– Vadinasi, vis geriau vieni kitus suprantame, – sako Virginijus Guoga. Išmokstame dirbti kaip vieninga komanda, siekianti vieno tikslo: kad Varėnos gyventojams, besinaudojantiems centralizuotai tiekiama šiluma, niekuomet jos nestokotų ir kad apie mūsų įmonę būtų kalbama tik gerai.
Vadovui, atėjusiam į šią įmonę vos prieš trejetą metų, visuomet buvo ir liks reikalingas žmonių supratimas ir parama, kadangi, jo giliu įsitikinimu, tiktai bendraminčiai gali nuveikti didelius darbus ir atlaikyti bet kokius sunkmečius.
– Techniką kai kada lengviau perprasti nei sudėtingus žmonių tarpusavio santykius, – teigia direktorius. Tuo labiau kai, laimėjęs konkursą vadovo postui užimti, ateini į nežinomą kolektyvą ir kai niekas iš anksto tau nepasako, kokios čia tradicijos, įpročiai, kokia gamybos ir buities kultūra. Neišvengiamai kyla klausimas, kaip elgtis. Ar pritarti viskam, kas buvo iki šiol, ar, pažvelgus naujo šeimininko žvilgsniu, imtis pertvarkymų, kurie bus naudingi įmonei, o tuo pačiu ir kiekvienam joje dirbančiam žmogui, ir visiems šilumos vartotojams.
Gal neatsitiktinai vadovas prasitarė, kad mechanizmą kai kada lengviau suprasti nei žmogų. Visa ligšiolinė mūsų pašnekovo darbo biografija – tai nuolatinis gilinimasis į vis naujas mokslo ir technikos paslaptis bei pastangos teorines žinias pritaikyti praktikoje. Jaunystėje sukonstravo radijo priimtuvą, tačiau aparatas neveikė, todėl reikėjo vėl skaityti, studijuoti schemas, ieškoti klaidos, kol pagaliau jis prabilo! Ir taip kasdien – kiekviename gyvenimo etape.
1990 m. baigęs tuometinio Kauno politechnikos instituto Automatikos fakultetą, pradėjo dirbti Alytaus „Almos“ gamykloje inžinieriumi konstruktoriumi. Įmonei atsidūrus ties bankroto riba, Virginijus tampa Matuizų akytbetonio gamyklos statybos direkcijos vyriausiuoju energetiku, po to dirba Alytaus elektros tinklų Varėnos skyriaus apskaitų grupės vadovu, AB „Rytų skirstomųjų tinklų“ apskaitų grupės vadovu, Varėnos pieno įmonės energetiku automatininku.
Kiekvienose pareigose vis prireikdavo papildomų žinių, naujos patirties, prisimena vadovas. Pavyzdžiui, Matuizose tarp man priklausančių objektų buvo įmonės katilinės, aukštos įtampos elektros pastotės įrengimo organizavimas ir priežiūra, o tai – labai atsakingas darbas. Kitokio pobūdžio veikla, susijusi su kompiuterizacija ir programavimu, laukė elektros tinkluose. Ir dar vienas iššūkis automatinio gamybos valdymo prietaisų montavimas pieno perdirbimo įmonėje UAB „Varėnos pienelis“. Šiuo atveju teko dirbti ne tik kokybiškai, bet ir sparčiai, nesižvalgant atgal, kadangi kolektyvą spaudė įsipareigojimai, numatyti veiklos pradžios terminai. Stokojo laiko įrenginių derinimui. Tačiau ir šį egzaminą Virginijui kartu su pagalbininkais pavyko sėkmingai išlaikyti. Specialistas, be kita ko baigęs informacinių technologijų distancinio mokymo magistrantūrą, pateisino jį pakvietusių dirbti šios įmonės vadovų pasitikėjimą. Taigi, po instituto mokslai nesibaigė. Kaip liudija biografijos eilutės, nuo 2002 iki 2005 m. mokytasi Kauno technologijos universitete, o 2006–2007 m. Vilniaus universiteto Tarptautinio verslo mokykloje. Visa tai neatsitraukiant nuo gamybos , nuolatos papildant žinias specialia literatūra, neužmirštant ekonomikos, filosofijos, grožinės literatūros knygų.
Atėjus su tokiu žinių ir patirties bagažu į „Varėnos šilumą“, nebuvo sunku susigaudyti visoje įrenginių sistemoje bei įvertinti, kokie laukia pirmieji ir neatidėliotini darbai.
– Kartais tenka pradėti ne nuo kokių nors įspūdingų atradimų, o nuo paprasčiausių kasdieniškų dalykų, – sako direktorius. – Reikia padaryti tvarką savo kieme. Negerai, kai į įmonės teritoriją bet kada ir bet kas gali užsukti. O juk objektas yra labai svarbus. Čia negali būti netvarkos. Kitas ir be piktos valios gali nenoromis pakenkti, sutrikdyti nenutrūkstamai, visą parą vykstantį darbą. Sutvarkėme teritoriją, gamybines patalpas. Įrengėme vaizdo stebėjimo kameras. Sustiprinome kontrolę. Kai kas neteisingai suprato šiuos elementaraus ūkiškumo ženklus. Tik praėjus kuriam laikui įsitikino, jog šios elementarios priemonės reikalingos pirmiausia pačiai įmonei, kad kiekvienas kolektyvo narys galėtų netrikdomas, ramiai dirbti.
Vienas pirmųjų naujos administracijos veiksmų buvo atlikti vidinį įmonės techninį bei finansinį auditą. Buvo sudarytas priemonių planas, siekiant atlikti efektyviausias investicijas, leidžiančias pasiekti didžiausio ekonominio efekto. Lygindamas skaičius, nuolat pateikiamus Lietuvos centralizuoto šilumos tiekimo asociacijos suvestinėse, direktorius matė, jog „Varėnos šilumos“ rodikliai, lyginant su tos pačios IV grupės įmonėmis, yra gana prasti.
Dėl ko įmonė atsidūrė paskutinėse suvestinės eilutėse? Priežasčių daug. Bene svarbiausia, kad kuro balanse didžiausią dalį sudaro mazutas. Dėl susidėvėjusių trasų ir pasenusios, vos besilaikančios katilų automatikos susidaro dideli šilumos nuostoliai pakeliui nuo tiekėjo iki vartotojo. Pavyzdžiui, vienas katilas dirba neefektyviai, viršija kuro sunaudojimo normas. Dideli elektros energijos nuostoliai. Pavyzdžiui, 160 kW variklis sunaudodavo nepalyginamai daugiau elektros energijos negu jos reikėtų vandens siurblio darbui užtikrinti. Vadovui, iki šiol dirbusiam ir su elektros įrenginiais, iškart tapo aišku, jog reikia įrengti dažnio keitiklius, kurie reguliuotų apkrovimą pagal poreikį. Dar vienas visų problemų tarp jų ir šilumos kainos sprendimas atsisakyti brangaus ir nuolat brangstančio mazuto bei pereiti prie biologinio kuro.
Taip žingsnis po žingsnio buvo einama modernizavimo keliu. Vien tik 2006–2007 m. bendrovei pavyko sumažinti mazuto sunaudojimą apie 70%, pakeičiant jį biologiniu kuru. Beveik 40% sumažėjo ir elektros energijos sąnaudos.
UAB „Varėnos šiluma“ tiekia vartotojams šiluminę energiją patalpų šildymui ir karšto vandens gamybai. Varėnos miesto katilinė pastatyta 1971 m. Termofikacinio vandens magistralinių vamzdžių trasų ilgis 26,3 km, o eksploatavimo amžius apie 25 m. Didžiausias buitinio karšto vandens vartotojas Varėnos mieste yra gyvenamasis sektorius ir visuomeninės paskirties objektai: ligoninė, poliklinika, dvi vidurinės mokyklos, kai kurios vaikų ugdymo įstaigos. 2006 m. įmonėje buvo 3876 šilumos vartotojai, didžioji dalis gyventojai.
Pagrindiniai šilumos gamybos įrenginiai trys garo katilai DKVR-10/13, du vandens šildymo katilai KVGM–20, garo katilas DE–25, sukomplektuotas su medienos deginimo pakura, 7 MW vandens šildymo katilas KAISTRA–7000 su medienos deginimo pakura. Ne šildymo sezono metu ir itin didelę dalį per šildymo sezoną šilumos poreikį patenkina garo katilas DE–25 ir minėtas 7 MW katilas KAISTRA–7000, naudojantys susmulkintą medieną. Garo katilai DKVR-10/13 naudojami kaip rezerviniai. Pagrindinis kuras yra medžio skiedros, malkos. Biologinis kuras dabar sudaro apie 87% kuro balanso. Be rajoninės katilinės, esančios Varėnos mieste, bendrovei dar priklauso maža Valkininkų geležinkelio stoties gyvenvietės katilinė, taip pat Matuizų gyvenvietės šilumos tinklai, kuriems šiluma perkama iš UAB „Matuizų plytinė“.
UAB „Varėnos šiluma“ direktorius Virginijus Guoga
O kaip įmonė užtikrina nuolatinį ir patikimą biologinio kuro tiekimą?
– Turime vietinį tiekėją, kuris ne tik patikimai vykdo visus sutarties punktus, bet ir pateikia kurą mums labai palankia kaina, – atsako Virginijus Guoga. Tai netoli esanti UAB „Edvima“. Vadovo įsitikinimu, labai gerai, kad tuo užsiima ne koks nors stambus monopolininkas, kuris galėtų diktuoti aukštas kainas. Šilumininkų darbo organizavimas ir ypač kuro tiekimo sritis, kurią Virginijui Guogai teko matyti Skandinavijos šalyse, galėtų būti mums geriausias ir tinkamiausias pavyzdys. Daugelis kooperatyvų ir pavienių kaimo gyventojų tenai užsiima biologinio kuro ruoša. Šilumai gaminti panaudojama ne tik pakankamai aukštos kokybės mediena, kaip tai daroma pas mus, bet ir vėjovartos, medžių šakos, pačios įvairiausios medienos atliekos. Kiek tokio vertingo turto trūnija mūsų miškuose!
Ta pati varėniškė UAB „Edvima“ įsigijo įrenginį, kuris miške surenka ir pakuoja šakas, paruošdamas jas kurui. Kaip teigia bendrovės darbuotojai, tai yra naudingas ir perspektyvus verslas, kadangi miško atliekos nėra brangios, tačiau jas galima naudoti kaip pilnavertį kurą.
– Deja, mūsų katilų pakuros nėra pritaikytos tokiam kurui, apgailestauja „Varėnos šilumos“ direktorius. Reikėtų naujų katilų. Tačiau mūsų įmonės, kaip ir daugumos kitų Lietuvos šilumininkų, finansinės galimybės neleidžia operatyviau persitvarkyti, nors ir matome konkrečią naudą. Juk sprendžiama ne tik pigaus kuro problema, bet ir daugelis labai svarbių sociologinių klausimų, kaip antai žmonių užimtumas, gražus miškų, visos aplinkos sutvarkymas, nepalyginamai sumažėjusi tarša.
Dabartinis sunkmetis neleidžia šilumininkams tikėtis valstybės paramos sprendžiant minėtas ir kitas centralizuoto šilumos tiekimo tobulinimo problemas. Neabejojame, jog tai bus įgyvendinta ir nelabai tolimoje ateityje. Žmonių išradingumas, ieškojimai ir nuolatinės pastangos leidžia tai viename, tai kitame rajone pasiekti vis geresnių rezultatų panaudojant biologinio kuro teikiamus privalumus bei atpiginant šilumą. Tie patys varėniškiai, dar neseniai buvę paskutinėse suvestinių eilutėse, dabar atsidūrė pirmajame pigiausios šilumos tiekėjų dešimtuke. Kainos, žinoma, nuolat kinta. Tačiau 2007 m. pabaigoje Varėnoje ji buvo mažiausia regione ir sudarė 16,79 ct/kWh be PVM.
Per pastaruosius trejus metus UAB „Varėnos šiluma“ įgyvendino du stambius projektus, kuriuos finansavo Europos Sąjungos struktūriniai fondai ir Lietuvos Respublikos nacionalinis biudžetas. Tai „Varėnos rajoninės katilinės modernizacija“, vertė 875 194 Lt (be PVM), ir „Varėnos centralizuoto šilumos tiekimo modernizacija“. Pastarojo projekto tikslas užtikrinti patikimą ir efektyvų šilumos tiekimą Varėnos mieste, siekiant išsaugoti paslaugos teikimo tęstinumą ir centralizuoto šilumos tiekimo sistemą. Projekto metu modernizuota dalis labiausiai susidėvėjusių magistralinių ir centralizuotai tiekiamos šilumos skirstymo tinklų panaudojant technologiškai naujus šilumos tiekimo elementus, bekanalį klojimą su vamzdyno būsenos stebėjimo sistema. Toks tinklas mažina viso tinklo šilumos nuostolius, didina bendrą miesto aprūpinimo šiluma stabilumą, iki minimumo sumažina gedimų bei avarijų galimybę.
Kalbėdamas apie ateities uždavinius, direktorius pabrėžė, jog modernizavimo ir atnaujinimo darbai šilumos tinkluose niekuomet nesibaigia.
Ateities vizijose visiškas mazuto atsisakymas, naudojant tik biologinį kurą, kondensacinio ekonomaizerio įrengimas, katilų modernizavimas, aplinkosaugos gerinimas ir daugelis kitų projektų.
Aloyzas Urbonas
Taip sutapo, kad mūsų pokalbio išvakarėse, spalio 15 d., UAB „Varėnos
šiluma“ darbuotojai šiltai pasveikino įmonės direktorių Virginijų Guogą
45-ųjų metinių proga. Bendradarbių dėmesingumas džiugina pats savaime.
Tačiau vadovas sako, kad šiuo atveju matąs daugiau nei įprastą
tradicinį mandagumą asmeninės šventės proga.