AB „Lietuvos energija“ priklausanti Kauno hidroelektrinė
(KHE) yra didžiausia elektrinė Lietuvoje, elektros gamybai naudojanti
atsinaujinančius išteklius (čia pagaminama daugiau kaip 80 proc. šalies
atsinaujinančių išteklių energijos). Jau beveik penki dešimtmečiai, kai jos
pagaminta elektra tiekiama į 110 kV įtampos tinklą. 15 metus KHE vadovauja
Juozas BARTLINGAS. „1955 m. spalio mėn. – statybos pradžia, po ketverių
metų užtvindyta dauba ir užtvenkta Nemuno vaga. 1959-11-05 paleistas pirmasis
25,2 MW galios agregatas, tų metų pabaigoje pradėjo veikti toks pat
antrasis, 1960 m. vasarį – trečiasis, o 1960 m. balandį elektrą
pradėjo gaminti ir ketvirtasis agregatas. Tad bendra galia 90 MW“, –
istoriją prisiminė hidroelektrinės vadovas.
Dar keli įdomūs faktai apie šį
energetikos objektą. Užtvankų ilgis – beveik pusantro kilometro: pirmos
užtvankos ilgis 912 m, didžiausias statybos aukštis 19 m.
Gelžbetoninis hidroelektrinės pastatas: ilgis 75,5 m, aukštis 37,5 m.
Gravitacinio tipo vandens nupylimo užtvanka: trys pralaidos su praktinio
profilio slenksčiais po 20 m kiekviena (bendras ilgis 79 m), slėgis
7 m, maksimalus pralaidumas 3300 m³/s vandens. Trečioji užtvanka: ilgis
464 m, maksimalus aukštis 26 m, keteros altitudė 48 m.
Elektrinės maksimalus vandens pralaidumas 4000 m3/s.
Nuo elektrinės veiklos pradžios pagaminta apie
17000 mln. kWh elektros energijos. Tam sunaudota 370 000 mln. m3
vandens (daugiausia 1980 m. – 9917 mln. m3, o mažiausiai
1977 m. – 5833 mln. m3 vandens). Per metus pagaminama nuo 260
iki 448 mln. kWh elektros energijos. „Projektinis veiksmingumas buvo 88%.
Tačiau per 49 metus agregatai susidėvėjo, tad šis rodiklis bent dešimtadaliu
mažesnis. Reikėjo daug lėšų KHE kompleksinei rekonstrukcijai. Lietuvai tapus
Europos Sąjungos nare sulaukėme šios bendrijos paramos ir įgyvendiname KHE
modernizavimo projektą“, – pasidžiaugė didelis naujovių entuziastas KHE
direktorius J. Bartlingas.
Padėjo Švedijos specialistų
studija
Dar 2001 m. buvo gautas 2 mln. litų Švedijos
vyriausybės finansavimas KHE modernizavimo studijai parengti. Tai atliko didelę
patirtį energetikoje turinti Švedijos konsultacinė firma „SwedPower“. Tuo metu
Lietuva buvo priimta į Europos Sąjungą ir atsivėrė galimybės jos paramai gauti.
„Remdamiesi švedų projektine medžiaga, skubiai parengėme dokumentus dėl KHE
rekonstrukcijos dalinio finansavimo. Mūsų pastangos buvo sėkmingos. Iš reikiamų
125 mln. litų KHE modernizavimo projektui įgyvendinti 30 mln. litų
lėšų paskyrė Europos Sąjungos struktūrinis fondas bei Lietuvos Vyriausybė pagal
2004–2006 m. bendrojo programavimo dokumento 1 prioriteto 2 priemonę
„Energijos tiekimo stabilumo, prieinamumo ir didesnio energetikos efektyvumo
užtikrinimas“, o likusią dalį AB „Lietuvos energija“ iš nuosavų lėšų, –
akcentavo J. Bartlingas.
Pagal Viešųjų pirkimų įstatymo reikalavimus paskelbus
tarptautinį konkursą, iš keturių pretendentų KHE modernizavimo darbai patikėti
Švedijos bendrovei „ALSTOM Power Sweden AB“. 2005 m. liepos 7 d. AB
„Lietuvos energija“ pasirašius sutartį su konkurso laimėtoju, pradėtas vykdyti
KHE modernizavimo projektas. Svarbiausias šio modernizavimo tikslas –
didinti elektros energijos tiekimo vartotojams patikimumą, saugumą ir
veiksmingumą. Beje, šios elektrinės atnaujinimas įvardytas Nacionalinėje
energetikos strategijoje kaip viena iš priemonių, siekiant užtikrinti
mažiausias elektros energetikos tiekimo sistemų plėtros ir funkcionavimo
išlaidas ir didesnį elektros energijos tiekimo patikimumą.
Kauno hidroelektrinėje –
modernios technologijos
Direktorius pažymėjo, kad KHE modernizavimas atliekamas
dviem etapais. Pirmieji du agregatai bus atnaujinti iki 2008-ųjų rugsėjo
1-osios, o kiti du – ateinančių metų vasarą. Nustatyti trys pagrindiniai
projekto uždaviniai: hidroelektrinės rekonstrukcija, valdymo ir reguliavimo
procesų gerinimas bei aplinkos apsaugos stiprinimas. Įgyvendinant projektą,
modernizuojama susidėvėjusi techninė įranga, diegiama nauja valdymo sistema.
„Atnaujinus didžiausią šalies hidroelektrinę, kur elektros gamybai naudojami
atsinaujinantys ištekliai, elektros energijos tiekimas Lietuvoje bus
patikimesnis ir saugesnis, padidės energetikos sektoriaus veiklos efektyvumas
ir sumažės galimas neigiamas poveikis aplinkai“, – įsitikinęs KHE
direktorius.
Darbai ne tik sudėtingi, bet ir unikalūs. Senieji agregatai
per beveik 50 metų Kaune veikė apie 120 tūkst. valandų. Juos išardžius
paaiškėjo, kad daugumą detalių reikia pakeisti. Pagal prancūzų, norvegų, švedų,
lietuvių projektus kauniečiams būtiną įrangą gamina daugelio šalių
specialistai. „Pavyzdžiui, darbo ratai išlieti Brazilijoje, o apdoroti
Grenoblyje. Kitos detalės pagamintos Europos šalių įmonėse, o dalis atkeliavo
net iš Kinijos“, – sakė J. Bartlingas.
Kauno hidroelektrinėje dabar galima sutikti įvairių šalių
atstovus. Modernizavimo darbams vadovauja ALSTOM firmos Švedijos filialas.
Inžinierius iš Stokholmo G. Dahlbergas juokaudamas save vadina jau
kauniečiu – šiame Lietuvos mieste jis gyvena nuo 2005-ųjų… „Svarbu sparta
ir kokybė. Todėl, remiantis tarptautiniais reikalavimais, atskirų darbų kokybę
prižiūri inžinieriai iš Prancūzijos, Latvijos, Slovėnijos, Norvegijos,
Švedijos. Nemažai prisideda ir KHE personalas“, – akcentavo KHE vadovas.
Kauno hidroelektrinės vadovas pakvietė pasisvečiuoti
modernizavimo karštuosiuose taškuose. „Štai dviejų agregatų turbinos. Pagal
esamą KHE statinį prancūzų specialistai suprojektavo unikalias, tik Kauno
elektrinei skirtas turbinas. Įrangą pagaminus Grenoblyje, buvo išbandytas
naujas darbo rato modelis (po bandymų teko pasirašyti apie 100 dokumentų),
pagaminti ir atnaujinti pagrindiniai turbinų mazgai – darbo ratai,
velenai, turbinų guolių korpusai, kreipračių mentelės, atraminiai ir
radialiniai guoliai, atraminiai žiedai, greičio reguliavimo sistemos įranga,
agregatų aušinimo ir stabdymo sistemos, pagamintos ir instaliuojamos darbo ratų
kameros ir kt.“ – aiškino J. Bartlingas.
Ne kartą išgirdome žodį „unikalu“. Pavyzdžiui, pakeisti
hidroturbinų darbo ratai, guoliai ir sandarinimai neleis tepalui patekti į
Nemuną. Beje, KHE pritaikyta švedų pasiūlyta naujovė: kad nebūtų teršiamas
vanduo iš naftos produktų pagamintu tepalu, jis pakeistas specialiu gliukozės
tirpalu ir vandenyje greit suyrančiu nekenksmingu tepalu.
Jau atlikta darbų už
70 mln. litų
VGS-700/100-48 tipo 25,2 MV galios ir 10,5 kV
įtampos generatoriai taip pat atnaujinami. Išardžius buvo apžiūrėtos,
išvalytos, atnaujintos ir išbandytos statorių ir rotorių apvijos, pritaikyti
nauji aušintuvai. Baigiama montuoti dviejų agregatų aušinimo sistema.
Kauno HE sumontuota gaisrinė siurblinė, atnaujinta didesnė
dalis priešgaisrinio vandentiekio vamzdynų ir priešgaisrinių čiaupų (beje, teko
pakeisti beveik 100 gaisrui atsparių durų. Kadangi Lietuvoje jų gamintojų
nerasta, specialiai šiam kompleksui jas pagamino italai). Pakeitus seną įrangą,
sumontuoti nauji apšvietimo skydai, dabar įrengiamas apšvietimo tinklas
patalpose, kuriose šiuos darbus jau galima atlikti. Iš esmės modernizuojama
ventiliacijos sistema – dauguma įrenginių baigiama instaliuoti.
Atlikta apie 85% visų patalpų remonto, įrengtos naujos
10 kV ir 0,4 kV gaisro gesinimo ir nuolatinės srovės skydo patalpos I
etapui bei renovuota kabelių patalpų hidroizoliacija.
Kauno HE išorė taip pat ženkliai pakito: pastatyti nauji
valdymo pulto ir ventiliacijos priestatai. Suremontuota mašinų salės perdangos
hidroizoliacija ir tuo pačiu atnaujinta kelio danga ir jos atitvarai, pakeisti
langai ir aptaisytas mašinų salės fasadas, taip pat suremontuota hidrokeltuvų
ir skirstyklų patalpų perdangų hidroizoliacija. Atlikta didelė dalis elektros
įrangos modernizavimo darbų, sumontuotos antro bloko 10 kV ir 0,4 kV
skirstyklos, transformatorius SRT4, pirmo bloko 0,4 kV skirstykla ir
rezervinės šynos. Be to, sumontuotos šynos ir 10 kV kabeliai tarp
generatorių Nr. 3 ir Nr. 4 ir T-2 bei pagaminti ir pakeisti apsaugų
ir valdymo skydai, kompiuterinė įranga.
„Daug padaryta modernizuojant hidromechaninę įrangą.
Pagaminti papildomi aukštutinio bjefo remontiniai skydai, atnaujinti žemutinio
ir aukštutinio bjefo remontiniai skydai, sumontuoti agregatų Nr. 3 ir
Nr. 4 hidrokeltuvų aukšto slėgio įrenginiai, atnaujintas nupylimo
užtvankos aptvėrimas“, – sakė V. Kazlauskas.
Rekonstruojant Kauno HE, nuo 2005 m. jau atlikta darbų
už 70 mln. Lt.
Kauno HE patikimumas
padidės trigubai
Direktorius ilgai minėjo modernizavimo privalumus. Pasak
J. Bartlingo, pirmiausia iki 93,6% padidės šios hidroelektrinės turbinų
veikimo efektyvumas, o veikimo patikimumas padidės bent 3 kartus ir bus
garantuotas energetikos sistemos atkūrimas po avarijos. Užtikrintas reikiamas
hidroelektrinės reguliavimo diapazonas ir kokybė (dabar Kauno HE tai atliekama
iš dalies rankiniu būdu, o baigus modernizavimą tai bus atliekama
automatiškai). Daugiau nei 25 metais pratęstas hidroelektrinės eksploatavimo
laikas, agregatų kapitalinių remontų periodiškumas pailgintas nuo 5 iki 20
metų.
KHE po rekonstrukcijos atitiks visus ES direktyvų ir LR
statybos techninių reglamentų reikalavimus.
Svarbu ir tai, kad pakeitus ir atnaujinus pagrindinius įrengimus,
KHE savo techniniu lygiu taps tinkamu numatomų Lietuvos ir Europos Sąjungos
šalių energetinių sistemų jungčių ir bendro UCTE tinklo komponentu bei atitiks
lygiagrečiai dirbančių energetikos sistemų elektrinėms keliamus reikalavimus.
ES remiamame projekte nemažas dėmesys skirtas Kauno HE
personalo kvalifikacijai tobulinti. Pasitobulins 25 šios hidroelektrinės
darbininkai bei inžinierinis techninis personalas.
Parengė dr. Vilius Misevičius
|