 Praėjo daugiau kaip trylika metų, kai įsteigus Fundamentinių mokslų
fakultetą, buvusi Matematikos katedra 1995 m. buvo reorganizuota ir
suskaidyta į Matematinio modeliavimo ir Matematinės statistikos
katedras. Reikėjo spręsti ambicingus uždavinius – paversti VGTU
moderniu technikos universitetu, kuriame matematika yra ne tik
privaloma disciplina, bet kuriame taikomoji matematika tampa viena iš
prioritetinių mokslinių tyrimų krypčių.
Pirmuoju ir iki šiol dirbančiu Matematinio modeliavimo katedros vedėju
sutiko būti habilituotas matematikos daktaras profesorius Raimondas
Čiegis, tuo metu jaunas, dar neperžengęs nė keturiasdešimties, bet jau
patyręs mokslininkas, spėjęs apginti dvi disertacijas: fizikos
matematikos mokslų kandidato (dabar matematikos daktaro) – Minsko
Mokslų akademijos Matematikos institute (1985 m.) ir matematikos
habilituoto daktaro – Matematikos ir informatikos institute (1993 m.).
Tuo metu jis buvo apdovanotas Lietuvos jaunųjų mokslininkų valstybine
premija 1988 m. ir Lietuvos valstybine mokslo premija 1995 m., turėjo
dėstymo patirtį Kauno politechnikos instituto Vilniaus fakultete,
Vilniaus ir Vytauto Didžiojo universitetuose. Pastarasis 1994 m.
suteikė R. Čiegiui profesoriaus pedagoginį vardą.
Jau 1996 m. profesoriui R. Čiegiui vadovaujant Matematinio modeliavimo katedra pradėjo organizuoti tarptautines mokslines konferencijas, kurios po to vyko 1997, 1999 ir 2001 m. Vilniuje, 1998, 2000 m. – Rygoje, o 2002 m. – Tartu. Matematinio modeliavimo ir analizės konferencijos, jau gerai žinoma taikomosios matematikos specialistams abreviatūra MMA (Mathematical Modelling and Analysis), sulaukė didelio mokslininkų susidomėjimo ne tik Baltijos šalyse, bet ir Vokietijoje, Ukrainoje, Slovakijoje, Baltarusijoje, Danijoje, Lenkijoje ir kitose šalyse. Konferencijose dalyvavo mokslininkai iš JAV, Didžiosios Britanijos, Rusijos, Švedijos, Italijos, Suomijos, Japonijos ir kitų valstybių. R.Čiegio pasiūlymu 2003, 2005 ir 2007 m. MMA konferencijos vyko jau ne sostinėje, o Trakuose, kad Lietuvos matematikai bent konferencijos darbo metu galėtų atsitraukti nuo kasdieninių rūpesčių ir visą savo dėmesį skirti mokslui. Šiose konferencijose dalyvavo nuo 120 iki 200 mokslininkų iš keliasdešimties šalių.
Raimondas Čiegis buvo visų Lietuvoje vykstančių MMA konferencijų ne tik programinio ir organizacinio komiteto pirmininkas, bet tikroji jų siela ir įkvėpėjas. Nemažai dėmesio jis skyrė ir vykusioms 2004, 2006, 2008 ir jau minėtais metais MMA konferencijoms Latvijoje ir Estijoje: buvo vicepirmininkas, skaitė plenarinius pranešimus, jo pastangų dėka šiose konferencijose dalyvavo didelis būrys Lietuvos matematikų, ir ne tik iš VGTU, bet ir iš Matematikos ir informatikos instituto (MII), Vilniaus universiteto, kitų aukštųjų mokyklų. Platus MMA konferencijų pripažinimas pasaulio matematikų bendruomenėje pasiektas anaiptol ne dėl gauto finansavimo, kuris buvo gana kuklus. Konferencijų sėkmę sąlygojo ir ne tam skirtų tarnybų bei direkcijų veikla, kurią sunku pavadinti geranoriška, ką čia rašantys žino ne iš nuogirdų. Tarptautinės Matematinio modeliavimo ir analizės konferencijos kasmet vykstančios Lietuvoje, Latvijoje arba Estijoje – unikalus Baltijos šalių taikomosios matematikos gyvavimo reiškinys, ir tai yra išskirtinis profesoriaus Raimondo Čiegio ir jo vadovaujamo kolektyvo nuopelnas. MMA konferencijų dalyvių darbai sudarė mokslinio žurnalo „Mathematical Modelling and Analysis“ pagrindą. Šio ISI duomenų bazėje referuojamo žurnalo vyriausiasis redaktorius jau trylika metų yra profesorius R. Čiegis. Jo neeilinė mokslinė kvalifikacija gerai žinoma Europoje: profesorius yra dar 5 mokslinių žurnalų redakcinių kolegijų narys, kelių mokslinių straipsnių rinkinių redaktorius, tarptautinių mokslinių konferencijų Lenkijoje, Bulgarijoje, Baltarusijoje, Europos industrinės matematikos kongreso Latvijoje programinių komitetų narys. Jis skaitė paskaitas Danijos, Vokietijos, Ispanijos, Prancūzijos universitetuose, dalyvavo tarptautinėse programose EUREKA, INTAS, Lietuvos mokslo programose. Vis dėlto profesoriaus Raimondo Čiegio veikla kol kas aukščiausiai įvertinta, deja, ne Lietuvoje: 2005 m. jis vienintelis iš Lietuvos matematikų išrinktas Latvijos mokslų akademijos užsienio nariu.
Įspūdinga ir pedagoginė profesoriaus veikla. Jis yra šešių skaičiuojamosios matematikos ir algoritmų teorijos vadovėlių autorius. Du jo vadovėliai – „Diferencialinių lygčių skaitiniai sprendimo metodai?“ (2003 m.) ir „Lygiagretieji algoritmai ir tinklinės technologijos“ (2005 m.) – apdovanoti respublikinio viešojo aukštojo mokslo konkurso premijomis. Profesoriui vadovaujant jau 12 mokslininkų apgynė informatikos ir matematikos mokslų daktarų disertacijas, dar 4 jo mokiniai šiuo metu studijuoja VGTU doktorantūroje. 2004 m. R. Čiegio iniciatyva pirmą kartą VGTU istorijoje įsteigta matematikos krypties pagrindinių studijų programa „Technomatematika“, šiais metais išleidusi pirmuosius absolventus. Nemažai jų tęsia studijas irgi šiais metais patvirtintoje to paties pavadinimo magistrantūros programoje. Be to, R. Čiegis vadovauja Matematinio modeliavimo katedros seminarui, yra aktyviausias jo dalyvis ir pranešėjas. Seminaro posėdžiai reguliariai vyksta nuo 2001 metų. Šį spalį seminare buvo perskaitytas jau 110-as pranešimas.
Profesorius visai nelinkęs ilsėtis ant laurų, nei kiek nemažina apsisukimų, pilnas kūrybinių planų. Verda rengimasis kasmetinei MMA konferencijai Daugpilyje gegužės mėnesį. Jau keturioliktajai! O jis net nustebino vieną iš šio straipsnio autorių savo apmąstymais apie būsimą 2010-ųjų metų MMA konferenciją Lietuvoje. Be to, yra dešimtys vizitų į Europos universitetus ir mokslo centrus, disertacijų gynimai, paskaitos VGTU magistrantams, doktorantams, neretai ir bakalaurams, dalyvavimas Senato posėdžiuose ir vadovavimas didžiulei, turinčiai 32 darbuotojus katedrai! Tačiau Raimondas visai neatrodo pavargęs, sumaniai palaiko savo pavydėtinai gerą sportinę formą. Net būdamas užsienyje jis nepraleidžia progos pabėgioti, nebijo paplaukioti ir vėsoko ežero vandenyje.
Linkime Tau, Raimondai, dar ilgų metų vaisingos veiklos ir visokeriopos sėkmės.
Matematinio modeliavimo katedros vardu sveikina Aleksandras Krylovas ir Mečislavas Meilūnas
|
