kurios padėtų aprūpinti vartotojus trumpam nutrūkus naftos tiekimui ir švelnintų naftos kainų svyravimus. Komisija taip pat siūlo skubiai peržiūrėti dujų tiekimo saugumo direktyvą, regionų ir ES lygiu suvienodinti tiekimo standartus ir prevencines priemones nenumatytais atvejais. Turėtų būti nustatyta riba, kuriai esant imamasi veiksmų ES lygiu, taip pat nustatyta aiškesnė kompensacijų tvarka.

Energijos vartojimo efektyvumas

Iki 2020 m. protingai investavus 8 mlrd. eurų, sutaupytume apie 25 mlrd. eurų kasmet, arba 1000 eurų kiekvienai šeimai visoje ES. 1997–2006 m. ES sutaupė 1/3 naftos importo, o iki 2020 m. sutaupytume dar 13%. Pastatams reikia ypač daug energijos. Įdiegus naujas technologijas ir renovavus senus pastatus, galima sutaupyti 30% išlaidų energijai, o Lietuvoje – dar daugiau. Greitai pamiršime kaitrines lemputes, nes naujos, taupesnės atsiperka per kelis metus. Galima daug sutaupyti įdiegus automatizuotą gatvių apšvietimą, statant mažai energijos naudojančius būstus. Vien naudojant naujos kartos padangas visoje ES galima sutaupyti tiek, kiek kasmet naftos produktų sunaudoja Vengrija. Kombinuoto ciklo jėgainės padės sutaupyti energijos tiek, kiek per metus sunaudoja Austrija. Tausojimo mokesčiai, nors ir nežymiai pabrangins energiją, padės sutaupyti dar daugiau ir sukurti naujų, su energijos taupymu susijusių darbo vietų. Antai 2006 m. buvo sukurta 200 tūkst. tokių darbo vietų.

Nuosavi ištekliai

Dabar ES savos energijos suvartojama 46%, ir siekiama, kad ši dalis nemažėtų ar net didėtų. Vienas iš tokių šaltinių yra branduolinė energija. Turėtume daugiau remtis kitais švariais atsinaujinančiais šaltiniais: vandens, vėjo, saulės, biomasės kuro energija ir žemės šiluma, atliekų panaudojimu. Atsinaujinantys šaltiniai dabar patenkina 9% visų energijos poreikių, tačiau padėtis sparčiai keičiasi: 2007 m. 40 % visos naujos elektros gamybos galios buvo vėjo energija, kuri dabar jau ekonomiškai apsimoka.

Lietuva iki 2020 m. sieks 23% energijos pagaminti iš atsinaujinančių šaltinių, bet galėtų dar daugiau, pvz. šildymui naudojant vietinį biomasės kurą. Tai saugu, o ir pinigai liktų Lietuvoje. Teikdama pirmenybę tausiajai energetikai, Lietuva ir Europa turi siekti būti priešakyje diegiant naujas energetikos technologijas ir skatinant jų eksportą. Taip išspręstume keletą problemų: energijos saugumo ir kainos, konkurencingumo, postūmio technologijoms ir našumui, o tai ypač svarbu nuosmukio laikotarpiu.
















Kęstutis Sadauskas

Europos Komisijos atstovas Lietuvoje