(nuotr. DSC_0050_; IMG_0011; Realdiron)
– Krizės tikrai nejaučiame, – sako UAB „Sicor Biotech“ generalinis direktorius prof. Vladas Algirdas Bumelis. – Dar daugiau, kai didžioji dalis Lietuvos įmonių trumpina darbo savaitę, mums tenka dirbti septynias dienas. Kitaip nespėtume įvykdyti visų užsakymų. Mūsų produkcija eksportuojama į 18 užsienio valstybių. Metų eksporto apimtis – 60 mln. Lt. Kasmet įmonė į biudžetą sumoka 6 mln. Lt mokesčių.
Pamenu, kai 2000 m. dar dažais tebekvepiančioje unikalioje gamykloje (atitinkančioje visus ES, JAV ir PSO Geros gamybos praktikos reikalavimus) su prof. V. A. Bumeliu užlipome ant pastato stogo. Tuomet direktorius, rodydamas į šalia esančią tuščią vietą, aptvertą tvora, pasakė, jog čia kada nors atsiras dar viena tokia pat, o gal ir dar modernesnė įmonė. Tuomet net nepagalvojau, jog tas metas ateis, kai Lietuvą bus apėmusi ekonominė krizė. Ir štai šiandien direktorius jau aiškina, jog jie turi naujos įmonės planą, netrukus pradės statybas, o 2011 m. čia jau stovės dar vienas „Sicor Biotech“ įmonės gamybinis pastatas. Ir, ko gero, nereikės trejų metų (kaip pirmajai gamyklai), kad ji būtų sertifikuota pagal visus tarptautinius standartus ir galėtų pradėti gaminti produkciją.
Šį sykį mūsų susitikimo priežastis buvo ne sukeltas skandalas dėl įmonėje gaminamo preparato (augimo hormono). Žinoma, nemalonu, kai Sveikatos apsaugos ministerijos Vaistų kontrolės komisija staiga ima ir pareiškia, jog 11 metų rinkoje esantis vaistas vieną dieną tapo nuodu. Teks dar kartą įvairioms komisijoms aiškinti, gaišti laiką, įrodinėti, vaikščioti į teismus...
Biofarmacinei pramonei Lietuvoje – 25
Prof. V. A. Bumelis puikiai mena, kaip prieš 25 metus Enzimologijos institute jam teko kurti genų inžinerijos laboratoriją. Tuo metu amerikiečiai jau buvo sukūrę 4 bioinžinerinius preparatus, o Sovietų Sąjunga, kaip paprastai, juos turėjo pavyti ir pralenkti. Taigi užduotis buvo aiški – naujai įkurta laboratorija turėjo sukurti alfa 2b interferoną ir pradėti jį gaminti. Darbą teko pradėti 1984 m. turint du ar tris specialistus. Tuometinis Enzimologijos instituto skyriaus vadovas prof. A. Janulaitis iš instituto resursų davė vieną mechaninę maišyklę, magnetinę ir vieną pH matuoklį tirpalų rūgštingumui matuoti. Kadangi užsakovai norėjo greičiau sulaukti rezultatų, vėliau buvo skirta lėšų, už kurias įsigyta įrangos. Darbas sekėsi, netrukus interferonas ir jo technologija buvo sukurta. 1986 m. šis preparatas užregistruotas Sovietų Sąjungoje ir pradėtas naudoti medicininėje praktikoje. Žinoma, prieš tai buvo atlikti ikiklinikiniai ir klinikiniai tyrimai.
Taip prasidėjo biofarmacijos pramonė Lietuvoje. Prof. V. A. Bumelis iš laboratorijos vedėjo tapo instituto direktoriaus pavaduotoju, o prieš paskelbiant nepriklausomybę – Enzimologijos instituto direktoriumi. 1990 m. buvusio sąjunginio instituto finansavimas nutrūko. Institute tuo metu dirbo jau 800 mokslininkų. Profesorius prisimena, jog tai buvo patys sunkiausi metai jo gyvenime. Tačiau atsirado bendraminčių būrelis. Neperspektyvių krypčių nuspręsta atsisakyti, atleista apie 500 žmonių. Institutą teko restruktūrizuoti ir įkurti dvi kompanijas – „Fermentą“ ir „Biofą“. Šios dvi kompanijos Biotechnologijos institutą rėmė ne tik preparatais, bet ir lėšomis. 1996 m. Biotechnologijos institutas ėmė gauti finansavimą iš valstybės. Tuomet prof. V. A. Bumelis atsisveikino su institutu ir visą energiją nukreipė į įmonės „Biotechna“ veiklą.
Privačiai gamybinei mokslinei kompanijai – 10
Tuomet buvo labai aiškus vienas dalykas – Lietuva anksčiau ar vėliau taps Europos Sąjungos dalimi. O tai reiškė, jog teks prisitaikyti prie naujų darbo sąlygų, naujų standartų. Sovietų Sąjungos laikais pastatyti pastatai jau neatitiks Geros gamybos praktikos reikalavimų, o ir įranga bus beviltiškai pasenusi. Buvo apskaičiuota, kad teks investuoti 20 mln. JAV dol. Tokių pinigų 1998 m. Lietuvoje tikrai niekas neturėjo, kad galėtų investuoti į mokslą ir gamybą. Ilgos investuotojo paieškos užsienyje pagaliau baigėsi sėkme, pavyko rasti cheminių generinių vaistų gamintoją, kuris įžvelgė, jog ateities farmacija priklauso biotechnologiniams vaistams. Jiems reikėjo nedidelės biotechnologinės kompanijos, kuri galėtų įsijungti į generinių vaistų gamybą. Buvo gauta 20 mln. JAV dol. gamyklai statyti ir dar 7 mln. dol. įmonės Mokslo centrui atnaujinti. Beje, šis centras prilygo mokslo institutui, tik ne valstybiniam, o privačiam. Laikui bėgant, „Biofa“ tapo Teva grupės įmone „Sicor Biotech“.
Čia gaminami trys preparatai
Kaip ir daugelis kitų pasaulyje esančių generinių vaistų gamybos įmonių, „Sicor Biotech“ gamina nedaug preparatų – tik tris: „Grasalvą“ arba „TevaGrastimą“, žmogaus rekombinatinį interferoną „Realdironą“ ir rekombinatinį žmogaus augimo hormoną „Biosomą“. Kiekvienam preparatui sukurti ir jį pradėti gaminti reikia mažiausiai 10 metų. Metai praeina darant bandymus, kuriant patį vaistą, paskui prasideda ikiklininkiniai, klinikiniai tyrimai. Bet juk vaisto nepradėsi gaminti be technologijos, o ją taip pat reikia aprobuoti. Nepriklausomybės metais preparatui „Grasalva“ sėkmingai pavyko nueiti šį kelią. Praėjusiais metais Europos vaistų agentūros (EMEA) ekspertai šį vaistą Europos Komisijai pasiūlė registruoti ir vaistas „Grasalva“ buvo užregistruotas „TevaGrastimo“ pavadinimu. Tačiau ir dėl jo teko grumtis su savos šalies Vaistų kontrolės taryba. Gal todėl, kad šis vaistas sukurtas lietuviškos kompanijos ir yra trigubai pigesnis negu užsieninis analogas? Šio puolimo priežastys taip pat liko neaiškios.
Tuo tarpu „TevaGrastim“ ir toliau Lietuvoje ir visoje Europos Sąjungoje padeda onkologiniams ligoniams, išsekintiems agresyvių chemoterapijų, kai reikia atstatyti kraujo baltuosius kūnelius ir taip apsaugoti pacientą nuo sepsio, pneumonijos ir kitų infekcinių susirgimų. Tačiau mokslininkų mintis skrieja tolyn. Šiuo metu „TevaGrastimo“ ligoniui reikia suleisti 7 kartus. Būtų labai gerai šį laiką sutrumpinti – vaistus suleisti tik vieną kartą. Tokie tyrimai jau atliekami. Įmonė turi ir kitų planų, bet tai komercinė paslaptis.
Strategija
Įmonėje svarbiausia ne pati brangiausia aparatūra, o žmonės. Kompetentingi, darbštūs, turintys ambicijų jiems pavestą darbą atlikti kuo greičiau ir geriau. Tai, anot direktoriaus, jie suprato prieš 15 metų, kai 1994 m.VGTU pasiūlė įkurti Bioinžinerijos katedrą. Šios katedros parengti 25 studentai šiandien dirba įmonėje, užima pakankamai aukštas pareigas. Štai kad ir Giedrius Žunda – gamybos vadovas, labai perspektyvus specialistas, suprantantis ir gamybą, ir mokslą. Šiuos specialistus užsiaugino pati įmonė. Universitetas davė techninių žinių, o „Sicor Biotech“ darbuotojai jiems skaitė paskaitas, vadovavo jų kursiniams darbams, praktikoms. Todėl, kai sakoma, jog mūsų universitetai parengia prastus specialistus, su tuo prof. V. A. Bumelis nesutinka. Jei pats prisidėsi, tai ir parengsi tokius specialistus, kokių reikia. Gal todėl savo studentams profesorius sako, jog neverta domėtis nekilnojamuoju turtu, jį gali atimti bankas ar pasiglemžti gaisras. Žmogui labiausiai turėtų rūpėti jo kilnojamasis turtas – žinios, patirtis, kurių iš mūsų niekas negali atimti. Todėl visada laimės tos tautos, kurios investuos į žinias, į mokslą. Turime būti lyderiais, o tam būtinas strateginis mąstymas (jei žmogus turi aiškią strategiją, jis visuomet pasieks savo tikslus). Turime būti išradingi, mąstyti ne taip, kaip visi. Lietuva turi suvokti, jog viską turime daryti gerai – kito kelio nėra. Šios vertybės „Sicor Biotech“ slypi kiekviename čia dirbančiame žmoguje. Pagal apyvartą „Sicor Biotech“ aplenkė kitas šalies biotechnologines įmones, tačiau gaila, kad per tiek metų Lietuvoje neatsirado naujų biofarmacinių įmonių.
Viltis – slėniai
Prof. V. A. Bumelis daug laiko skiria tam, kad pagaliau atsirastų daugiau tokių kompanijų kaip „Sicor Biotech“. Jei bus pasirinkta teisinga slėnių strategija, tai po kokių 15 metų tikrai galėsime turėti ne vieną biofarmacinę įmonę. Pernai spalio mėn. buvo patvirtinti penki integruoti studijų, mokslo ir verslo centrai (slėniai). Tuomet visi džiaugėsi. Bet štai praėjo 9 mėn., o kūdikis taip ir negimė. Tiesa, turime naują Mokslo ir studijų įstatymą, kuris daugiau laisvės suteikia universitetams, sudaro palankias prielaidas kurtis pumpurinėms įmonėms. Tačiau jei naujai suformuoti institutai bus skirti tik mokslininkų žingeidumui tenkinti, jei jie liks fundamentiniais, be aiškios paskirties, tikslo, ką jie nori duoti Lietuvai, nieko gero iš to nebus, – įsitikinęs prof. V. A. Bumelis. Ką per tuos 19 nepriklausomybės metų fundamentalaus yra sukūrę mūsų mokslininkai? Vien kaupti žinias ir jas panaudoti tik mokslinių straipsnių rašymui yra pernelyg didelė prabanga, nesame tokie turtingi. Institutai turi prisidėti prie konkrečių darbų kuriant technologijas, naujus gaminius.
Tie, kurie nori gilintis į fundamentalius dalykus, labai prašom, tam Lietuvoje egzistuoja universitetai. Savo ruožtu verslas turi pradėti dirbti šalies ekonomikai. Todėl dabar, galvojant apie slėnių ateitį, turi atsirasti struktūra, kuri kuruotų visų slėnių veiklą. Kiekvienas slėnis turėtų turėti instituciją, kuri prižiūrėtų jo veiklą, kontroliuotų, kaip vykdoma programa, ar tikrai bus pasiekti numatyti tikslai. Programos turėtų būti tarpdisciplininės, nes čia turi išsitekti mokslas, verslas, studijos. Sukurtų aukštųjų technologijų pagrindu turėtų kurtis mažytės įmonėlės. Jas puoselėti turėtų verslo inkubatoriai. Sukūrus technologiją, galima pradėti galvoti ir apie įmonės kūrimą, lėšų pasiskolinus iš bankų ar ieškant investitorių. Yra ir kitas kelias – technologiją licencijuoti ar parduoti. Taip imtų rastis naujos įmonės ir Lietuva galėtų tapti biofarmacijos šalimi. Juolab, kad dabar turime istorinį šansą, kai mūsų mokslui iš ES struktūrinės paramos skiriami 2 mlrd. litų.
Tad nestatykime grandiozinių rūmų, nepirkime galybės brangios įrangos. Kuo šiandien blogos kai kurių institutų patalpos? Jei ankšta – statykim priestatą, bus tikrai pigiau. Įranga sparčiai sensta, tad koncentruokime ją ir leiskime tam tikromis sąlygomis ja naudotis tiek mokslininkams, tiek verslininkams, tiek studentams. Tie 2 milijardai negali būti išleisti be rezultato. Jie po kelerių metų šalies biudžetui turi atnešti bent 5% į bendrąjį vidaus produktą. Tokį uždavinį užsibrėžti ragina prof. V. A. Bumelis.
Gražina Kriščiukaitienė
Molėtų plente po plazdančia UAB „Sicor Biotech“ vėliava krizės požymių
nesimatė. Automobilių stovėjimo aikštelė buvo pilna lengvųjų
automobilių. Dešiniajame įmonės pastato šone darbuotojai baigė krauti
automobilį, kruopščiai uždangstė jo šonus ir šis netrukus pasuko vartų
link. Dar viena siunta vaistų iškeliavo į platųjį pasaulį.