 Lietuvos mokslų akademijos nariui korespondentui, Technikos mokslų
skyriaus pirmininkui, KTU Aukštųjų technologijų plėtros instituto
direktoriui Vytautui Ostaševičiui – 60.
Prof. habil. dr. Vytautas Ostaševičius savo šešiasdešimtmetį pasitinka besisukdamas svarbių mokslinių ir organizacinių darbų verpete, nuolat važinėdamas tarp Kauno ir Vilniaus, atlikdamas svarbias užduotis užsienio šalyse, vykdydamas keletą darbų vienu metu. Tačiau karštligiškos skubos jo veiksmuose nepastebėsite: jo mintys aiškios, kalbos rišlios, konkrečios, pastabos taiklios, veikla be blaškymosi.
Habilituotas daktaras (1988 m.), profesorius (1991 m.) Vytautas Ostaševičius įnešė svarų indėlį į mechanikos, medžiagų inžinerijos, transporto inžinerijos mokslus. Jo mokslinių interesų ratas labai platus ir apima mechaninių sistemų dinamikos ir modeliavimo, kontaktinių sistemų kūrimo, optimalaus projektavimo, robotų mechanizmų kinematikos ir dinamikos, vibroizoliacinių struktūrų modeliavimo ir eksperimentinio tyrimo, automobilių konstrukcijų vibroizoliavimo, medžiagų mechaninių savybių ypatumų dinamikoje, mechatroninių sistemų ir kitų krypčių tyrimus.
Prof. V. Ostaševičius paskelbė per 200 mokslo straipsnių, parašė 4 monografijas (viena išleista užsienyje), 2 vadovėlius, 15 mokymo knygų, yra 36 išradimų ir patentų autorius ir bendraautoris.
Moksliniai rezultatai buvo įvertinti premijomis. Svarbiausios jų – Lietuvos mokslo premija (1996 m.), Didysis I. Kanto medalis (Rusija) už tyrimus mašinų gamyboje (2004 m.).
Anglų, prancūzų kalbų mokėjimas padėjo prof. V. Ostaševičiui vaisingai bendradarbiauti su užsienio šalių universitetais ir mokslo centrais. 1977–1980 m. jis dėstė Alžyro nacionaliniame lengvosios pramonės institute, 1994–1995 m. buvo kviestinis profesorius Briuselio laisvajame universitete ir 1997 m. – Artua universitete (Prancūzija). Buvo vienas iš iniciatorių, pakvietusių studentus studijuoti techniškąsias specialybes anglų, prancūzų, vokiečių kalbomis, ir tapo pirmuoju KTU Tarptautinių studijų centro direktoriumi.
Profesoriaus aktyvi mokslinė veikla ir organizaciniai sugebėjimai lėmė, kad jis gimtajame universitete nuo asistento išaugo iki mokslo prorektoriaus. Šiuo metu jis yra KTU Aukštųjų technologijų plėtros instituto direktorius, vadovauja integruoto mokslo, studijų ir verslo centro – slėnio „Santaka“ kūrimui. 1991 m. V. Ostaševičius buvo išrinktas Lietuvos mokslų akademijos nariu ekspertu, 2000 m. – nariu korespondentu. 2005 m. V. Ostaševičius tapo Lietuvos MA Technikos mokslų skyriaus pirmininku bei patvirtintas Lietuvos mokslų akademijos prezidiumo nariu. 2006 m. LR Vyriausybės nutarimu jis buvo paskirtas Lietuvos mokslo premijų komisijos nariu ir išrinktas Technologijos mokslų sekcijos pirmininku. V. Ostaševičius yra daugelio tarybų, komisijų, komitetų, asociacijų narys.
Prof. V. Ostaševičiaus aukšta mokslinė kvalifikacija ir kompetencija neliko nepastebėta ir užsienyje. Jis buvo Šveicarijos mokslo atstovas (Swiss Science Officer) Lietuvoje; yra didelio, apimančio 25 šalis NATO TIPS AGS projekto koordinatorius Lietuvoje; IFToMM (Traptautinės mašinų ir mechanizmų teorijos federacijos) nacionalinio komiteto pirmininkas, Europos Komisijos ekspertas 4 BP, 5 BP ir 6 BP projektams vertinti, Tarptautinės transporto inžinierių draugijos SAE (Society of Automotive Engineers) Lietuvos grupės koordinatorius, Europos universitetų asociacijos mokslo komiteto narys, tarptautinės mokslinės konferencijos „Vibroengineering“ organizacinio komiteto pirmininkas, trijų ES TEMPUS projektų koordinatorius ir kt. Nuo 2006 m. jis yra Lietuvos atstovas NATO Mokslo taikai ir saugumui komitete. V. Ostaševičiaus nuopelnai plėtojant tarptautinį mokslinį bendradarbiavimą ir mokslo ryšių tarp valstybių stiprinimą įvertinti Prancūzijos Respublikos Riterio Palmės šakele (2005 m.) bei Belgijos Karalystės Riterio ordinu (2006 m.).
Gerbiamas Jubiliate,
Lietuvos mokslų akademija, Technikos mokslų skyrius ir Kauno technologijos universitetas sveikina Jus jubiliejinio gimtadienio proga.
Dėkojame Jums už nuoširdžią, aktyvią ir turiningą veiklą Lietuvos mokslo labui ir linkime kuo puikiausios kloties, gausių žemiškų gėrybių, nevystančių gėlių, optimizmo bei artimų žmonių šilumos.
|
