Kūrybingas, nuolat ieškantis, nebijantis eksperimentuoti ir rizikuoti gamybos vadovų, inžinierių, konstruktorių, technologų, montuotojų ir derintojų kolektyvas, pasitelkęs naujausias technologijas ir pasaulinę patirtį, patikimus partnerius ir savo sugebėjimus, siūlo vartotojui gaminius ir paslaugas, atitinkančias aukščiausius nūdienos standartus. Be „Elgos“ produkcijos ir teikiamų paslaugų šiandien neįsivaizduojamas nė vienos energetikos įmonės Lietuvoje – ar tai būtų elektrinė, ar skirstymo tinklai – normalus darbas.
Savas kelias – tiesiausias
Prieš penkiasdešimt metų pirmuosius savarankiškus žingsnius dabartinė „Elga“ žengė kaip eksperimentinė elektros konstrukcijų gamykla.
Mano pašnekovas bendrovės komercijos direktorius Robertas Dapkus, pakartodamas senbuvių, gamybos veteranų žodžius, sako, kad tai buvo savotiška menkai mechanizuota štampavimo ir presavimo kalvė.
– Šiandien sunku įsivaizduoti, kad tada mažai žinota apie naujausias technologijas, neturėta modernių įrengimų, staklių, naudotos prastokos kokybės medžiagos, žmonėms stigo patirties ir profesinių įgūdžių. Transformatorinių pastočių kas mėnesį būdavo pagaminama net po šešiasdešimt. Galima didžiuotis, kad elektros perdavimo oro linijų metalinės atramos energetikos ūkio reikmėms patikimai tarnauja jau ne vieną dešimtmetį.
– Įmonė palengvėle augo, stiprėjo, žmonės išmoko našiau ir kokybiškiau dirbti, atsirado daugiau kvalifikuotų specialistų. Tenkinant augančius šalies elektros tinklų poreikius, reikėjo vis daugiau ir aukštesnės klasės įvairaus asortimento įrenginių – vidutinės įtampos skirstyklų su galios skyrikliais ir jungtuvais, automatinių kondensatorių baterijų, apskaitos automatikos skydų.
„Elga“ Lietuvoje pirmoji įsigijo lazerinį plonų metalo lakštų apdirbimo centrą, skaitmeninio valdymo metalo iškirtimo, metalo lankstymo stakles, miltelinio dažymo liniją. Apie 8 mln. Lt buvo investuota į naują metalo gaminių ir konstrukcijų karšto cinkavimo cechą Ukmergėje.
R. Dapkus bendrovėje dirba tryliktus metus. Jam pačiam irgi teko prisidėti prie įmonės pertvarkos, svarbiausių naujų technologinių pokyčių.
– Ypač reikšmingas laikotarpis „Elgos“ istorijoje buvo tada, kai susikūrė bendra įmonė su garsiuoju ABB koncernu, – prisimena direktorius. – Nors tai truko neilgai, vos porą metų, bet geras pavyzdys, įgyta vakarietiška patirtis pravertė tolesnėje veikloje. Ne paslaptis, kad 1994–1995 m. daugelyje gamybos, užsienio prekybos, standartizacijos sričių buvome žali naujokėliai. Mūsų specialistai turėjo puikią progą lankytis ABB gamyklose, semtis reikalingiausių praktinių žinių, mokytis vadybos, įsitikinti, kaip reikia ir galima organizuoti gamybą, bendrauti ir bendradarbiauti su savo klientais, ieškoti rinkų eksportui, siekti visų gaminių aukštesnės kokybės. Tada pradėjome gaminti ne vieną naują produktą, vėliau pagal tarptautinius standartus įdiegėme kokybės ir aplinkosaugos vadybos sistemas.
Atviro lauko bandymai.
– Deja, koncerno ir mūsų bendrovės vadovų, specialistų požiūriai esminiais klausimai labai skyrėsi. ABB Lietuvoje norėjo daugiau parduoti vakarietiškos produkcijos, o „Elga“ stengėsi daugiau gaminti savos, lietuviškos. Kardinaliai nesutapus tikslams, mūsų bendra įmonė iširo. Išsiskyrėme gražiai ir taikiai, likdami jau ne tik partneriais, bet kartais ir konkurentais.
– 1997-aisiais pirmuosius jau grynai savo gamybos naujus įrenginius sumontavome Šiaulių oro uoste. Šis projektas tarsi simbolizavo visos bendrovės naujo atgimimo, naujų darbų ir projektų pradžią, – tęsia pasakojimą R. Dapkus. – O prieš kokius ketverius metus tame pačiame oro uoste šalia skirstyklos išaugo visiškai naujo tipo narveliai, išsiskiriantys ir savo konstrukcija, ir dizainu, ir kokybe. Anksčiau mums tekdavo derintis prie užsienietiškų komponentų skirstymo įrenginiuose. Todėl iškildavo įvairiausių problemų projektuojant gaminį: labai skiriasi įvairių užsienio tiekėjų jungtuvų blokuotės, ne išimtis ir jungtuvų kontaktinė sistema. Dabar jau apsidraudėme nuo panašių dalykų, galimų projektavimo klaidų. Kardinaliai pakeitę įmonės strategiją, nuo pradžių iki galo kuriame savo gaminį, turime galimybę sumontuoti bet kurio pasaulio gamintojo jungtuvus. Naudojame mūsų konstruktorių sukurtą kontaktų sistemą, vežimėlio blokuotes, kitus saugos elementus.
– Žemos ir vidutinės įtampos elektros įrenginiai, sudarantys daugiau kaip du trečdalius visos bendrovės produkcijos, neatpažįstamai pakeitė net ir savo išvaizdą. Tai didelio, kruopštaus įmonės projektavimo skyriaus kolektyvo darbo rezultatas. Iš užsienio firmų perkame programinę įrangą, vakuuminius jungtuvus, skaitmenines valdymo reles, o daugelį vidinių komplektavimo mazgų ir elementų projektuoja mūsų specialistai.
– Kai išsiskyrėme su ABB, kai kas „Elgai“ pranašavo liūdnoką ateitį, – dabar šypsodamasis kalba komercijos direktorius. – Buvusiems gamybos vadovams net kilo minčių įmonę parduoti užsieniečiams. Bet mes nežlugome, garbingai išsilaikėme ir vis tvirtėjome, kildami aukštyn. Tai tik patvirtina, kad mūsų pasirinktas savarankiškas kelias buvo teisingas. Neturime jokio noro pakliūti į kitų įtakos sritį, tapti kitų nuosavybe. Norime patys kurti, gaminti, prekiauti. Patys įsitikinome ir kitiems akivaizdžiai parodėme, kad tam esame pajėgūs. Turime tiesią savo strateginę liniją, išbandytus ir patikrintus gaminius, sukurtus ir kuriamus mūsų žmonių ir turinčius gerą paklausą ne vienoje užsienio valstybėje.
Nauji eksporto adresai ir niuansai
R. Dapkus primena, kad UAB „Elga“ šiuo metu yra viena iš nedaugelio Šiaulių miesto įmonių, visą laiką dirbančių stabiliai, be jokių gamybos nuosmukių ar didesnių šuolių. Išskirtinis įmonės bruožas – augantis eksportas. Dar prieš kokį šešetą metų bendrovės produkcijos eksportas sudarė 5%. O dabar jis jau ūgtelėjęs iki daugiau kaip 30%. Jei ne pasaulinė ekonominė krizė, būtų realios galimybės eksportą išplėsti iki 50%.
– Tenka pripažinti, kad elektros skirstymo gaminių rinkoje Vakarų Europoje tvirtai dominuoja „Siemens“, „ABB“, „Areva“, „Schneider Electric“. Ir Vokietijoje, ir Prancūzijoje, ir Italijoje su savo gaminiais „Elgai“ įsiterpti be galo sunku, gal net ir iš viso neįmanoma. Kiekviena šalis ypač akylai saugo savo rinką, – samprotauja bendrovės komercijos direktorius R. Dapkus. – Todėl mes pasukome kitu keliu, suradę vartotoją Vidurinėje Azijoje, Artimuosiuose Rytuose, Lotynų Amerikoje, kituose ne Europos kraštuose. Tiesa, tuos kelius irgi tiesėme per Vakarų Europą, pirmiausia su savo gaminių pavyzdžiais dalyvaudami tarptautinėje elektrotechnikos parodoje Hanoveryje. Iš pradžių tai būdavo nedidelės bandomosios siuntos į Iraną, Siriją, Jordaniją. Vėliau per vieną Malaizijos kompaniją, dirbančią generaliniu rangovu Vietname, pavyko užmegzti ryšius su šia šalimi. Ten eksportuoti tuo metu buvo palanku, nes vietnamiečiai į savo rinką neįsileisdavo kiniškų gaminių. Po to tarp mūsų produkcijos pirkėjų atsirado Nikaragva, Australija, Brazilija, Egiptas.
Naujas narvelių cechas.
Labiausiai džiugina tai, kad šiuose tolimuose kraštuose įgijome autoritetingo, patikimo gamintojo ir tiekėjo vardą, jokių priekaištų ar reklamacijų dėl lietuviškos produkcijos negauname. Dideliu pasiekimu laikome ir tai, kad užmezgėme glaudžius ryšius su viena Egipto elektrotechnikos kompanija, kuri pagal „Elgos“ licenciją surenka lietuviškus elektros skirstymo įrenginius. Manau, kad kol kas Lietuvoje nedaug firmų, galinčių pasigirti tuo, jog su savo technologinėmis naujovėmis išeina į pasaulio rinką. Turime jau ir eilės kitų šalių kompanijų, norinčių bendrauti su mumis panašiomis sąlygomis, užklausimų ir pasiūlymų.
– Toks verslo modelis mums labai tinka. Į Egiptą įvežti gatavą produkciją beveik neįmanoma, nes ten užbaigtam gaminiui taikomas 70% muito mokestis. Tad mes į šią šalį siunčiame elektros įrenginių metalinius karkasus su jungtuvais bei kitais būtinais priedais, garantuojančiais saugią įrangos eksploataciją. Laidus, matavimo transformatorius bei reles susimontuoja patys egiptiečiai. ELGA šiuo metu yra didžiausia lietuviškos produkcijos eksportuotoja į Egiptą.
– Panašiai dirbame ir su Kazachstano ir Tadžikistano pirkėjais. Siuntėme specialistus, kurie iš pradžių padėdavo įrenginius surinkti ir sumontuoti, „Elgoje“ apmokėme minėtų šalių kompanijų žmones.
– Nelengvai sekasi rasti nišą Rusijos rinkoje. Vietiniai gamintojai čia ypač palaikomi. Tiesa, nemažai įrenginių esame patiekę į Kaliningradą. Maskvos elektrotechnikos laboratorija išdavė mums sertifikatus, patvirtinančius, kad „Elgos“ gaminiai atitinka Rusijos standartus. Manome, kad mums su savo produkcija pavyks debiutuoti Rusijos miestuose, kurie jau dabar ruošiasi būsimoms Olimpinėms žaidynėms.
– Savo galimų darbų planus siejame ir su elektros jungčių tiesimu iš Lietuvos į Švediją ir Lenkiją. O kol kas „Elgos“ gaminiai pasiekia 23 pasaulio šalis.
Visos pastangos – kliento reikmėms tenkinti
„Elgos“ gamybos dinamiką, augančią realizaciją geriausiai apibūdina pagamintos produkcijos apyvarta. Dar prieš penketą metų ji siekė 38 mln. Lt, o pernai jau viršijo 100 mln. Lt. Kaip sako pašnekovas, vien tik transformatorinių 2008-aisiais buvo pagaminta virš trijų šimtų, o skirstymo įrenginių, aukštos įtampos narvelių su jungtuvais gamyba padidėjo net dvigubai lyginant su 2007 m. rodikliais. Tik gruodžio pabaigoje, toliau didėjant ekonomikos nuosmukiui, visų rūšių produkcijos pardavimas sumažėjo.
Įmonės sėkmingą darbą lemia ir čia sukurta universali, lanksti, kliento poreikius tenkinanti sistema, apimanti visą procesą nuo gaminio projektavimo iki bandymo ir pardavimo.
R. Dapkaus nuomone, pagrindiniai bendrovės gaminiai kokybe nė kiek nenusileidžia vakarietiškiems analogams, o kai kuriuos funkcinėmis savybėmis net ima lenkti.
– Mes viską darome, kad aptarnaujantis personalas būtų saugus eksploatuodamas mūsų įrenginius, kad dirbti būtų patogu. Kai kurios užsienio firmos įvairiausiais būdais stengiasi mažinti gaminamų elektros įrenginių matmenis, o tai vėliau vartotojui sukelia įvairių nepatogumų, mažina įrangos patikimumą. Mes, šiuo požiūriu būdami žymiai lankstesni, sukuriame tokias sąlygas, kad profilaktinio patikrinimo ar remonto metu elektrikui būtų patogu prieiti, užtektų erdvės laisvai dirbti. Be to, labai svarbu pabrėžti, kad „Elga“ tą ar kitą gaminį gamina atsižvelgdama į konkrečius įvairių šalių užsakovų reikalavimus ir pageidavimus. Kiekvienas klientas mums brangus ir vertinamas.
– Štai 10 kV įtampos skirstymo narveliuose užsakovui pageidaujant šynos gali būti izoliuotos. Narvelių konstrukcija tokia, kad leidžia atlikti valdymo ir bandymo operacijas tik esant uždarytoms narvelių durims. Visų tipų narveliuose su galios skyrikliais sumontuoti specialūs pervadiniai izoliatoriai, turintys užuolaidų mechanizmą, aptarnavimo metu atskiriantį šynų skyrių nuo kabelio skyriaus. Užuolaidos automatiškai uždengia pavojingus fiksuotus kontaktus, jei išjungiamas galios skyriklis ir įjungiamas įžemiklis. Tai sprendimas neturintis rinkoje analogų.
– Skirstyklų karkasiniuose moduliniuose pastatuose aptarnaujančių žmonių patogumui naudojamos nukeliamos grindys, kurios itin tinka dažniems elektros instaliacijos ir telekomunikacijų linijų pakeitimams bei priežiūrai. Skirstyklos sienos – izoliuotos poliuretanu, tačiau pagal atskirą užsakymą jos gali būti išklotos ir akmens vata.
Elektros įrenginių gamyba pasižymi specifiniais bruožais. Iš kitų pramonės šakų ji išsiskiria tuo, kad čia reikalingi itin kruopštūs visos pagamintos produkcijos bandymai, pradedant mechaniniais ir baigiant elektriniais. Vertinamos absoliučiai visų grandinių fizikinės techninės charakteristikos, atsparumas didelėms elektros apkrovoms, izoliacija, įžeminimas, patikimumas įvairiose kritinėse situacijose ir pan. Tokie bandymai yra privalomi, atliekami griežtai laikantis numatytų techninių normatyvų ir galiojančių standartų. Tai daroma siekiant garantuoti pačiose elektros skirstyklose, narveliuose, transformatorinėse ar šalia bet kokios įtampos elektros įrenginių sistemų dirbančių žmonių patikimą darbo saugą.
– Vienas svarbiausių ir sudėtingiausių bandymų – atviro elektros lanko uždegimas. Anksčiau tokia patikra būdavo tik rekomendacinio pobūdžio. Dabar ji reglamentuojama kaip privaloma, numatyta tarptautiniuose standartuose ir normatyvuose, – aiškina R. Dapkus. – Visa tokio bandymo esmė ta, kad atviru elektros lanku imituojamas trumpas sujungimas trifaziu režimu skirstymo įrenginio viduje. Paskutiniai mūsų įrengimų bandymai parodė, kad jie yra saugūs degant net 40 kA atviram lankui įrenginio viduje. Tai yra daugiau nei vienu metu vartoja visas Šiaulių miestas. Tokią galią galima pasiekti tik elektrinėse. Ties lanko vieta per 200 ms pradega 2 mm storio skarda, tam tikra kryptimi išmetamos dujos, ištirpsta varis. Tokie ypač brangūs bandymai mums suteikia labai daug informacijos, kurios niekaip kitaip neapskaičiuosi ir neįvertinsi. Tai padeda toliau tobulinti įrenginius.
– Dabar jau turime įsirengę savo elektrotechninių bandymų laboratoriją. Galime atlikti kai kuriuos preliminarius įrangos bandymus prieš vežant į akredituotas Berlyno ar Varšuvos laboratorijas.
– Šiuo metu „Elga“, siekdama nė per žingsnį neatsilikti nuo konkurentų, baigia ruošti naują pasiūlymą elektros skirstymo įmonėms įdiegiant pilną įrenginių valdymo automatizavimą, taip pat oro linijų skyriklių distancinį valdymą. Šios naujovės vartotojui turėtų būti ypač priimtinos ir ekonomiškai naudingos.
Zenonas Mikšys
Elektros įrenginių gamykla UAB „Elga“, įsikūrusi Šiaulių pramoniniame
rajone, šiemet pažymi savo auksinį jubiliejų – penkiasdešimtmetį.
Įkurta 1959 m., įmonė išaugo iki didžiausios 0,4–24 kV paskirstymo
įrenginių ir sistemų gamintojos Lietuvoje ir Baltijos valstybėse. Apie nuveiktus darbus - interviu su bendrovės komercijos direktoriumi Robertu Dapkumi.