Rengiant abi šias iniciatyvas ir joms skirtus dokumentus, buvo akivaizdu, kad tai gali būti susiję dalykai, t. y. kad degeneracinės nervų ligos (DNL) yra tinkamas bandomasis projektas įgyvendinant bendrąjį programavimą. Taigi priėmus reikiamus dokumentus 2008-aisiais, šį rudenį Konkurencingumo taryba turėtų apsispręsti dėl rekomendacijos „dėl priemonių kovai su degeneracinėmis nervų ligomis, visų pirma su Alzhaimerio liga, taikant bendrą mokslinių tyrimų veiklos programavimą“. Europos Komisija jau yra pateikusi pasiūlymą šiai rekomendacijai. Ir nors svarstymas dar užims šiek tiek laiko, tačiau tikimasi ją priimti gruodžio mėnesio Konkurencingumo taryboje, pirmininkaujant Švedijai. Norėtųsi pabrėžti, kad ne vien mokslinių tyrimų srities ministrai ir atitinkamas Europos komisijos direktoratas tam skiria dėmesio – sveikatos apsaugos ministrai taip pat yra patvirtinę Konkurencingumo tarybos išvadas dėl visuomenės sveikatos strategijos kovojant su DNL, susijusiomis su senėjimu, visų pirma Alzhaimerio liga. Pagal jose nustatytus prioritetus laukiama ir ES Sveikatos apsaugos direktorato rengiamo komunikato, kurio viena iš minčių yra ta, jog sergamumo šiomis ligomis padidėjimas gali paveikti sveikatos ir socialinės apsaugos sistemų finansinį tvarumą.
Bendrasis programavimas taikytinas didelio masto bendroms viešosioms mokslinių tyrimų iniciatyvoms ES lygiu vykdyti. Tai procesas, kai valstybės narės savanoriškai dalyvauja apibrėžiant, kuriant ir įgyvendinant bendrą tam tikrai temai skirtą Strateginę mokslinių tyrimų darbotvarkę (SMTD), kuri pagrįsta bendra vizija, kaip įveikti didžiausius visuomenei kylančius iššūkius, su kuriais vienos valstybės narės negali susidoroti. Šiam tikslui valstybės narės taip pat numato atitinkamas nacionalines lėšas ir suburia reikiamas valdymo struktūras (pvz. Valdymo tarybą), kurios sprendžia bendrus darbo principus, vadybą, darbo organizavimą ir pan. Europos Sąjungos biudžete lėšų tokioms iniciatyvoms nenumatoma. Iš rengiamo naujo dokumento matyti, kad Europos Komisija raginama „suteikti ad hoc ir papildomų priemonių bandomajai bendro programavimo iniciatyvai remti. Šios priemonės turėtų apimti paramą valdymo struktūrai ir pagalbą rengiant strateginių mokslinių tyrimų darbotvarkę, taip pat duomenų ir informacijos apie naujausią pažangą šioje srityje valstybėse narėse ir Europos lygiu teikimą ir analizę“.
Kartu tikimasi siekti visapusiško komplementarumo su kitomis Europos Sąjungos jau naudojamomis priemonėmis, kurioms tenka nemažai lėšų. Turima galvoje ES 7BP, kurios Sveikatos apsaugos temoje jau 2008–2009 m. vienas trečdalis moksliniams tyrimams turimų lėšų skirta neurodegeneracijos moksliniams tyrimams. 24 mokslinių tyrimų projektams skirta 94 mln. eurų, iš kurių 24 mln. eurų Alzhaimerio ir susijusioms ligoms. Dar 8 mln. eurų atiteks moksliniams tyrimams, skirtiems įvairiems pagyvenusių asmenų ilgalaikės priežiūros Europoje organizavimo, teikimo ir kokybės aspektams.
Kodėl Alzhaimerio liga tampa pirma bandomąja tema naujiems aktyviems darbams Europos Sąjungoje? Manoma, kad ES maždaug 7,3 mln. žmonių šiandien kenčia nuo Alzhaimerio ir su ja susijusių ligų. Manoma, kad iki 2020 m. šis skaičius bus dvigubai didesnis. Prognozuojama, kad Europoje Alzhaimerio liga taps sunki ir vis sunkėjanti našta sveikatos priežiūros sistemoms, įskaitant neformalią priežiūrą ir ilgalaikės priežiūros įstaigas. „Senėjančioje visuomenėje degeneracinių nervų ligų moksliniai tyrimai tampa nepaprastai aktualūs. Ir nors Europoje dedama nemaža finansinių ir dalykinių pastangų, vis dar neturime jokio veiksmingo gydymo, kuris galėtų sulėtinti ar sustabdyti smegenų funkcijos silpnėjimą. „Anksti diagnozuoti šias ligas beveik neįmanoma ir kadangi diagnozė dažnai nustatoma per vėlai, gydymas, kuris sušvelnintų ligos padarinius, ribotas. Jei norime pasiekti pažangos kovoje su degeneracinėmis ligomis, labai svarbu sutelkti mokslinių tyrimų pastangas ir nukreipti jas į prevenciją, diagnozavimą ir gydymą. Mokslinių tyrimų koordinavimas Europoje suteiktų pridėtinės vertės, duotų geresnių rezultatų ir leistų sukurti tikslesnes diagnostikos priemones bei veiksmingesnes gydymo formas“ – teigiama preliminariame dokumente.
Kodėl reikia dėmesio degeneracinėms ligoms? Šaltinis (iliustracijos): Rocca W et al, Euroderm
Cituojant Europos Komisijos atliktus tyrimus, galima minėti, jog „degeneracinės ligos (DNL) yra paveldimos arba atsitiktinai atsirandančios. Joms būdinga laipsniška nervų sistemos funkcijos sutrikimas, dažnai susijęs su centrinės ar periferinės nervų sistemos struktūrų atrofija. Tai yra heterogeninė su amžiumi susijusių įvairios kilmės lėtinių ligų grupė. Alzhaimerio liga yra labiausiai paplitusi DNL, sudaranti 50–70% visų įgytos silpnaprotystės atvejų. Po jos eina Parkinsono liga. 2006 m. ES 27 valstybėse įvairių formų senatvine silpnaprotyste sirgo 7,3 mln. europiečių. Alzhaimerio liga yra ketvirta pagal dažnumą ligų naštos priežastis dideles pajamas gaunančiose šalyse. Europoje ilgėjant gyvenimo trukmei, šis skaičius dramatiškai didėja. Naujausios prognozės rodo, kad kas dvidešimt metų ES sergančiųjų skaičius dvigubai didės. Remiantis turimais epidemiologiniais duomenimis, didžiausią susirūpinimą kelia tai, kad Alzhaimerio liga ir toliau ES nepakankamai diagnozuojama“.
2008 m. Prancūzija suteikė prioritetą DNL, visų pirma Alzhaimerio ligai, ir patvirtino 1,6 mlrd. eurų šios srities nacionalinį planą. 2008 m. Anglija paskelbė nacionalinę kovos su įgyta silpnaprotyste strategiją „Sveikatos ir gerovės visą gyvenimą iniciatyva“, kuriai per pirmuosius dvejus metus skirta 150 mln. svarų sterlingų, patvirtino Medicininių mokslinių tyrimų tarybos strateginę neurodegeneracijos apžvalgą, o Škotija taip pat 2008 m. ėmėsi iniciatyvos „Senatvinė silpnaprotystė – nacionalinis prioritetas“. Norvegija patvirtino Nacionalinį kovos su šia liga planą iki 2015 m., kuriame pateikti penki būdai, kaip įveikti ateityje sveikatos priežiūrai iškilsiančius iššūkius. Ankstyva DNL, įskaitant Alzhaimerio ligą, diagnozė yra viena iš šešių 2008 m. nustatytų prioritetinių Vokietijos federalinės švietimo ir mokslinių tyrimų ministerijos sričių. Be to, Bonoje įsteigtas Vokietijos degeneracinių nervų ligų Helmholtz centras, kurio metinis biudžetas – 50 mln. eurų. 2005 m. Švedijoje sukurtas Švedijos intelektinių išteklių tinklas, kurį sukūrė šeši steigėjai ir kuriam penkeriems metams skirta 100 mln. kronų. Tinklo tikslas – patobulinti ankstyvą DNL diagnozavimą, pacientų gydymą ir priežiūrą. Airijoje su amžiumi susijusių ligų ir priežiūros moksliniams tyrimams skirta beveik 100 mln. eurų. Olandija ir Italija jau keletą metų šioje srityje finansuoja didelių grupių tyrimus, leidžiančius rinkti svarbius mokslinių tyrimų duomenis. Italijoje Alzhaimerio ligos moksliniai tyrimai yra Sveikatos ministerijos prioritetas. Ispanija sukūrė kelis konsoliduotus nacionalinius tinklus, skirtus DNL ir psichinės sveikatos biomedicininiams moksliniams tyrimams.
Tačiau manoma, jog daugelio valstybių pastangos visgi nėra pakankamos. Silpniausia vieta – fundamentaliųjų, klinikinės bei visuomenės sveikatos priežiūros ir socialinių mokslinių tyrimų ryšių stoka. Tai reiškia, kad tik dalis esamų ar įgyjamų pagrindinių žinių panaudojamos dabartinėje klinikinėje praktikoje ir organizuojant bei teikiant priežiūrą. Be to, tai, kad ši veikla daugiausia vykdoma nacionalinėmis sąlygomis, didina susiskaldymą ir riboja dalijimąsi visoje ES pažangia patirtimi, susijusia su diagnozavimu, gydymu ir prevencija. Taigi iš bendrojo programavimo tikimasi, kad nuoseklus ir koordinuotas metodas suteiktų daug daugiau naudos, mokslinių tyrimų srityje paskatintų telkti gebėjimus, žinias ir išteklius, siekiant paskatinti prevencijos, diagnozavimo ir gydymo srities mokslinių tyrimų pažangą ir palengvinti degeneracinių nervų ligų naštą pacientams ir visuomenei.
Tai tik numatomas projektas ir su juo susiję dokumentai dar nėra patvirtinti. Dabartiniais duomenimis jau yra 24 Europos valstybės (ES ir ne ES narės), pageidaujančios dalyvauti bendro programavimo iniciatyvoje. Belieka tik toliau skatinti šią iniciatyvą.
Dr.
Karina Firkavičiūtė
LR nuolatinės atstovybės ES mokslo atašė
Galima būtų sakyti, kad 2008 metai Europos Sąjungoje mokslinių tyrimų srityje buvo naujų idėjų ir pasiūlymų metai. Žinoma, jie neatsirasdavo taip staiga, tačiau galutiniai dokumentai nurodo 2008-uosius. Šįkart turiu galvoje dvi svarbias iniciatyvas, kurios buvo formalizuotos ir paviešintos 2008-aisiais. Tai siūlytinas naujas valstybių narių darbo metodas – bendras programavimas ir svarbi Europai tema. Tai degeneracinės nervų ligos ir visų pirma Alzhaimerio liga, kuriai skirtinas ypatingas dėmesys.