Taip redakcijos įžanginiame straipsnyje apibūdinti tikslai, kuriuos 1959-aisiais kėlė žurnalo įsteigimo iniciatoriai bei leidėjai: tuometinės Lietuvos TSR Ministrų Tarybos Valstybinis mokslinis technikos komitetas, Liaudies ūkio taryba, Mokslų akademija ir Respublikinė mokslinių-techninių draugijų taryba.
Prabėgo pusė šimtmečio. Kokiais gi kriterijais pasverti ir įvertinti per tą laiką skelbtų gausių publikacijų turinį bei jų vertę siekiant minėtų tikslų? Kokia žurnalo įtaka skleidžiant bei spartinant techninę pažangą?
Ko gero taikliausiai į šiuos toli gražu ne retorinius klausimus yra atsakęs vienas dažnų „Mokslo ir technikos“ žurnalo autorių bei rėmėjų akademikas Algirdas Gaižutis. „...Man didžiulį įspūdį visuomet daro prancūzų, italų, anglų, kai kurių kitų senos demokratijos šalių žurnalai, – cituojama iš akademiko interviu, kuris buvo publikuotas mūsų žurnalo šių metų pirmajame numeryje. – Žaviuosi ne tik giliu turiniu, bet ir mažyte rekvizito detale – leidimo metais. Vieni jų eina nuo devynioliktojo amžiaus vidurio, kitiems taip pat daugiau kaip po šimtą metų. Didžiuliai intelekto lobiai. Ne vienos kartos mokslininkų mintys. Gerų darbų tęstinumas, tradicijų saugojimas bei gausinimas – visa tai, ko mums šiandien labiausiai reikėtų...“
Mokslininkas teisus. Bet kurio leidinio ilgaamžiškumas buvo ir liks vienas svarbių jo vertės kriterijų. Juk skaitytojo pasitikėjimas, jo dėmesys, pritarimas ir visokeriopa parama yra tos būtiniausios sąlygos, be kurių joks leidinys negalėtų ilgai gyvuoti. Pirmieji žurnalai Europoje pasirodė XVII a. viduryje, o pirmasis mokslinis žurnalas „Mokslininkų žurnalas“ („Le Journal des Savants“) buvo įsteigtas 1665 m. Paryžiuje. Kalbant apie lietuviškus leidinius, vertėtų prisiminti pirmąjį žurnalą, spausdintą lotyniškos abėcėlės šriftu. Tai „Aušra“, išėjusi 1883 m. Ragainėje (Mažoji Lietuva). Kaip teigia „Žurnalistikos enciklopedija“ (Vilnius, 1997 m.), iki XX a. antrojo dešimtmečio pradžios visi lietuviški periodiniai leidiniai buvo vadinami laikraščiais. Tik 1913–1914 m. ėjęs leidinys „Vaivorykštė“ nuo antrojo numerio pavadintas žurnalu.
Lietuvos žurnalų leidybą tenka palyginti su kai kuriais Vakarų Europos leidiniais vien todėl, kad suvoktume, jog nepalankios istorinės aplinkybės – viską griaunantys karai, okupacijos neaplenkė leidybos, trukdė mūsų leidiniams siekti ilgaamžiškumo.
„Mokslas ir technika“ šviesių mūsų šalies mokslo žmonių iniciatyva gimė okupacijos sąlygomis. Ypač daug jėgų ir pastangų steigiant žurnalą bei organizuojant jo veiklos pirmuosius žingsnius skyrė garsus mokslininkas Valstybinio mokslo ir technikos komiteto pirmininkas akademikas Algirdas Žukauskas. Šiandien tenka prisiminti, jog steigėjai nebuvo savarankiški net ir pasirenkant būsimojo leidinio pavadinimą. Jį padiktavo atitinkamos institucijos Maskvoje. Kadangi ten jau buvo leidžiamas žurnalas „Nauka i technika“ („Mokslas ir technika“), tai ir mūsų žurnalo organizatoriams buvo liepta jį taip pavadinti. Eilinį kartą buvo primestas „jaunesniojo brolio“ sindromas.
Bet tai jau tolima praeitis. Žurnalo pavadinimas vis dėlto atspindi jo tikslus, tematiką, visų darbų prasmę. Per pusę šimtmečio „Mokslo ir technikos“ žurnalo puslapiuose savo vertingus darbus skelbė ir skelbia pačių įvairiausių mokslo sričių atstovai, pramonės specialistai, verslininkai, humanitarai. Apie naujovišką darbą yra rašę ir toliau nuolat informuoja stambių ir smulkesnių įmonių, organizacijų, verslo vadovai, miestų ir rajonų merai, ministrai, Seimo ir Vyriausybės nariai. Jų bendradarbiavimas, parama ir supratimas padeda žurnalui išgyventi ir šiuo nelengvu laikotarpiu.
... Sklaidome pirmąjį nuo laiko pageltusį „Mokslo ir technikos“ numerį. Daugelis to meto technologijų ir gaminių, reklamuotų žurnalo viršelyje, pavyzdžiui, tuo metu pradėta gaminti gremėzdiška magnetola „Neringa“ šiandien tapo muziejaus eksponatu. Tačiau verčiant numerį po numerio matyti, kaip nuolat sparčiai mūsų kraštas ėjo techninės pažangos keliu, kaip pasikeitė mokslo ir gamybos santykiai pradėjus dirbti rinkos sąlygomis.
Dabartinė ekonominė krizė retina laikraščių, žurnalų gretas. Kai kurie spaudos organai jau nustojo ėję, kiti išgyvena ne per geriausias dienas. Tam turi įtakos ir televizija, internetas. Dėl tradicinių skaitytojų, kurių dar nemažai esama, būtina pakovoti. Atrodo, kad teminė bei meninė žurnalo leidybos pusė nebloga išspręsta. Redakcijos darbuotojai stengiasi, kad žurnale nagrinėjamos temos būtų aktualios, straipsnių autoriai dažniausiai būna žinomi mokslininkai, specialistai, verslo žmonės. Dalykiški ir aktualūs mūsų bendradarbių pokalbiai su mokslo bei mokymo institucijų, įmonių vadovais, atsakingais darbuotojais kruopščiai parengiami.
Patinka žurnalo akcininkų pozicija. Jie suteikė darbuotojams visišką laisvę. Svarbiausia, kad bendrovė sėkmingai išgyventų ne pačius geriausius laikus.
Jonas Bazys
Vyriausiasis redaktorius
Žurnalo „Mokslas ir technika“ birželio mėnesio numeris yra
jubiliejinis, paženklintas šventine nuotaika. Sukanka 50 metų, kai
pasirodė leidinys, kuris „... užsibrėžia uždavinį plačiai nušviesti
mūsų respublikos liaudies ūkio šakų techninio progreso perspektyvas,
nagrinėti naujausios technikos ir progresyviosios technologijos ugdymo
bei įdiegimo liaudies ūkio problemas, gvildenti gamybos procesų
mechanizavimo ir automatizavimo klausimus, informuoti apie mokslinio
tyrimo ir aukštojo mokslo įstaigose dirbamus mokslinius darbus,
nušviesti mokslinių-techninių draugijų veiklą, propaguoti išradėjų,
gamybos novatorių ir nacionalizatorių pasiekimus.“