Šių metų balandžio 12 dieną visi Lietuvos išradėjai, pramoninės nuosavybės turėtojai ir sergėtojai, dizaino, prekių ženklų kūrėjai bei savininkai turės progą paminėti gražią ir prasmingą sukaktį – Valstybinio patentų biuro (VPB) dvidešimtmetį. Istorijos požiūriu tai neilgas laiko tarpas, tačiau ne vien tik metai lemia vieno ar kito reiškinio svarbą, nes daug svarbesnis dalykas yra sėkmingai nuveiktų darbų, išspręstų iššūkių visuma, šios veiklos įtaka mokslinės ir kūrybinės minties bei Lietuvos ekonominei plėtrai, jos konkurencingumui stiprinti.

Minint šią sukaktį, verta prisiminti pramoninės nuosavybės apsaugos Lietuvoje raidą.  Jos kūrimu jaunoje Lietuvos Respublikoje buvo susirūpinta jau 1922 m. Simboliška, kad būtent balandžio 12 dieną, kai minėsime Valstybinio patentų biuro dvidešimtmetį, Lietuvoje 1922 m. buvo įregistruotas ir pirmasis prekių ženklas „Ekstransas“. Tuo užsiėmė Finansų ministerijos Prekybos departamento patentų skyrius. 1925 m. buvo priimtas Prekių ženklų, o 1928 m. Išradimų ir tobulinimų apsaugos įstatymai. Iki karo Lietuvoje pramoninės nuosavybės apsaugos sistema stiprėjo, funkcionavo sėkmingai, nors Lietuva ir nebuvo pagrindinės tarptautinės Paryžiaus konvencijos pramoninei nuosavybei saugoti nare, o savo santykius grindė dvišalėmis sutartimis su užsienio valstybėmis.

Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą, išradėjai ir įmonės išradimus bei prekių ženklus galėjo registruoti tik Maskvoje. Lietuvai vėl tapus nepriklausoma valstybe, buvo labai svarbu užtikrinti savo intelektinės nuosavybės apsaugą ne tik vidaus rinkoje, bet ir tarptautiniu mastu, tuo pačiu parodant visišką valstybės suverenitetą.

1990 m. rudenį Mokslo ir studijų departamente prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės buvo įsteigta patentų valdyba, kuriai buvo pavesta perimti iš SSRS Išradimų ir atradimų reikalų komiteto pramoninės nuosavybės apsaugos funkcijas. Taip pat reikėjo perimti ir patentinės dokumentacijos fondą, kuris buvo saugomas Maskvoje.

1991 m. kovo 21 d. Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba priėmė nutarimą įsteigti Valstybinį patentų biurą prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės. Suprantant reikalo svarbą, operatyviai, jau balandžio 12 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybė priėmė nutarimą „Dėl intelektualinės techninės kūrybos rezultatų valstybinės apsaugos“ ir įsteigė Valstybinį patentų biurą. Šis Vyriausybės nutarimas tapo geru pamatu tolimesnei šalies intelektinės nuosavybės apsaugos sistemos plėtrai.

Tų pačių metų balandžio 12 d. šio biuro direktoriumi buvo paskirtas Rimvydas Naujokas, sėkmingai vykdantis šias pareigas iki šiol.

Siekiant atkurti nepriklausomą pramoninės nuosavybės apsaugos sistemą, buvo veikiama dviem kryptimis – įkuriant nacionalinę patentų tarnybą Lietuvoje ir patentų saugyklą, kurios funkcijas iki šiol vykdo Lietuvos technikos biblioteka. Dabar galima jau teigti, kad Lietuvos Respublikos valstybinio patentų biuro (VPB) efektyvi veikla nuo pat jo įkūrimo tapo gražiu nepriklausomos pramoninės nuosavybės teisinės apsaugos sistemos atkūrimo pavyzdžiu posovietinėje erdvėje. Taip įvyko ir todėl, kad buvo gerai suprasta, jog intelektinės nuosavybės teisių apsauga ir užtikrinimas gali ir turi sėkmingai prisidėti prie inovacijų skatinimo, technologijų perdavimo bei platinimo, duoti abipusę naudą technologinių žinių kūrėjams ir vartotojams tokiu būdu, kuris skatintų socialinę bei ekonominę šalies gerovę ir deramai subalansuotų fizinių ir juridinių asmenų teises ir pareigas.

Šis kelias buvo nelengvas. 1992 m. patvirtinus patentinių patikėtinių nuostatus buvo pradėtos perregistruoti pramoninės nuosavybės teisės, išduotos buvusioje SSRS. Taip keliais etapais su pereinamuoju laikotarpiu iki 1993 m. balandžio buvo kuriama šiuolaikinė valstybės pramoninės nuosavybės apsaugos sistema, dabar apimanti VPB, Lietuvos technikos biblioteką ir patentinius patikėtinius, atstovaujančius viso pasaulio pareiškėjus.

Nuo 2000 m. pramoninės nuosavybės apsaugos politiką formuoja Teisingumo ministerija, šias funkcijas perėmusi iš reorganizuotos ir vėliau likviduotos Valdymo reformų ir savivaldybių reikalų ministerijos.

Patikima pramoninės nuosavybės apsauga įmanoma tik aktyviai veikiant tarptautinėse registracijos sistemose. Šia linkme nuveikta tikrai daug. 1992 m. Lietuva tapo Pasaulinės intelektinės nuosavybės organizacijos (WIPO) narė. 1994 m. Lietuva prisijungė prie Patentinės kooperacijos sutarties (PCT), 1997 m. – prie sutarties dėl prekių ženklų įstatymų, o 1998 m. – prie sutarties dėl tarptautinės ženklų registracijos Madrido protokolo. 2004 m. Lietuva tapo visateise Europos patentų organizacijos (EPO) nare, o 2008 m. ir Hagos susitarimo dėl pramoninio dizaino tarptautinėse registracijose.

Lietuva aktyviai bendradarbiauja su WIPO – specializuota Jungtinių Tautų tarptautine organizacija, atsakinga už intelektinės nuosavybės apsaugos politikos formavimą pasauliniu mastu ir tarptautinių sutarčių pramoninės nuosavybės apsaugos srityje administravimą. Lietuvos atstovai dalyvauja WIPO Generalinėse Asamblėjose, Paryžiaus sąjungos Asamblėjos, Nicos sąjungos Asamblėjos, Patentinės kooperacijos sutarties (PCT) sąjungos Asamblėjos, Madrido sąjungos Asamblėjos, Budapešto sąjungos Asamblėjos sesijose, WIPO koordinacinių komitetų susitikimuose, WIPO komitetų sesijose, kituose WIPO renginiuose ir yra renkami į WIPO valdančiuosius organus.

2000 m. spalio mėnesį Ženevoje Lietuvos delegacija oficialiai baigė derybas dėl Lietuvos narystės Pasaulio prekybos organizacijoje (PPO). Narystė šioje organizacijoje sąlygojo ne tik tarptautinį pripažinimą, bet ir suteikė labai svarbią ilgalaikę naudą – skatino didesnį užsienio investicijų srautą, naujų rinkų šalies eksportuotojams atradimą bei žymiai padidino Lietuvos prekių ir paslaugų saugumą PPO valstybių rinkose. 2000 m. gruodžio 8 d. PPO Generalinės Tarybos sesijoje buvo patvirtinti Lietuvos derybų dėl narystės PPO rezultatai. Prie visų privalomų PPO susitarimų Lietuva buvo įsipareigojusi prisijungti be pereinamųjų laikotarpių, įskaitant ir Susitarimą dėl intelektinės nuosavybės apsaugos teisių prekyboje aspektų (TRIPS). 2001 m. Lietuva tapo visateise PPO nare ir prisijungė prie Sutarties dėl intelektinės nuosavybės teisių prekyboje aspektų (TRIPS).

Veržlus XXI a. gyvenimo ritmas, aktyvi globalizacija, vykstanti praktiškai visose srityse ir ypatingai technologijose ir ekonomikoje, didina patentų tarnybų vaidmenį, verčia  tobulinti mūsų įstatymus. 2010 m. gruodžio mėnesį buvo priimtas naujos redakcijos Patentų įstatymas, jau trečiasis Lietuvos istorijoje. Vykdant Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008–2010 m. programos įgyvendinimo priemones buvo parengti Lietuvos Respublikos prekių ženklų, Lietuvos Respublikos dizaino bei Lietuvos Respublikos mokesčių už pramoninės nuosavybės objektų registravimą įstatymų pakeitimai bei pasirengta ratifikuoti Pasaulinės intelektinės nuosavybės organizacijos (WIPO) Patentų teisės (PLT) ir Prekių ženklų teisės (TLT) sutartis.

Pernai Valstybinis patentų biuras sėkmingai vykdė programą „Pramoninės nuosavybės teisinė apsauga Lietuvoje“, kuri įgyvendina Teisingumo ministerijos strateginį tikslą – siekti valstybės registrų racionalaus funkcionavimo užtikrinant registrų teikiamų paslaugų prieinamumą ir patogumą vartotojui jais naudotis. Daug dėmesio buvo skiriama šioms trims prioritetinėms veiklos sritims: nacionalinės pramoninės nuosavybės apsaugos sistemos tobulinimui, efektyviai pramoninės nuosavybės informacijos sklaidai ir visuomenės švietimui pramoninės nuosavybės apsaugos klausimais ir teikiamų paslaugų perkėlimui į elektroninę erdvę.

Elektroninės valdžios technologijų plėtra tapo vienu pagrindinių VPB prioritetų planuojant savo veiklą. Jau dabar sukurtos informacinės sistemos leidžia keistis duomenimis su viso pasaulio intelektinės nuosavybės tarnybų duomenų bazėmis. Šioje veikloje svarbus Lietuvos technikos bibliotekos vaidmuo, kuriai perėmus kai kurias Lietuvos informacijos instituto funkcijas buvo pavesta formuoti patentinį fondą, šiandien sudarantį apie 40 mln. dokumentų, rengti ir leisti patentinius leidinius, organizuoti specialistų tobulinimąsi, vykdyti kitas visuomenės švietimo ir informavimo priemones.

Kitas žingsnis, kuris jau žengiamas VPB – tai visų atliekamų veiksmų pasiekiamumas elektroninėje erdvėje iki 2014 m. Numatyti veiksmai dėl patentų ir kitų paraiškų elektroninio padavimo, prašymų, apeliacijų ir protestų elektroninis priėmimas ir nagrinėjimas yra svarbiausi iššūkiai, kurie lemia biuro veiksmus diegiant naujas informacines sistemas bei technologijas.

2010 m. VPB įgyvendino penkioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės veiklos programos nuostatas, dalyvavo tarpinstitucinėse programose vykdydamas Nacionalinės Lisabonos strategijos įgyvendinimo programą, Lietuvos inovacijų 2010–2020 m. strategijos įgyvendinimo 2010–2013 m. priemonių planą ir Viešojo administravimo plėtros iki 2010 m. strategijos priemonių planą.

Dabar pagrindinė VPB veikla susijusi su išimtinių teisių į pramoninės nuosavybės objektus registravimu ir keturių valstybės registrų – Lietuvos Respublikos patentų registro, Lietuvos Respublikos topografijų registro, Lietuvos Respublikos dizaino registro ir Lietuvos Respublikos prekių ženklų registro – tvarkymu, šių registrų duomenų saugojimu. Šiandien šiame registre yra daugiau kaip 70 tūkst. registracijų, o per metus patentų išradimams išduodama tiek, kiek per visus 20 metų tarpukario Lietuvoje.

Lietuvos Technikos bibliotekoje jau yra sukauptas didžiausias Baltijos valstybėse patentų fondas, o Lietuva yra dešimties tarptautinių susitarimų pramoninės nuosavybės apsaugos srityje narė. Tai didelis Lietuvos Respublikos valstybinio patentų biuro ir Teisingumo ministerijos, kurios reguliavimo sferoje jau dešimtmetis yra Valstybinis patentų biuras, pasiekimas. Taip kuriama brandi nacionalinė pramoninės nuosavybės apsaugos sistema, adekvati ES šalyse suformuotoms normoms ir tradicijoms, kurias apibendrintai nusako pramoninės nuosavybės objektų apsaugos sistemos pastovumas, profesionalumas ir jos gebėjimas tarnauti visuomenės interesams.

Akivaizdu, kad šiuolaikiniai reikalavimai, technologinė pažanga neaplenkia Valstybinio patentų biuro. Nuo pat institucijos veiklos pradžios supanti tarptautinė aplinka suformavo tam tikrą institucijos kultūrą, požiūrį į pareiškėjų poreikį saugoti savo pramoninės nuosavybės teises ekonomiškai efektyviau, taikant paprastesnes procedūras.

„Noriu padėkoti visam Valstybinio patentų biuro kolektyvui ir visoms institucijoms, kurios bendradarbiavo su VPB kuriant nepriklausomos Lietuvos pramoninės nuosavybės apsaugos sistemą. Tik visuomenėje, kurioje gerbiama intelektinė nuosavybė ir kūrėjo išimtinės teisės, galima sėkmingai priimti šiuolaikinės inovatyvios technologijos ir ekonomikos iššūkius“, – teigia Valstybinio patentų biuro direktorius Rimvydas Naujokas.

Reziumuojant reikia pabrėžti, kad per 20 nacionalinės pramoninės nuosavybės apsaugos sistemos gyvavimo metų padaryta tikrai daug: įsteigti keturi pramoninės nuosavybės registrai, priimti visi intelektinės nuosavybės teisės aktai, ratifikuotos pagrindinės tarptautinės sutartys. Lietuvoje galioja apie 6000 patentų, 60 tūkst. prekių ženklų, apie 1,5 tūkst. registruotų dizainų.

Užbėgant įvykiams už akių, galima pasakyti, kad šiemet Pasaulinės intelektinės nuosavybės diena Vilniuje bus paminėta ir žymiu tarptautiniu renginiu. Valstybinis patentų biuras ir WIPO balandžio 12–13 d. rengia tarptautinę konferenciją „Pramoninė nuosavybė kaip konkurencingumą skatinantis veiksnys: Europos Sąjungos ir pasaulinė patirtis“, į kurią suvažiuos dalyviai iš viso pasaulio.

Jau devynerius metus iš eilės Lietuvoje įteikiami WIPO apdovanojimai inovatyviausiai organizacijai (2010 m. nugalėtojas – Vilniaus universitetas). Šiemet pirmąkart bus įteiktas WIPO apdovanojimas geriausiam jaunajam išradėjui – Vilniaus Gedimino technikos universiteto Aplinkos apsaugos inžinerijos Aplinkos apsaugos fakulteto docentui dr. Alvydui Zagorskiui.

Valstybinis patentų biuras, siekdamas veiklos viešumo ir gero ryšio su visuomene, įsteigė savo internetinę svetainę www.vpb.gov.lt . Joje atsispindi visa įvairiapusiška biuro veikla.

Nacionalinės patentinės sistemos 21-aisiais metais galime pasidžiaugti, kad šalyje sukurta brandi nacionalinė pramoninės nuosavybės apsaugos sistema, adekvati Europos Sąjungos šalyse suformuotoms normoms ir tradicijoms.

Vytautas Žeimantas