2004 m. Kaune buvo  įkurta viešoji įstaiga „Technopolis“, kuri yra prieš 3 metus Aleksote pradėjusio veikti Mokslo ir technologijų parko (MTP) „Technopolis“ operatorė. „Vienas iš šiuo metu MTP „Technopolis“ įgyvendinamų darbų (dalinai remiant ES struktūriniams fondams bei Kauno miesto savivaldybei) yra projektas „Kauno miesto inovacijų sistemos stiprinimas plėtojant verslo, mokslo ir savivaldos bendradarbiavimą bei tobulinant žinių ir technologijų sklaidos terpę (INOKAUNAS)“. Jo tikslas – populiarinti šiuolaikiškas technologijas ir inovacijas Kauno mieste, ugdyti ir skatinti bendruomenės kūrybiškumą ir verslumą bei skatinti inovacinių įmonių dalyvavimą mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros projektuose“, – supažindino MTP „Technopolis“ vadovė Ligita Valalytė.

Projekto INOKAUNAS veikla surado atgarsį ir 2011 m. gruodžio 14 d. MTP „Technopolis“ surengtoje konferencijoje „E-iššūkiai verslui ir visuomenei“. Po L. Valalytės sveikinimo žodžio konferencijos moderatorius KTU Elektroninio verslo tyrimų centro direktorius prof. Rimantas Gatautis pristatė pirmąjį pranešėją – Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmų viceprezidentą bei UAB „E-verslo klasteris“ direktorių dr. Albiną Bačiliūną. „2010 m. įkurtas e.paslaugų klasteris vienija informacinių technologijų įmones bei mokslo įstaigas, kurių tikslas – plėtoti pažangias daugiafunkcines elektroninių paslaugų sistemas. Vienas pirmųjų šio klasterio įgyvendinamų projektų yra Kauno miesto Turisto kortelė, skirta naudotis visuomeniniu transportu, muziejų lankymui, nuolaidų suteikimui restoranuose, viešbučiuose, pramogų vietose“, – sakė pranešėjas. Jis išsamiau kalbėjo apie Kauno specialistų sukurtus naujadarus, skirtus akademiniam jaunimui. „Elektroninės studentų kortelės turi plačias panaudojimo galimybės. Tai e.bilietas viešajame transporte; e.piniginė (atsiskaitymams), galioja kaip įeigos bei nuolaidų kortelė bei mokamas e.turinys (nuotolinis pirkimas namuose, darbe ir kitur)“, – supažindino naujovių kūrėjas. A. Bačiliūnas taip pat pademonstravo daugiafunckcinės Java kortelės ir sistemų, veikiančių modernios technologijos NFC (angl. Near Field Communication), kuri yra viena pagrindinių technologijų mobiliesiems mokėjimams, kelis pavyzdžius.

Kitas pranešėjas – UAB „Mokipay Europe“ vykdantysis direktorius Mindaugas Rutkauskas – apžvelgė jaunų entuziastų būrio pastangas kurti ir diegti inovatyvias e.technologijas viešajame sektoriuje. „Mokipay – tai mobiliųjų mokėjimų ir lojalumo programų sistema. Ji veikia pridėjus mobilųjį telefoną su NFC lustu arba mokipay lipduku prie skaitytuvo, sujungto su pardavėjo kasų sistema. Mokėjimo operacijos patvirtinamos mobiliuoju elektroniniu parašu arba WIB technologijomis. Technologija apsaugota 5 patentais“, – akcentavo kalbėtojas. Jis informavo, kad daugiau nei 400 prekybininkų jau priima Mokipay mobiliuosius mokėjimus ir dalyvauja lojalumo programoje. M. Rutkauskas pateikė gražų bendradarbiavimo su Vilniaus jėzuitų gimnazija pavyzdį. Ten, įdiegus Mokipay bekontakčių mokėjimų sistemą,  moksleivių atsiskaitymams nenaudojami grynieji pinigai, padidėja vaikų saugumas, tėvai informuojami apie pamokų lankomumą realiuoju laiku ir pan. Kalbėtojas supažindino su pažangesne Kauno miesto kortele ir kitomis jų firmos naujovėmis.

Dviejuose pranešimuose buvo akcentuoti e.sprendimai socialiniams tinklams. Tam jau pora metų savo kūrybą skiria viešosios įstaigos „Elektroninio verslo ir inovacijų plėtros agentūra“ specialistai. Komunikacijos vadovas Vaidas Pilkauskas informavo, kaip jiems sekasi aktyvinti kauniečius ir skatinti jų pilietiškumą. Kauno miesto savivaldybės informacinių technologijų skyriaus vyriausiojo specialisto Pauliaus Jakšto pranešime apžvelgta, kaip mieste vystoma elektroninių paslaugų sistema bei projekto „E-demokratijos plėtra Kauno mieste“ nauda. „Šiuo metu kauniečiams skirta daugiau kaip 150 e.paslaugų. Iš minėto projekto, kurį remia ES struktūriniai fondai, kiekvienoje 11 seniūnijų įdiegti infoterminalai, miesto viešojo transporto stotelės papildytos 8 švieslentėmis, įsigyta posėdžių valdymo ir transliavimo bei vaizdo konferencijų įranga, sukurta e.demokratijos informacinė sistema, kuri dabar savivaldybei leidžia glaudžiau bendrauti su kauniečiais“, – informavo kalbėtojas. Jis išsamiau supažindino su tik ką baigto minėto projekto identifikavimo apklausų, teisės aktų ir jų projektų, teritorijų planavimo dokumentų, problemų žemėlapio ir kitomis posistemėmis.

Grupė konferencijos dalyvių – KTU Elektroninio verslo tyrimų centro direktorius prof. Rimantas Gatautis, Kauno mokslo ir technologijų parko „Technopolis“ vadovė Ligita Valalytė ir Tartu mokslo ir technologijų parko projektų vadovas Vaido Mikheim

„Jeigu Facebook būtų šalis – ji būtų trečioji pagal dydį pasaulyje“, – pranešime apie socialinę žiniasklaidą sakė KTU Elektroninio verslo tyrimų centro direktorius prof. Rimantas Gatautis. Profesorius pateikė daug informacijos apie šiuolaikinių socialinių tinklų poveikį mūsų gyvensenai. Tartu mokslo ir technologijų parko projektų vadovas Vaido Mikheim pateikė e.iššūkių pavyzdžių iš Estijos įmonių. Jis papasakojo apie estų mobiliųjų technologijų plėtros tendencijas, išryškindamas inovacijų kuriamas galimybes. „E.prekyba. Pradėti būtina šiandien, nes rytoj tai kainuos daugiau“, – teigė jau 12 metų e.verslo srityje dirbančio UAB „Internet studio“ direktorius Tadas Deksnys. Jis informavo, kad iš ES šalių aktyviausiai internetu perka Didžiosios Britanijos gyventojai – apie 70 %, o lietuviai tai daro tris kartus rečiau. Kad e.prekyba mūsų šalyje turi geras tendencijas plėstis, akcentavo internetinės parduotuvės Imk.lt vadovas Jurgis Gylys. Jo duomenimis, pirkimo internetu pokytis Lietuvoje gana ženklus – per paskutinius metus išaugo beveik 2 kartus. „Startavome 2008 m. su 0,5 mln. Lt informacinių technologijų investicijomis. Pernai pasiekėme 5 mln. Lt apyvartą, o šįmet pardavimų augimas net 85 %“, – sakė J. Gylys. Jis pasidalijo mintimis apie sunkumus, kurie trukdo e.prekybai dar sparčiau vystytis. „JAV ir kitų šalių patirtis rodo, kad ateityje mobili komercija žymiai pralenks fizines parduotuves, kils reklamos kainos ir vis svaresnis taps pirkėjų viliojimas“, – prognozavo T. Deksnys. Jam pritarė ir UAB „Adnet media“ direktorius Linas Šiautkulis, konferencijai pateikęs pranešimą „Ateities e.vartotojas – lūkesčiai ir galimybės“. Apie tai, kad būtina eiti koja kojon su naujausiomis technologijomis bei tobulinti verslininkų kvalifikaciją panaudojant e.mokymąsi kalbėjo Kauno regiono smulkių ir vidutinių verslininkų asociacijos narys Giedrius Romeika. Jis pristatė tarptautinį projektą „Internacionalizacijos pagalbos programa pažangioms mažoms ir vidutinėms įmonėms (INCONEXT)“, kuriame be Lietuvos specialistų dirba partneriai iš Austrijos ir Italijos. Pagrindinis projekto tikslas – pritaikyti e.mokymosi paketą, siekiant plėtoti asmeninius ir organizacijos gebėjimus, kelti pažangių ir į technologijas orientuotų MVĮ strateginio verslo valdymo kvalifikaciją internacionalizacijos kontekste ir išbandyti bei platinti paketą Lietuvoje.

Šio forumo pabaigoje diskutuota apie skaitmenines ekosistemas ir jų vaidmenį skatinant bendradarbiavimą. Čia KTU prof. Rimantas Gatautis supažindino su ES gerąja patirtimi plėtojant verslo ekosistemas ir pristatė DE-LAN (angl. Digital Ecosystems –Learning Applications Network) projektą. „Tai ES finansuojamas projektas, prie kurio dirba devynių ES šalių specialistai. Juo siekiama analizuoti skaitmeninio bendradarbiavimo tarp įvairių verslo ir viešųjų organizacijų atveriamas ekonomines galimybes, populiarinti naujausių informacinių ryšio technologijų panaudojimą socialinio įtinklinimo, inovacijų laboratorijų ir kitose srityse“, – akcentavo profesorius. KTU doktorantė Elena Vilkauskaitė pateikė projekto DE-LAN pirmųjų tyrimų Lietuvoje rezultatus.

Dr. Regina Misevičienė