Birželio 18 d. Vilniuje, Lietuvos mokslų akademijoje, įvyko mokslinė konferencija „Lietuvos mokslas ir valstybingumo plėtotės problemos“. Joje dalyvavo mokslo darbuotojai, aukštųjų mokyklų profesoriai, dėstytojai, Seimo nariai, valdžios atstovai.

Rytiniame plenariniame posėdyje pranešimus padarė švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius, Lietuvos mokslo tarybos pirmininkas, LMA narys ekspertas prof. Eugenijus Butkus ir Lietuvos mokslų akademijos prezidentas, LMA tikrasis narys prof. Valdemaras Razumas.

Europos parlamento narys prof. Vytautas Landsbergis pasveikino konferencijos dalyvius, palinkėjo jiems sėkmės ir tolesnę savo kalbos dalį skyrė mokslui, pažymėjęs, kad jam kaip humanitarui mokslas labai aiškus kaip kultūros dalis, kaip žmonių kūryba. Pažymėjęs, kad visos žinios yra naudingos, prof. V. Landsbergis nurodė, kad yra įvairių sričių, kur lietuviai mokslininkai, ankstesniais laikais dažnai dėl istorinių aplinkybių atsidūrę arba užaugę kitose šalyse, yra pasiekę labai didelių aukštumų individualiai kaip mokslininkai. Nepamiršę, kad jie lietuviai, padėjo atkurti Vytauto Didžiojo universitetą. Ir kitose srityse jie prisidėjo prie Lietuvos atgimimo. Humanitariniai lituanistiniai dalykai yra nacionaliniai mokslai, natūralus prioritetas. Tik ne visada buvo tinkamai suprantamas. Jeigu ne mes, kas tada tirs baltistiką. Yra pavienių entuziastų kitose šalyse, bet nėra tokių šalių, kurioms tai būtų prioritetas.

– Turime mokslą apie Baltijos jūrą, svarstome, kaip išlaikyti ją kaip gyvą jūrą. Čia turėtų būti visuotinis nacionalinis reikalas. Esu bandęs kalbėti apie Baltijos jūrą ne vienoje tarptautinėje konferencijoje kaip apie humanitarinį dalyką. Tačiau nebuvau suprastas. Jeigu jūra bus sunaikinta, liks tiktai vanduo transportui. O transportas reiškia eksploatacija, visokia materialinė nauda. Tai kiekvienam suprantama!

Bet yra Lietuvoje matematika, lazeriai, aukštos kokybės mokslas, kuris liudija apie Lietuvos buvimą pasaulyje. Mokslininkų kontaktai, dalyvavimas bendruose projektuose ir liudija, kad yra tokia šalis, kuri įneša savo indėlį į mokslo lobyną.

Prieš keletą dienų Estijos vadovai paskelbė, kad, įsivedus eurą, kitas uždavinys yra mokslo plėtra. Estija turi išeiti į pirmaujančias vietas pasaulyje pagal mokslą.

Pradėdamas pranešimą švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius pabrėžė, kad per atkurtos Lietuvos nepriklausomybės 20-metį nueitas valstybės potencialo stiprinimo vienas svarbiausių etapų. Šiandien žvilgsnį galima kreipti į ateitį, ką mes kaip ambicingus tikslus puoselėjanti valstybė ir tauta galime nuveikti, sutelkę savo geriausias pajėgas, išnaudodami mūsų mokslui pakankamai unikalią situaciją ir galimybes, numatyti pažangos strategiją iki 2030 m. Pirmiausia tai sietina su inovacijų strategija. Todėl pranešimo svarbiausi akcentai yra tikslų nubrėžimas inovacijų strategijos kontekste. Kaip sudėtinės pranešimo dalys yra investicijos į mokslinių tyrimų infrastruktūrą bei aplinką. Svarbu taip pat mokslo ir technologijų rezultatų komercija.

Turime patvirtintą pakankamai naują inovacijų strategiją artimiausiam dešimtmečiui ir, matydami dabartinę situaciją, formuluojame uždavinį, kad inovatyvumo indeksas pasiektų ES vidurkį, aiškino pranešėjas.

Šiandien atskirose srityse pagal aukštojo išsilavinimo rodiklius jau esame gerokai aukščiau ES vidurkio. Bet yra sričių, kur dar reikia nemažų pastangų ir suvokimo, ką reikia pradėti daryti, kad būtų galima žengti į priekį. Tam būtina sutelkti visas įmanomas pajėgas ir finansinius resursus. Jau šiais metais galima žengti tvirtą žingsnį įsisavinant ženklias ES lėšas. Sisteminė mokslo ir studijų pertvarka sudaro sąlygas įsisavinti didesnes lėšas. Privatus finansavimas taip pat didėja.

Pranešėjas pažymėjo, kad atliktas nemažas darbas pertvarkant ir institucijas. Per pastaruosius pusantrų metų sutelktos stiprios pajėgos metant iššūkius ne tik nacionaliniu mastu, bet ir pasauliniame kontekste. Viena iš krypčių yra mokslinių institutų integracija į universitetus, vengiant dubliavimo, pajėgų išskaidymo. Pokyčiai vyksta mokslo vertinimo srityje. Bus orientuojamasi į išorinio vertinimo tvarką pasitelkiant ne tik nacionalinius, bet ir užsienio ekspertus.

Iki 2020 m. ES yra pasitvirtinusi Lisabonos strategiją. Jai pasibaigus galios nauja ambicinga strategija mokslinio tyrimo srityje. Šiuo metu Lietuva skiria 0,8 % BVP investicijų moksliniams tyrimams. Iki 2020 m. būtų gerai pasiekus 2 % BVP. ES yra keliami uždaviniai iki 3 % BVP. Norėtume matyti didesnį privataus sektoriaus indėlį į mokslinius tyrimus. Pagerėjo finansavimas ir struktūrinė parama. Per Lietuvos mokslo tarybą skirta daugiau kaip milijardas litų. Šios lėšos bus naudojamos 14 slėnių projektų, 12 kompleksinių programų finansavimui. O per šį finansavimo laikotarpį suma gali padvigubėti.

Ministras pabrėžė, kad labai svarbu tikslingai ir koncentruotai panaudoti ES lėšas. Todėl kartu su nepriklausomo mokslo ekspertų vertinimais buvo identifikuotos 4 šalies proveržio sritys, kur išties turime potencialą ir ten reikia pirmiausia skirti finansavimą. Tai inžinerija ir informacinės technologijos; medžiagų mokslas, fizinės ir cheminės technologijos; biomedicina ir biotechnologijos; gamtos ištekliai ir žemės ūkis.

Yra sudaryta mišri valstybės atstovų ir mokslo bei privataus sektoriaus atstovų Slėnių priežiūros taryba. Jau artimiausiu metu bus sudarytas tarptautinis konsorciumas, kuris talkins prižiūrint, kaip Lietuvoje įgyvendinamos Slėnių programos.

Svarbu, kad nuošalyje neliktų verslas, pramonė. Pirmas žingsnis šia linkme žengtas. Švietimo ir aukštojo mokslo ministerija kartu su Ūkio ministerija įsteigė Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūrą „Mita“, kurios pareiga tiesti realius tiltus tarp privataus sektoriaus, verslo ir mokslo.

Ministras pažymėjo, kad aiškiau apibrėžus naujame mokslo ir studijų įstatyme intelektinės nuosavybės apsaugą, galima tikėtis ir daugiau į patentus nukreiptos mokslinės veiklos. Straipsnių citavimas irgi yra svarbus dalykas. Taikomoji mokslinė veikla, kurianti pridėtinę vertę, neretai nepelnytai buvo antraeilėje pozicijoje.

Tikimasi, kad skelbiamas idėjų konkursas padės skatinti mokslo ir studijų institucijų darbuotojų, mokslininkų ir kitų tyrėjų pagrindinių ir profesinių gebėjimų tobulinimą visuose karjeros etapuose.

Lietuvos mokslo tarybos pirmininkas, Lietuvos mokslų akademijos narys ekspertas prof. Eugenijus Butkus pranešime „Lietuvos mokslo raida per atkurtos Nepriklausomybės laikotarpį“ pirmiausia pažymėjo, kad šiais metais gausu įvairių sukakčių. Neseniai buvo paminėtas Lietuvos okupacijos 70-metis, kuris paliko gilius pėdsakus daugelio žmonių gyvenime. Pranešėjo nuomone, nagrinėdami dabartinę šalies situaciją, turėtume atsižvelgti į tai, ko valstybė neteko per šį laikotarpį. Ir ne tik mokslo, kultūros srityse. Šalies raida būtų visai kitokia, jeigu ne tie dešimtmečiai, per kuriuos Lietuva kaip nepriklausoma valstybė neturėjo sąlygų normaliai plėtotis.

Bandydamas apžvelgti Lietuvos mokslo raidos kelią, nueitą per Nepriklausomos Lietuvos 20-metį, prof. E. Butkus pažymėjo, kad kartu jis bandys nubrėžti šalies mokslo ateitį, kuri yra dar svarbesnė. Ypač mokslininkams, kurie gali planuoti bei projektuoti savo veiklą. Pranešime daug vietos buvo skirta mokslo žinioms, jų vaidmeniui, kaip jos gali prisidėti prie ūkio raidos, plėtros ir naujos ekonomikos kūrimo. Svarbiausia mokslo užduotis yra kūrimas naujų žinių ir naujų technologijų, kurios susijusios su tolesne ekonomikos plėtra.

Kaip vieną iš rodiklių, rodančių, kiek valstybės skiria dėmesio įvairiems procesams, prof. E. Butkus paminėjo žinių ekonomikos indeksą, kuris skelbiamas kasmet ir neseniai pasirodė už 2009 m. Tarp visų pasaulio šalių Lietuvai skiriama 31 vieta rodo, kad įvairūs rodikliai nėra labai kritikuotini. Išskyrus inovacijas, kur šis rodiklis nėra aukštas. Tačiau švietimo rodiklis yra pakankamai aukštas ir lenkia tokias valstybes kaip Korėjos Respublika, Čekija, Vengrija, Izraelis, Slovėnija, Ispanija ir t. t. Pranešėjas pabrėžė, kad per švietimą būtų galima siekti tolesnių mokslo tikslų ir tas žinias plačiau taikyti bei panaudoti rezultatus. Pats Lietuvos mokslas yra kelis kartus vertintas ir tarptautinių nepriklausomų ekspertų. Buvo siūloma restruktūrizuoti mokslo valdymą arba administravimą. Remiantis naujais principais buvo sudaryta Lietuvos mokslo taryba, kurioje yra du komitetai, valdyba ir mokslo fondas, kuris leidžia įgyvendinti priimtus sprendimus.

Tie procesai, pasak pranešėjo, siejasi su įvairiais Europos lygyje vykstančiais procesais. 2007 m. Europos Komisijos parengta „Žalioji knyga“, kurioje daugelis keliamų klausimų yra aktualūs ir Lietuvai. Ir jie vienaip ar kitaip sprendžiami. Tai didesnė mokslinio tyrimo institucijų koncentracija, įvairių centrų kūrimas. Kuriamos ir virtualios mokslinio tyrimo bendruomenės. Skatinamas įvairus bendradarbiavimas ne tik tarp Lietuvos mokslinio tyrimo, bet ir užsienio šalių institucijų. Tai turi sudaryti prielaidas bendradarbiauti ir konkuruoti tarptautiniu lygiu.

Kalbėdamas apie jaunus žmones, kurie ateina į mokslą, E. Butkus pastebėjo, kad doktorantų Lietuvoje nėra mažai. Kitas rodiklis yra daktaro laipsnį įgijusių žmonių skaičius. Milijonui gyventojų keletą metų yra labai pastovus rodiklis – 116.

2012 m., greičiausiai jų pabaigoje, aiškino pranešėjas, pagal parengtą metodiką bus įvertinamas Lietuvos mokslas. Tuo metu jau bus pakankamai pajudėję slėnių projektai ir nacionalinės kompleksinės programos. Mokslas ne vien kuria žinias ir pasiekia tam tikrų rezultatų. Jis yra nukreiptas į vartotojus, o vartotojai yra tiek pati visuomenė, tiek konkretūs ūkio subjektai.

Užsiminęs apie publikacijas, Lietuvos mokslo tarybos pirmininkas E. Butkus pažymėjo, kad jos gali būti labai įvairios: moksliniai straipsniai, knygos, monografijos, įvairūs kitokie leidiniai. Jų spektras gana platus. Tai darbų citavimas, tai yra kiek kiti autoriai naudoja tuos duomenis, kiek pastarieji jiems įdomūs. Tai patentai, naujos technologijos, jų kūrimas. Publikacijų skaičius ES statistikoje nustatomas naudojant vieną duomenų bazę, dėl kurios dažnai vyksta įvairios diskusijos. Tačiau dabar bandoma kurti Europoje naują duomenų bazę. Deja, naudojantis šios duomenų bazės rezultatais, reikia pasakyti, kad pagal įvairius duomenis publikacijų skaičius, tenkantis vienam tyrėjui, Lietuvoje yra kelis kartus mažesnis nei ES vidurkis. Prof. E. Butkus atkreipė dėmesį, kad į šią duomenų bazę įtraukta per 20 Lietuvos mokslo žurnalų. Pasiekė gera žinia, kad daugelis šių žurnalų turi citavimo indeksą. Tai rodo, kad mokslinės publikacijos yra vertingos, jos cituojamos.

Analizuojant įvairius duomenis ir rodiklius, reikėtų žvelgti į ateitį, sakė prof. E. Butkus. Turėtume matyti, kokios yra galimybės įgyvendinti įvairias priemones, kurios leistų pasiekti tam tikrą Vakarų šalių lygį.

Pranešėjas nurodė, kad šiems metams iš valstybės biudžeto moksliniams tyrimams skirta 27 mln. litų, ES struktūrinių fondų parama sudaro apie 35 mln. litų. Iš viso 62 mln. litų.

– Pasirinkdamas temą „Nedidelių Europos valstybių mokslinių tyrimų strategija“, norėjau pasidalyti mintimis, supažindinti su kai kuriais skaičiais, – sakė Lietuvos mokslų akademijos prezidentas, LMA tikrasis narys prof. Valdemaras Razumas. – Lietuva, atkūrusi nepriklausomybę, pradėjo formuoti savo mokslinę politiką. Būdama ES narė, ji derina savo mokslinę veiklą su šios organizacijos atitinkama veikla. Prezidentas paminėjo 2007 m. Europos Komisijos (EK) parengtą „Žaliąją knygą“, kurioje nubrėžti pagrindinės Europos mokslinių tyrimų politikos tikslai bei Europos politikos gairės, į kurias turėtų atsižvelgti valstybės ES narės.

Prof. V. Razumo nuomone, ne visos šalys vienodai gali prisidėti prie šių tikslų įgyvendinimo. Mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros strategija didelėse pasaulio ir ES valstybėse ir nedidelėse šalyse skiriasi ir dėl istorinių priežasčių, ir dėl ženkliai mažesnių resursų. Prezidentas pateikė skaičius, kaip siūloma Europos valstybes skirstyti į dideles ir mažas pagal mokslinį potencialą, tai yra pagal bendrą tyrėjų skaičių. 27 ES valstybėse yra apie 1,5 mln. tyrėjų. Daugiausia jų tenka ES senbuvėms – apie 88 %. 2008 m. Lietuvoje buvo maždaug 8,5 tūkst. tyrėjų. Kitas skirtingas bruožas yra tas, kad Centrinės ir Rytų Europos valstybėse daugiausia tyrėjų sukoncentruota aukštojo mokslo ir valdžios sektoriuose. Jie dirba universitetuose arba mokslinio tyrimo institutuose, o tik nedidelė jų dalis verslo sektoriuje. Išsivysčiusiose ES valstybėse tyrėjai išsidėstę priešingai.

– Europos mokslų akademijų federacija, vienijanti 64 MA, nustatė pagrindinius mokslinių tyrimų politikos bruožus šioje srityje pirmaujančiose šalyse, – aiškino LMA prezidentas V. Razumas. – Tai skatinimas rengti įžvalgų programas. Kitas svarbus bruožas yra sklandus bendradarbiavimas tarp mokslo, pramonės ir verslo. Ypač svarbus yra tarptautinis bendradarbiavimas.

Pranešėjas nurodė, kad Europos mokslų akademijų federacija, apžvelgusi daug mokslinių tyrimų strategijų, nustatė pagrindinius gyvybingų mokslinio tyrimo ir eksperimentinės plėtros raktažodžius.

Savo pranešime LMA prezidentas V. Razumas konferencijos dalyvius supažindino su nedidelių valstybių mokslinių tyrimų strateginėmis ypatybėmis, mokslo akademijų veiklos pagrindiniais tikslais.

Po pranešimų posėdžiai vyko sekcijose „Mokslo vaidmuo stiprinant nacionalinį saugumą“, „Mokslo vaidmuo ugdant pilietinę visuomenę“ ir „Mokslo vaidmuo užtikrinant stabilų socialinį ir ekonominį augimą“.

Baigiamajame plenariniame posėdyje buvo išklausyti sekcijų pirmininkų pranešimai apie darbą sekcijose.

Jonas Bazys