Matais žmonės naudojosi nuo seniausių laikų. Kiekvienas kraštas turėjo savus matus, kurie, plečiantis ryšiams, vienodėjo. Jie dažniausiai būdavo natūrinės, antropologinės kilmės. Viduramžių Lietuvoje ilgio matais buvo sieksnis, uolektis, pėda, pločio – vaga, lenta, suolas, kartis, vėliau – valakas, margas, svorio – ilgasis, akmuo, lastas, tūrio – statinė, gorčius, kvorta, pūras. Pirmosios žinios apie metrologiją Lietuvoje užfiksuotos 1588 m. Lietuvos Statute. Jis nustatė tvarką, kas turi  prižiūrėti, tikrinti ir sulyginti matavimo priemones su pavyzdiniais matais – etalonais, kuriuos savo žinioje laikė Lietuvos sostinės Vilniaus vaivada. Griežtos baudos nesilaikantiems šių Statuto reikalavimų vertė stropiai jų paisyti.

Žiupsnelis istorijos

Kai 1795 m. didžiąją Lietuvos dalį okupavo Rusija, čia pradėjo įsigalėti rusiški matai. Ilgio – colis, verškas, aršinas, varstas, ploto – dešimtinė, svorio – lotas, uncija, svaras, pūdas, birkavas.

Pasaulinės prekybos plėtra vertė vienodyti matus. 1875 m. Paryžiuje buvo pasirašyta Metro konvencija, kurią pasirašė ir Rusija, tačiau metrinė sistema joje dar ilgai neįsigalėjo. Šias problemas teko spręsti ir 1918 m. atgavusiai nepriklausomybę Lietuvos Respublikai. Tik 1922 m Lietuva oficialiai priėmė metrinę matų sistemą.

Į Vilniuje, Algirdo gatvėje įsikūrusią Valstybinę metrologijos tarnybą atvykau tuo metu, kai virš šios įstaigos pakibo įvairių reorganizacijų grėsmė. Suprantama, nieko nėra amžina ir reorganizacija, jei ji skatina efektyvesnę veiklą, įvairiapusę pažangą yra tik skatintina. Tačiau metrologija, matai, etalonai, jų kūrimas ir apsauga nėra paprastas daiktas, su kuriuo gali elgtis kaip nori. Tačiau pasidairius aplinkui susidaro toks įspūdis, kad dabar Lietuvoje įvairiose valdymo struktūrose į tai pradėta žiūrėti labai atsainiai. Į visą metrologijos sistemą, ilgai ugdytą, dabar efektyviai veikiančią ir turinčią visišką tarptautinį pripažinimą, pradėta žiūrėti tik per dvi prizmes. Pirmoji atsirado, kai dabartinė Vyriausybė paskelbė taupymo politiką. Antroji – per laisvosios rinkos apologetus, kurie daug kam susuko galvas, teigdami, kad tik privatus biznis, privati iniciatyva išgelbės mūsų šalį. Šios mintys yra užvaldžiusios ir dabartinę Ūkio ministeriją, kuriai šiuo metu pavaldi ir Valstybinė metrologijos tarnyba. Jos klajoja ir kai kurių dabartinio Seimo narių galvose, išguldomos ir jų raštuose, iš kurių pažymėtini net du naujo metrologijos įstatymo projektai, kuriems abiem, nežiūrint to, kad jie yra beveik diametraliai priešingi, Seime buvo pritarta ir nutarta juos svarstyti pavasario sesijoje.

Visų šių užmačių tikslas – panaikinti savarankišką Valstybinę metrologijos tarnybą. Apie tai galvojau, eidamas susitikti su dabar Lietuvoje vienu žinomiausių metrologijos specialistu Osvaldu Staugaičiu, kuris laikinai eina Valstybinės metrologijos tarnybos direktoriaus pareigas. Inžinierius Osvaldas Staugaitis metrologijai yra atidavęs ne vieną dešimtį gyvenimo metų, Lietuvai atgavus nepriklausomybę jis aktyviai dalyvavo atkuriant ir savarankišką valstybinę metrologijos tarnybą, stiprindamas jos sistemą ir autoritetą, įtvirtindamas Lietuvos vardą pasaulinėje metrologijos sistemoje.

Šį nedidelį ekskursą į netolimą praeitį padariau ne tik todėl, kad parodyčiau matų margumyną, žmonijos siekį juos unifikuoti, bet ir parodyti metrologijos svarbą. Juk tai matavimo mokslas, apimantis visus teorinius ir praktinius matavimų aspektus, nesvarbu kurioje mokslo ar technikos srityje atliekami matavimai. Pavyzdžiui, vien tik lėktuvo pilotas turi atidžiai stebėti skrydžio aukštį, kursą, greitį, lauko, variklių šaldymo sistemos, keleivių salono temperatūrą, elektros sistemoje esančią įtampą, srovės galingumą, suvartojamo kuro kiekį, nuskristus kilometrus, atmosferos slėgį. Ir tikrai nepasiseks prekybininkui, jeigu jis pirkdamas prekes rūpinsis tik siuntos svoriu, o pamirš pasidomėti jos tūriu, optimalia transportavimo temperatūra ir pan. Matavimai valdo visus procesus, be jų šiuolaikiniam žmogui negalima žengti nė žingsnio. Jie sudaro gaminių kokybės vertinimo pagrindą, todėl šiuolaikinėje pramonėje išlaidos, susijusios su matavimais, sudaro 10–15 % gaminio kainos.


































































Valstybinės metrologijos tarnybos l. e. direktoriaus pareigas Osvaldas Staugaitis. V. Valuckienės nuotr.

Galiausiai nuo matavimų visiškai priklauso mokslas. Matematika, mechanika, fizika buvo pradėti vadinti tiksliaisiais mokslais todėl, kad matavimų dėka atsirado galimybė nustatyti tikslius kiekybinius santykius, išreiškiančius objektyvius gamtos dėsnius. Juk dar XV a. žymus italų fizikas ir astronomas Galilėjus teigė, kad matuoti reikia viską, ką galima išmatuoti. Rusų mokslininkas D. Mendelejevas metrologijos reikšmę apibūdino taip: „Mokslas prasideda nuo tada, kai pradedama matuoti“. Taigi, visą mus supantį pasaulį pažįstame tik tiek, kiek galime išmatuoti“. Iš čia išplaukia ypač svarbi metrologijos užduotis – vystytis sparčiau negu kitos sritys, kad būtų galima išmatuoti tai, kas dar neišmatuota. Matavimai turi pirmaeilę reikšmę gamtos išteklių, kitokio turto apskaitai, prekybai, produkcijos kokybei, detalių ir mazgų pakeičiamumui, taip pat darbų saugos ir kitose žmonių veiklos srityse.

„Taigi, be metrologijos neišsisuksi, – šypsosi Osvaldas Staugaitis. – Tai gerai suprato ir tarpukario Lietuvoje metrologiją tobulinęs ir metrinę matų sistemą tvirtinęs ekonomistas Konstantinas Lapinas, pradėjęs vadovauti įkurtiems Matų ir svarų rūmams. Jos reikšmė buvo suprantama ir sovietmetyje, nors tuomet matavimų institucijų pavadinimuose retai buvo minima metrologija, o tik standartai. Sakau, suprato, nes tuomet viskas, kas svarbu, buvo nuolat reorganizuojama ir perorganizuojama. O pagrindinei šalies metrologijos institucijai tokio dėmesio tikrai netrūko. Ji net septynis kartus keitė pavadinimą ir pavaldumą. 1990 m. kovo 11-ąją mūsų metrologai sutiko kaip SSRS Standartų komiteto Lietuvos respublikinės valdybos darbuotojai“.

Deja, be tam tikro blaškymosi neapsieita ir pirmaisiais Nepriklausomybės metais. Iš pradžių buvo įkurtas Standartizacijos ir kokybės departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės. Vėliau jis pervadintas į Lietuvos valstybinę standartizacijos tarnybą, dar vėliau į Lietuvos standartizacijos departamentą prie Vyriausybės įgaliotos ministerijos. 1993 m. šiame departamente įkuriamas Metrologijos skyrius, kurio viršininku paskiriamas Osvaldas Staugaitis.

Be šios institucijos į metrologijos sistemą įėjo penkios valstybės įmonės, tikrinančios matavimo priemones: Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių ir Panevėžio metrologijos centrai, ir penkios valstybės įmonės, taisančios matavimo priemones: „Matas“ (Vilniuje), „Skalė“ (Kaune), „Rodyklė“ (Klaipėdoje), „Svaras“ (Šiauliuose) ir „Svertuvas“ (Panevėžyje).

„Lietuvos Vyriausybė 1992 m. priima nutarimą „Dėl matavimų vienovės užtikrinimo Lietuvos Respublikoje“. Šiuo nutarimu patvirtinama metrologijos sistemos struktūra, ir pirmą kartą Vakarų šalių pavyzdžiu teisinė metrologija atskiriama nuo pramoninės, pradedama formuoti tokia politika ir praktika, kai teisinei metrologijai priskirtomis matavimo priemonėmis vykdoma patikra, o pramoninei metrologijai – kalibravimas. Buvo rengiami ir atitinkami teisės aktai, – prisimena Osvaldas Staugaitis. – O 1995 m. Kauno technologijos universitete įkuriamas Metrologijos institutas, kurio direktoriumi paskiriamas profesorius Rimvydas Povilas Žilinskas. Jam vadovaujant patvirtinama ir vykdoma „Nacionalinė metrologinio aprūpinimo programa. Sistemos išvystymo modelis“.

Lietuvos Vyriausybė 1995 m. priima nutarimą „Dėl valstybės etalonų tvirtinimo, saugojimo ir naudojimo tvarkos bei matavimo vienetų valstybės etalonų ir valstybės laboratorijų, įgaliojamų kurti ir išlaikyti valstybės etalonus, sąrašų patvirtinimo“. Šiuo nutarimu padedamas pamatas kurti matavimo vienetų etalonų bazę, kurios iki tol Lietuvoje nebuvo. O 1996 m. Lietuvos Seimas priima pirmąjį nepriklausomos Lietuvos istorijoje Metrologijos įstatymą, kuris nustato matavimų vienovės Lietuvos Respublikoje pagrindus, metrologijos sistemos organizacinę struktūrą, reguliuoja valstybės institucijų ir juridinių bei fizinių asmenų santykius, atsirandančius dėl teisinei metrologijai priskirtų matavimo priemonių gamybos, prekybos, naudojimo, nuomos ir taisymo.

Siekiant pagerinti metrologijos sistemos plėtrą ir atsižvelgiant į Europos Komisijos rekomendacijas, nuo 1998 m. Lietuvos standartizacijos departamentas reorganizuojamas ir įkuriama Valstybinė metrologijos tarnyba prie Valdymo reformų ir savivaldybių reikalų ministerijos. Šią ministeriją likvidavus, Valstybinė metrologijos tarnyba tampa pavaldi Aplinkos ministerijai, o nuo 2010 m. liepos 1 d. Ūkio ministerijai.

„Per šį laikotarpį sparčiai vyksta metrologijos įstaigų akreditacija matavimo priemonių patikrai pagal tarptautinių standartų reikalavimus. Šiame procese aktyviai dalyvauja ne tik valstybės įmonės, bet ir kitokio pavaldumo įmonės, taip pat ir privačios, – sako Osvaldas Staugaitis. – Daug tenka padirbėti ir įgyvendinant pasirengimo narystės ES programą. Į Lietuvos nacionalinę teisę 2001 m. pradedamos perkelti ES direktyvos, susijusios su įvairių matavimo priemonių naudojimu ir jo suderinimu su kitų valstybių teisės aktais. Pagal patvirtintą grafiką perimama net apie 30 direktyvų“.

Kyla Lietuvos autoritetas ir pasaulinėje metrologijos sistemoje. Valstybinė metrologijos tarnyba 1994–2000 m. tampa visų pagrindinių tarptautinių ir regioninių metrologijos organizacijų nare: kartu su Osvaldu Staugaičiu bandome suskaičiuoti šias organizacijas.

Tai OIML – Tarptautinė teisinės metrologijos organizacija, koordinuojanti visų regioninių metrologijos organizacijų veiklą, rengianti rekomendacijas įvairiausiais metrologijos veiklos klausimais.

WELMEC – Europos bendradarbiavimo teisinėje metrologijoje organizacija, koordinuojanti ES teisės aktų įgyvendinimą metrologijos srityje ir rengianti atitinkamus dokumentus.

EURAMET – Europos nacionalinių metrologijos institutų asociacija, organizuojanti ir kontroliuojanti valstybinių etalonų palyginimus. Nacionaliniai matavimo vienetų etalonai laikomi lygiaverčiais su kitų valstybių etalonais tik tada, kai jie palyginami ir rezultatai paskelbiami Tarptautinio svorių ir matų biuro (BIPM) tinklalapyje. Lietuva šiuose palyginimuose taip pat dalyvauja.

CGPM – Generalinė svorių ir matų konferencija (Metro konvencijos valstybių narių komitetas). Narystė šioje organizacijoje ir metrologijos politikos formavimas pagal ES principus ir teisės aktus sudarė prielaidas Valstybinei metrologijos tarnybai 2001 m. pasirašyti Daugiašalį susitarimą dėl nacionalinių matavimo etalonų ir kalibravimo bei matavimo liudijimų, išduotų nacionalinių metrologijos institutų, pripažinimo.

COOMET – Eurazijos bendradarbiavimas metrologijoje.

2001 m. Valstybinė metrologijos tarnyba pasirašė Daugiašalį susitarimą dėl nacionalinių matavimo etalonų ir kalibravimo bei matavimo liudijimų, išduotų nacionalinių metrologijos institutų, pripažinimo. Susitarimas parengtas Tarptautinio svarsčių ir matų komiteto, remiantis jam suteiktais Metro konvencijos įgaliojimais, siekiant aprūpinti vyriausybes saugiu techniniu pagrindu platesniems susitarimams, susijusiems su tarptautine prekyba bei plėsti bendradarbiavimą tarp ES valstybių narių sprendžiant metrologijos klausimus.

„Siekdami įrodyti, kad Valstybinės metrologijos tarnybos veikla atitinka vartotojų poreikius ir atitinkamų įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimus, nuo 2004 m. įgyvendinome kokybės vadybos sistemą, už kurios parengimą, įgyvendinimą ir nuolatinę priežiūrą atsakinga yra mūsų darbuotoja Irena Lazauskaitė, – sako Osvaldas Staugaitis. –Be to, norėdami didesnio tarptautinio Valstybinės metrologijos tarnybos veiklos pripažinimo, kreipiamės į Vokietijos Sistemų ir personalo sertifikavimo įstaigą TüV Thüringen. Ji mus rimtai patikrino ir 2004 m. visas Tarnybos veiklos sritis sertifikavo, patvirtindama kokybės vadybos sistemos atitiktį EN ISO 9001:2008 standarto reikalavimams. Sertifikavimas tikrinamas ir reguliarių priežiūros auditų metu. 2010 m. išduotas sertifikatas Valstybinei metrologijos tarnybai galios iki 2013 metų“.

Gerai, mąstau, pasiekta daug, bet kas gi bus, kai smarkuoliai iš Ūkio ministerijos panaikins Valstybinę metrologijos tarnybą, dar labiau įsuks privatizacijos sūkurį? Juk pernai Vyriausybė jau priėmė sprendimą mažinti valstybės įmonių skaičių – VĮ „Svertuvas“ prijungiama prie VĮ „Panevėžio metrologijos centras“, VĮ „Skalė“ – prie VĮ „Kauno metrologijos centras“. Visos penkios valstybės įmonės – Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių ir Panevėžio metrologijos centrai – reorganizuojamos į akcines bendroves su visomis valstybei priklausančiomis akcijomis, kol kas pavedant Valstybinei metrologijos tarnybai įgyvendinti įmonių savininko teises ir pareigas. Bet kai atsiras akcijos, atsiras noras ir jas parduoti ir perparduoti. Į kieno rankas pateks šis tikrai valstybinės reikšmės sektorius?

O kas bus su Valstybinės metrologijos tarnybos narystėmis įvairiose tarptautinėse ir regioninėse organizacijose? Su tarptautiniu sertifikatu, kuris skirtas būtent Valstybinei metrologijos tarnybai? Juk panaikinus Tarnybą, visa tai taps tik gražios istorijos atšvaitai.

2006 m. Lietuvos Seimas priėmė naujos redakcijos Metrologijos įstatymą. Tai buvo būtina, nes jis turėjo atspindėti pasikeitusią situaciją metrologijos srityje, Lietuvai įstojus į Europos Sąjungą. O kam dabar kurpti naujus metrologijos įstatymus? Kažkodėl man atrodo, kad ne dėl rimto reikalo. Juk dabar veikianti metrologijos sistema vykdo savo pagrindinę užduotį – užtikrinti šalyje matavimų vienovę, taip pat Lietuvoje naudojamų matavimo priemonių sietį su Europos valstybių ir tarptautiniais etalonais.

Vytautas Žeimantas

Sausio 20 d. O. Staugaičiui sukako 70 m. Garbingos sukakties proga Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių ir Panevėžio metrologijos centrų vadovai bei žurnalo „Mokslas ir technika“ darbuotojai sveikina Jubiliatą ir linki sėkmės bei laimės asmeniniame gyvenime, geros sveikatos.