 Daugiau kaip prieš penkiasdešimt metų šiauriniame Lietuvos pakraštyje,
netoli Latvijos pasienio, buvusiame Karpėnų kaime (Akmenės raj.)
prasidėjo didžiulės cemento gamyklos statyba. Naujos įmonės vieta
neatsitiktinai buvo pasirinktas atokus ir ramus Žemaitijos kampelis.
Nederlingoje žemėje aplinkui slūgsojo dideli klinčių – pagrindinės
cemento žaliavos – klodai.
Pirmoji klinkerio degimo krosnis N. Akmenėje pradėjo suktis 1952 m. rudenį. Po to buvo pastatytos dar trys cemento gamybos technologinės linijos.
Tuometiniame cemento ir šiferio gamybiniame susivienijime veikė 8 cemento gamybos technologinės linijos, asbestcementinių gaminių ir kalkių gamybos linija, 14 komplektinių mechanizuotų srovinių linijų, 2 automatizuotos srovinės linijos, 9 kompleksiškai mechanizuoti cechai, 7 kiti kompleksiškai mechanizuoti padaliniai, 2 automatizuotos technologinio proceso valdymo sistemos.
Pagal anų laikų reikalavimus ir galimybes N. Akmenės cemento gamykla buvo viena moderniausių ir našiausių įmonių ne tik Lietuvoje, bet ir visoje buvusioje Sovietų Sąjungoje.
1983 m. įmonėje buvo pagaminta 3,4 mln. t portlandcemenčio, 65,2 mln. sutartinių plokščių šiferio, 1600 km sutartinio skersmens asbestcementinių vamzdžių, 130,2 tūkst. t kalkių. Lietuviškas cementas buvo tiekiamas ne tik į sovietinių respublikų rinką, bet ir eksportuojamas į Jugoslaviją, Kubą, Lenkiją, Vengriją.
1970 m. vasarą pradėjo veikti antrasis cemento gamybos kompleksas, o senasis keturių sukamųjų krosnių kompleksas kaip ekonomiškai neefektyvus 1996 m. buvo uždarytas.
Atgal atsigręžti nėra kada
– Per ilgus darbo metus būta ir aukštų skrydžių, ir netikėtų nuopolių, – prisimena bendrovės generalinis direktorius Artūras Zaremba. – Ne kartą žmonės skaudžiai pergyveno dėl savo įmonės neaiškios ateities, užplūsdavo ir nevilties bangos. Bet įmonė nežlugo, išsilaikė, šiandien vėl stovi tvirtai, drąsiai žvelgdama į ateitį.
– Jau penkiolika metų „Akmenės cementas“ tęsia savo veiklą kaip akcinė bendrovė, kurios didelė dalis kapitalo priklauso Lietuvos investuotojams. Daugiau kaip trečdalį įmonės akcijų buvo įsigijusi anglų kompanijos „RMC Group p. l. c.“ antrinė įmonė „Rugby Holding B. V.“. Vėliau pasikeitė užsienio investuotojas – 34% įmonės akcijų savininku tapo meksikiečių koncernas CEMEX.
Generalinis direktorius A. Zaremba pabrėžia, kad, žvelgiant į perspektyvą, nuolatinis dėmesys bendrovėje skiriamas produkcijos kokybei gerinti, racionaliems taršos problemų sprendimams, investiciniams projektams įgyvendinti, personalo kvalifikacijai kelti. Konkurencinė kova rinkoje reikalauja didelio lankstumo, sugebėjimo mažinti gamybos kaštus išlaikant labai gerą produkcijos kokybę. Jau 15 metų nenutrūksta investicijos. 1997–2000 m. į įmonės rekonstrukciją buvo investuota 11 mln. JAV dolerių. 2002 m. buvo įgyvendintas 15 mln. Lt vertės investicinis projektas, leidžiantis vietoj mazuto naudoti pigesnį kurą – akmens anglis. Prieš trejetą metų pradėjo veikti nauja pakavimo linija, į kurią investuota 6 mln. Lt. Šio investicinio projekto įgyvendinimas leido užtikrinti puikią gaminių pakavimo kokybę, prekinę išvaizdą bei aukštesnę darbo kultūrą.
Kalbėdamas apie investicijas, bendrovės vadovas neužmiršta paminėti labai svarbaus dėvėtų padangų deginimo projekto įgyvendinimo. Ši investicija reikšminga ne tik ekologiniu požiūriu, bet ir leidžia iki 20% pagrindinio kuro – akmens anglių – pakeisti alternatyviu kuru. Per metu sudeginama iki 10 tūkst. t padangų. Bet pagrindinis kuras vis tiek išlieka akmens anglys, kurių kasmet bendrovei prireikia 200 tūkst. t.
Jau antrą dešimtmetį veikia Lietuvos nacionalinio akreditacijos biuro akredituota nepriklausoma cemento bandymų laboratorija, išbandanti cemento fizikinius, mechaninius ir techninius parametrus. Laboratorija turi kompiuterizuotą cemento stiprumo nustatymo aparatą. Akreditacijos sritį praplėtė naujas bandymas „Vandenyje tirpaus šešiavalenčio chromo kiekio nustatymas cemente“. Siekdama pagerinti šio bandymo kokybę, laboratorija įsigijo naują spektrofotometrą.
„Akmenės cemento“ vadovas patenkintas, kad reikliausi Lietuvos užsakovai ir vartotojai gerai vertina lietuviško cemento kokybę. Tačiau negalima užmiršti, kad aplink netrūksta potencialių konkurentų. Cementą į Lietuvą pradėjo tiekti Vokietijos „Heidelbergo“ koncernas, kuris iš Švedijoje turimų gamyklų užpernai į Lietuvą jo įvežė apie 16 tūkst. t. Nors tai tesudaro apie 1,5% viso Lietuvoje nupirkto cemento, tačiau akivaizdu, kad vokiečiai, turėdami patyrusius tarpininkus, stengsis įsitvirtinti mūsų šalies rinkoje. Apie 4,1% šaliai reikalingo cemento įvežama iš Lenkijos, šiek tiek jo atgabenama iš Latvijos, Ukrainos, Rusijos. Bet, pasak A. Zarembos, importuotas cementas dabar žymiai brangesnis už pagamintą N. Akmenėje. Todėl bendrovė yra užsibrėžusi tikslą ir toliau išlaikyti 90% Lietuvos cemento rinkos.
– Dabar daugiausia gaminame ir parduodame CEM I 42,5 N markės greit kietėjančio ir normaliai kietėjančio cemento. Prieš porą metų pradėjome gaminti sulfatams atsparų cementą. Šiais metais rinkai pasiūlėme naujos markės cementą, kuriame vietoj malto kalkakmenio pridėta aukštakrosnių šlako. Toks cementas padidins betono atsparumą Lietuvos permainingų orų sąlygomis. Jis sugeria mažiau drėgmės iš aplinkos ir mažiau deformuojasi svyruojant temperatūrai.
Didžiausias ir brangiausias investicinis projektas
Beveik prieš pustrečių metų pradėtas įgyvendinti didžiausias gamyklos istorijoje investicinis projektas – šlapio cemento gamybos būdo keitimas sausu. Nauja gamybos technologija leis žymiai padidinti darbo našumą bei sumažinti energijos sąnaudas. Būsima technologinė linija per metus turėtų gaminti iki 1,5 mln. t cemento. Jos vertė – apie 300 mln. Lt. Pati statyba nuo projekto užsakymo truks apie trejus metus, o linija turėtų atsipirkti per 9 metus.
– Reikėjo apsispręsti, kokiu keliu „Akmenės cementas“eis toliau: ar atgaivinti dar vieną iš senų sukamųjų krosnių, ar žengti ryžtingą inovacinį žingsnį statant visiškai naują gamybos liniją, – kalba bendrovės generalinis direktorius A. Zaremba. – 5-oji ir 6-oji technologinės linijos nedirba gal 15 metų. Specialistų apskaičiavimais, vienos šių linijų atstatymas kainuotų 10–20 mln. Lt. Vėl reikėtų susidurti su mazutu, o naftos produktų kainų sumažėjimo niekas jau nebesitikėjo. Tad buvo nuspręsta imtis naujos statybos.
– Naujoji linija bus statoma vietoj 5-osios ir 6-osios linijų ir montuojama greta dabar dviejų veikiančių. Senosios krosnys, jų elektrostatiniai filtrai, šlamo baseinai jau demontuoti, statybų aikštelė paruošta. Čia taip pat bus statomas naujas šaldytuvas, naujas žaliavų malūnas, žaliavų sandėlis.
– Visi paruošiamieji darbai gerokai įsibėgėję. Sudaryta cemento gamybos sausuoju būdu projekto vykdymo grupė, kuriai vadovauja prityręs inžinierius ir organizatorius S. Leminskas. Grupėje – statybos, technikos, elektros, mechanikos inžinieriai, konstruktoriai. Jiems talkina šveicarų firmos PEG, rengusios galimybių studiją, konsultantai.
– Ieškant patikimų, gerą vardą pasaulinėje rinkoje turinčių projektuotojų, įrangos gamintojų ir tiekėjų, teko skelbti 8 tarptautinius kon-kursus, – sako A. Zaremba. – Jau galime lengviau atsikvėpti: žinomos beveik visos užsienio firmos, kurios dalyvaus statant ir montuojant naująją technologinę liniją.
– Sukamosios krosnies įrangai tiekti pasirinkta garsi vokiečių firma KHD HUMBOLDT WEDAG, dirbanti beveik šimte užsienio šalių, tiekusi įrangą naujoms cemento gamykloms Indijoje, Turkijoje, Bulgarijoje, Rusijoje, Egipte. Ši firma projektavo bei tiekia įrangą ir naujai technologinei linijai Bracenuose (Latvija).
– Sandėlių ir žaliavų paruošimo įrenginius projektuos ir tieks italų firma BEDESHI. Filtrų įrangos tiekėja bus kita italų firma – „CTP Team Srl.“ Elektros ir automatikos įrangos tiekėja pasirinkta garsioji SIEMENS firma. Technologinės linijos projektuotoja tapo Lietuvos ir užsienio kapitalo įmonė UAB SWECO BKG LSPI (Lietuvos statybų projektavimo institutas). Lietuviai kartu su švedais jau baigia parengti techninį projektą, o vėliau rengs ir detalųjį projektą.
„Akmenės cemento“ vadovas neabejoja, kad statybos generaliniu rangovu taps viena iš daugelio Lietuvos statybos firmų, nes mūsų šalyje netrūksta ir šaunių statybininkų, ir sumanių montuotojų. Užsienio šalių įrengimų tiekėjai norėtų kuo daugiau gaminti ir nestandartinės įrangos, tačiau didelių gabaritų skardos ar plieno korpusus gabenti per visą Europą neracionalu. Tad įrenginius tiekiančios firmos įsipareigojo perduoti brėžinius tų įrenginių, kurie bus gaminami Lietuvoje.
– Didelė dalis bendros apie 300 mln. Lt investicijų sumos bus skirta visiems ekologiniams normatyvams užtikrinti, – atkreipia dėmesį A. Zaremba. – Būsimosios linijos pagrindinis kuras bus akmens anglys, tad nesikeis išmetalai į atmosferą. Bet rengiami nebe elektrostatiniai, o kur kas veiksmingesni rankoviniai filtrai. Minimalūs reikalavimai jiems – iki 30 mg kietųjų dalelių 1 m3 išmetamų dujų. Konkursų sąlygose numatyti dar griežtesni parametrai, kad įranga būtų maksimaliai tobula, ne tik šiuolaikiška, bet ir perspektyvi. Kuro degimas bus taip reguliuojamas, kad į atmosferą patektų kuo mažiau sieros oksidų ir anglies monoksido.
Pritaikius sausąjį gamybos būdą, per pusę sumažės kuro sąnaudos, o aplinkos tarša – ketvirtadaliu. Cementininkai planuoja deginti Šiaulių, Telšių, Tauragės ir Panevėžio apskričių gyventojų ir ūkio subjektų komunalines atliekas, kurių kasmet galėtų priimti apie 60 tūkst. tonų. O tai leistų apie 40% pakeisti naudojamą pagrindinį kurą. Tiesa, sausasis cemento gamybos būdas sutaupo kuro, tačiau padidina elektros energijos sąnaudas. Bet ženkliai sumažėtų cemento savikaina.
Labai svarbu ir tai, kad senųjų dviejų linijų demontavimas ir nugriovimas netrukdė gamybai. Ir statyba vyks šalia įprastu ritmu dirbant dviem sukamosioms krosnims.
Iš anksto galvojama apie žmones, kurie valdys naujuosius įrengimus: jie siunčiami į kursus. Sutartyse su įrenginių tiekėjais numatyta paruošti tuos įrenginius aptarnaujančius darbuotojus. Yra daug jaunų žmonių, išmanančių techniką, mokančių užsienio kalbas, nebijančių atsakomybės. Jaunųjų specialistų laukiama iš KTU, su kuriuo „Akmenės cementas“ ne pirmi metai gražiai bendradarbiauja.
Statybų pradžia numatyta ateinančių metų balandį. Žodžiu, „Akmenės cementas“ greitai turės dvi skirtingas cemento gamybos technologijas, kurias bus galima naudoti nepriklausomai viena nuo kitos. Tik akmens anglys abiem technologijoms bus ruošiamos taip pat.
Akmenės žemėje gausu klinčių ir molio
Pradėjus planuoti naujos technologinės linijos statybą, susirūpinta ir žaliavų atsargomis. Jau dabar cementui gaminti kasmet sunaudojama apie 300 tūkst. tonų molio ir 1 mln. 200 tonų klinčių. Būsimoji sausojo būdo technologinė linija gamins maždaug pusantro karto daugiau produkcijos negu dabar, o prireikus lygiagrečiai galės dar suktis ir kuri nors iš šiuo metų veikiančių krosnių. Aišku, kad reikės daugiau žaliavų, todėl iš naujo apskaičiuoti eksploatuojami ištekliai, išžvalgyti nauji klodai. Kaip žinia, klintys kasamos greta įmonės esančiame Karpėnų karjere, o molio atsargos glūdi kaimyninės Papilės apylinkėse.
Kaip teigia žaliavų karjerus eksploatuojančios AB „Kalcitas“ specialistai, dabar molis kasamas antrajame 86 ha karjere Šaltiškiuose. Jame dar yra apie 16 mln. tonų žaliavos. „Akmenės cementui“ dirbant dabartiniu režimu, šio kiekio pakaktų maždaug keturiems dešimtmečiams. Šaltiškių molio struktūra stabili, klodai siekia iki 64–68 metrų.
Naujame 104 ha plote Šaltiškiuose atlikta detali geologinė žvalgyba. Pasak geologų, šiame telkinyje žaliavos cementui užteks dar septyniems ar aštuoniems dešimtmečiams.
Molio ir klinčių arba kalkakmenio sluoksnių yra visoje Lietuvoje, tačiau Akmenės, Papilio apylinkėse jie arčiausiai žemės paviršiaus, tad gali būti kasami atviruoju būdu. Buvusiame Karpėnų kaime klintys glūdi po 2–7 metrų grunto sluoksniu. Paties kalkakmenio sluoksnio storis siekia iki 16 metrų.
Per daugiau kaip penkis gamyklos darbo dešimtmečius išnaudotas apie 400 ha karjeras jau rekultivuotas, jo vietoje tyvuliuoja ežeras. Šiuo metu klintys kasamos taip pat maždaug 400 ha plote. Apytiksliais duomenimis, šiame karjero sklype dar yra iki 36 mln. tonų klinčių kalkėms gaminti ir apie 35 mln. tonų klinčių cementui. Pasirinktas dar vienas 273 ha sklypas detaliai geologinei žvalgybai. O juk milžiniški klinčių telkiniai yra ir Vegerių pusėje, taip pat „Bokštų“ telkinys į vakarus nuo N. Akmenės, buvusio Alsių kaimo link.
Abejonės ir prognozės
AB „Akmenės cementas“ generalinis direktorius A. Zaremba pasidžiaugė, kad šių metų 10 mėnesių įmonės rezultatai yra tikrai neblogi – daugiau parduota produkcijos, daugiau gauta ir pajamų. Per 10 mėnesių produkcijos parduota už 255 mln. Lt, realizuota 968 tūkst. tonų cemento. Lapkričio mėnesį peržengta ir milijono tonų riba. Iki metinio plano liko nedaug – apie 60 tūkst. tonų.
– Dabartinių gerų rezultatų pasiekti padėjo pirmojo ketvirčio įdirbis, – padėtį analizuoja bendrovės vadovas. – Sparčiai augant visai Lietuvos ekonomikai, nestovėjo vietoje ir „Akmenės cementas“. Deja, antrojo pusmečio rodikliai kuklesni. Lyginant su tuo pačiu pernykščiu laikotarpiu apie 20% sumažėjo produkcijos pardavimas, mažiau įplaukia ir pajamų. Buvo periodų, kai trūko akmens anglių, jų siuntos vėluodavo. Kai kurie nuolatiniai klientai sumažino užsakymus. Todėl, planuodami ateinančių metų biudžetą, atskaitos tašku rinksimės antrąjį pusmetį. Pasaulio ekonominės krizės įtaką mes pajusime vėliau. Štai Latvijoje ir Estijoje cemento sunaudojimas jau krito maždaug ketvirtadaliu. Rengdami ateinančių metų biudžetą, peržiūrime visas sritis. Stengsimės prisitaikyti prie naujos situacijos, iš naujo derėsimės su tiekėjais. Kad galėtume didinti eksportą, intensyviai ieškome rinkų užsienyje. Ruošiamės ir prasčiausiam variantui: jei nepavyktų rasti rinkos eksportui, gal ne ištisus metus dirbs abi sukamosios krosnys. Gal antrąją krosnį leisime tik periodiškai. Žodžiu, rengsime keletą ateinančių metų biudžeto variantų.
– Na, o statybos darbai neturėtų sustoti, – įsitikinęs Artūras Zaremba. – Visi planai ir visos sutartys galioja, įrenginiai užsakyti, jie projektuojami ir jau gaminami, už juos atsiskaitoma. „Akmenės cementas“ yra pasirašęs kredito sutartis su penkiais Lietuvos bankais. Jų skirtas kreditas naudojamas atsiskaityti už projektavimą ir kitus darbus. Nerimą kelia pabrangęs skolinimasis. Tačiau džiugina žinia, kad Europos Sąjunga mažina bankų paskolų maržą, o tai teikia vilčių, kad bankai nebijos skolinti.
Zenonas Mikšys
|
