Bijūnų gatvėje stovintis pastatas, pažymėtas 17 numeriu, praeiviui šiandien tikrai nekelia susižavėjimo – sienos gan aptrupėjusios. Tačiau užsukus vidun į Klaipėdos universiteto Jūrų technikos fakultetą, jus nustebins kai kurios puikiai suremontuotos laboratorijos, auditorijos. Na, o kodėl taip mažai skiriama dėmesio pastato išorei?

Fakulteto dekanė doc. Rima MICKEVIČIENĖ neslepia – laukiama permainų, kai fakultetas persikels į universiteto miestelį. Ten turėtų iškilti modernus fakulteto pastatas, tad ar beverta leisti pinigus remontams, tam kas jau atgyveno? Tačiau mūsų susitikimo priežastis šį kartą ne statybų perspektyvos. Šį rugsėjį fakultetas švęs savo penkiasdešimtmetį. Tad koks Jūrų technikos fakultetas šiandien?

Žvilgsnis į dabartį

Doc. dr. R. Mickevičienė pirmiausia pasidžiaugia tuo, jog taip nerimastingai laukta mokslo ir studijų reforma fakultetui sąlygų nepablogino. Optimistiškai nuteikia pageidaujančių studijuoti inžinerines studijų programas – jau sukomplektuotos II studijų pakopos grupės. Tai reiškia, kad fakultete esančios specialybės yra paklausios ir permainos abiturientų neišgąsdino. Šiuo metu čia studijuoja apie 1000 studentų, pagrindinėse pareigose dirba 59 dėstytojai ir dar tiek pat antraeilininkų ar vizituojančių dėstytojų. Daugiau kaip pusė jų turi daktaro ar habilituoto daktaro mokslinius laipsnius. Kasmet fakultetą baigia 215–250 (arba virš 200) bakalaurų ir magistrų. Čia studentai gali įgyti aplinkos, elektros, chemijos, informatikos, laivo, uosto, mechanikos arba statybos inžinerijos bakalauro diplomą ir tęsti studijas magistrantūroje. Fakulteto absolventai, turėdami gilių žinių ir gebėjimų kūrybiškai dirbti, užima geras pareigas valstybės įmonėse, verslo struktūrose ir sudaro tvirtą Klaipėdos miesto ir Vakarų Lietuvos regiono kvalifikuotų inžinierių bendruomenę.

Fakulteto studentai šiandien turi neblogas galimybes gilinti žinias ir kituose Europos universitetuose, žinomose kompanijose. Štai pagal dvišalę STAR programą Elektrotechnikos katedros studentas R. Gudlekis baigiamąjį magistro darbą parengė Rostoko universitete (Vokietija). Pagal ERASMUS mainų programą studentai dažniausiai vyksta pasimokyti į Pietų Danijos universitetą Odensės mieste, Koventrio universitetą D. Britanijoje, Rygos technikos universitetą. Pernai prasidėjusi ERASMUS PLACEMENT programa Laivo inžinerijos katedros studentams I. Ronkaitytei suteikė galimybę atlikti 3 mėnesių praktiką kompanijoje „Det Norske Veritas“ Turku (Suomija), G. Šlefendorui ir G. Žutautui – RINA bendrovės padaliniuose Genujoje (Italija) ir Amsterdame (Nyderlandai), o chemijos inžinerijos programos studentas A. Jonušas praktikos metu ruošė baigiamąjį darbą Leibnico Plazmos mokslo ir technologijos institute Greifsvalde (Vokietija).

Dekanė pasidžiaugė vos prieš porą metų atnaujinta ir modernizuota Medžiagų ir konstrukcijų tyrimo laboratorija, kuria naudojasi technologijos mokslo srities bakalaurantai, magistrantai, doktorantai. Įrengtoje praktinių užsiėmimų patalpoje studentai atlieka medžiagų (betono, fibrobetono, plienų, kompozicinių bei polimerinių medžiagų ir kt.) eksperimentinius tyrimus. Kitoje patalpoje stovi moderni įranga, skirta mokslininkams, tyrėjams. Vieni čia rengia disertacijas, kiti vykdo užsakomuosius taikomojo pobūdžio darbus, susijusius su medžiagų ir konstrukcijų senėjimo problemomis.

Fakultete buvo įgyvendintas ir kitas projektas „Naujų mokymo(si) metodikų bei formų kūrimas ir diegimas technologijų mokslo srityje“, kuris leido atnaujinti 10 technologijos srities magistro studijų modulių. Jiems buvo sukurta mokomoji medžiaga, papildyta mokslinių tyrimų rezultatais ir t. t. Šio didžiulio milijoninės vertės projekto įgyvendinimas gulė ant tuometinio katedros vedėjo prof. R. Didžioko (dabar KU prorektoriaus) pečių.

Keldami kvalifikaciją, fakulteto dėstytojai apsilanko ne vienos užsienio šalies mokslo centruose, stambiose kompanijose, seminaruose, konferencijose. Štai vien praėjusiais mokslo metais Informatikos inžinerijos katedros lektorė I. Brauklytė dalyvavo pasauliniame mokymo(si) technologijų seminare BETT-2009 (British Educational Technology and Training Show) Londone, o jos kolegė doc. V. Bulbenkienė stažavosi Koventrio universitete (D. Britanija). Laivo inžinerijos katedros docentės dr. L. Turkina ir R. Mickevičienė kėlė kvalifikaciją Turku laivų statykloje (Suomija). Mechanikos inžinerijos katedros doc. dr. J. Janutėnienė skaitė paskaitų ciklus Ispanijos La Koruna ir Prancūzijos d‘Artois Bethune universitetuose, o profesorius dr. R. Didžiokas drauge su lektore dr. J. Grigoniene stažavosi Rapp Marine Group As įmonės centrinėje būstinėje Bodo (Norvegijoje), lektoriai doktorantai P. Mažeika ir M. Vosylius – De Montforto universitete (D. Britanija). Elektrotechnikos katedros vedėja Doc. dr. E. Guseinovienė skaitė paskaitas La Coruna (Ispanija) ir Rostoko universitetuose (Vokietija), stažavosi Savojos universitete (Prancūzija). Laivybos katedros vedėjas prof. habil. dr. V. Paulauskas skaitė paskaitas Latvijos Jūrų akademijos studentams Rygoje ir Ventspilyje, o lektorius dr. R. Maksimavičius – Gdynės jūrų universiteto (Lenkija) studentams.

Apžvelgdama fakulteto mokslininkų atliekamus mokslinius darbus, doc. dr. R. Mickevičienė akcentavo tai, jog jų moksliniai interesai – tai tarptautinį konkurencingumą didinančių technologijų kūrimas ir diegimas šalies jūrinio komplekso ir pajūrio regiono pramonėje. Štai Elektrotechnikos katedros mokslininkai pasirinko temą „Elektromechaninių energijos keitimo sistemų tyrimas ir optimizavimas“. Čia buvo kuriamas specialiųjų elektros mašinų tyrimų duomenų bankas, švytuojančiųjų elektros mašinų tyrimo metodika, buvo atlikti šių mašinų optimizavimo tyrimai. Reikšmingiausių rezultatų šiame darbe yra pasiekusi prof. habil. dr. S. Kudarausko vadovaujama tyrėjų grupė. Vykdant tyrimus apginta habilituoto daktaro ir keliolika technikos mokslų daktaro disertacijų.





















Antanas Šimkus, pirmasis tuometinio KPI Klaipėdos skyriaus vedėjas (1959–1961).

Informatikos inžinerijos katedros studentai, vadovaujami lektoriaus doktoranto D. Adomaičio, įkūrė programuojamų loginių valdiklių tyrimo grupę. Sukurti perspektyvūs programų algoritmai, kuriuos galima naudoti realiuose pramonės procesuose. Socialinis partneris „ELFA elektronika“ juos pakvietė dalyvauti parodoje „Balttechnika 2009“.

Laivo inžinerijos katedros mokslininkų atliekamų tyrimų tematika „Vandens transporto plėtra ir efektyvumas“. Šios katedros dėstytojai daug dėmesio skiria pedagoginei metodinei veiklai. Išleista nemažai monografijų, vadovėlių, parengta metodinių mokymo priemonių. Pernai katedros dėstytojai aktyviai dalyvavo kuriant Nacionalinės laivų statybos ir remonto pramonės plėtros strategiją.

Laivybos katedros mokslininkų dėmesys sutelktas į uostų plėtros ir laivybos saugumo problemas, atliekami tyrimai navigacinio saugumo, uosto bendrovių darbo efektyvumo didinimo, naujų krovos technologijų kūrimo srityse. Čia aktyviai dirba prof. V. Paulauskas, doc. R. Barzdžiukas, doc. B. Plačienė ir kt. Laivybos katedra yra aktyviausia tarptautinių projektų dalyvė visame JTF.

Mechanikos inžinerijos katedros mokslininkai tiria medžiagų ir konstrukcijų stabilumą, vientisumą ir ilgaamžiškumą. Šioje mokslinėje kryptyje pažymėtini darbai, skirti išorinių faktorių įtakos vamzdynų ilgaamžiškumo ir eksploatacinių stiprumo savybių tyrimui bei naujų skaičiavimo metodų sukūrimui. Kita mokslinių interesų sritis – jūrinių mechatroninių sistemų tyrimai. Čia tiriama rotorinių mašinų dinamika ir patikimumas, analizuojamos virpesių atsiradimo rotorinėse sistemose priežastys, nustatomi jų šaltiniai ir t. t.

Statybos inžinerijos katedroje kuriamos rekomendacijos silpnėjančių uosto statinių techniniams ištekliams vertinti, prognozuoti ir didinti taikant tikimybinius-statistinius metodus, istorinių hidrotechninių ir fortifikacinių sistemų tyrimai ilgaamžiškumo aspektu ir t. t.

Technologinių procesų katedroje domimasi naftos ir jos produktų bei kitų cheminių medžiagų transportavimo per jūrų uostus technologijomis. Klaipėdos uostas – svarbus Vakarų regiono ekonomikos objektas, kurio veikla turi įtakos tiek miesto ekonominiam potencialui, tiek visai pajūrio regiono ekosistemai. Todėl katedros darbuotojų moksliniai interesai ir yra kompleksiniai tyrimai, kuriuose jungiasi ir cheminių medžiagų transportavimo ypatumų, ir aplinkosauginiai tyrimai. Jų tikslas – įvertinti dabar naudojamas technologijas ir galbūt pasiūlyti efektyvesnius, draugiškesnius aplinkai  sprendimus.

Dekanės doc. dr. R. Mickevičienės interesų ratas taip pat platus. Ji skaito paskaitas studentams iš hidromechanikos, laivų techninės priežiūros, laivų statybos ir remonto technologijų, metalų šiluminio suvirinimo ir pjovimo, taikomosios hidromechanikos sričių. Nauja jos skaitoma disciplina – technologijos ir visuomenė. Paklausta, kaip jai sekasi vadovauti tokiam gana vyriškam kolektyvui, dekanė šypteli: „Fakultetas pastaraisiais metais moteriškėja. Katedroms vadovauja 3 mokslininkės. Mane išrinko prieš porą metų. Antrą dieną jau sulaukiau prašymo naujam kompiuteriui, popieriui... Pasirodo, ir tokie dalykai dekanui turi rūpėti.“ Dekanei tikrai rūpesčių nestigo, nes reformų vėjai skatino keistis – gerinti studijų kokybę, kelti dėstytojų kvalifikaciją, rūpintis moksliniais tyrimais, doktorantūra, tarptautiniais projektais ir t. t. Darbo diena prarado apibrėžtumą. Tačiau kai matai, kad į fakultetą renkasi vis labiau motyvuoti studentai, kai gali jiems pasiūlyti gerai parengtas programas, savo darbą mylinčių dėstytojų paskaitas – gyvenimas įgyja tam tikrą prasmę ir tų darbo valandų, atiduotų fakultetui, negaila.

Pirmieji žingsniai ir tolimesnė istorija

Kas galėtų geriau papasakoti Klaipėdos universiteto Jūrų technikos fakulteto istoriją už ilgametį fakulteto dekaną, vėliau universiteto infrastruktūros prorektorių, dabar fakulteto Mechanikos inžinerijos katedros docentą Adolfą Brėskį.

Kai iš karo griuvėsių kėlėsi Klaipėda, čia buvo atgaivintas nuo 1935 m. veikęs Klaipėdos mokytojų institutas. Tačiau Sovietinė valdžia miesto ateitį matė tik kaip žvejų ir darbo klasės centrą, todėl humanitarinio profilio institutas tiesiog vegetavo, kol 1956 m. jis buvo uždarytas. Taip Klaipėdoje neliko nei vienos aukštojo mokslo institucijos. Kad ir negausi miesto inteligentija, buvę mokytojų instituto dėstytojai, pramonės įmonių techninė inteligentija, mokytojai puoselėjo viltį atkurti aukštojo mokslo savarankišką instituciją, rengiančią nacionalinius kadrus, nes miestui, jo ūkio atstatymui ir plėtrai reikėjo inžinierių statybininkų, mechanikų, elektrikų, ekonomistų. Tuometiniam Kauno politechnikos instituto rektoriui prof. Kazimierui Baršauskui taip pat rūpėjo Klaipėda. Kokius kelius nuėjo miesto inteligentija, prof. K. Baršauskas – vargu ar beatkursime, tačiau 1959 m. mieste pradėjo veikti KPI Klaipėdos vakarinis skyrius, vėliau pertvarkytas į KPI Klaipėdos vakarinį fakultetą, o nuo 1975 m., įkūrus dieninį skyrių, pervadintas į KPI Klaipėdos fakultetą, kuriame tais metais mokėsi per 1200 studentų.























Doc. dr. Ona Tučaitė, pirmoji fakulteto dekanė (1961–1969).

Apie KPI Klaipėdos vakarinio skyriaus svarbą miestui ilgametis Klaipėdos miesto Vykdomojo komiteto pirmininkas A. Žalys savo prisiminimuose rašė: „Tam, kad aukštasis mokslas įsitvirtintų Klaipėdoje, reikėjo greitai spręsti klausimą, kad, be vakarinio, atsirastų ir dieninis skyrius. Mūsų tikslą palaikė šalies Aukštojo mokslo ministerija ir Kauno politechnikos instituto vadovybė. Bet, suprantama, tikslo įgyvendinimas pirmiausia priklausė nuo miesto vadovų. Ar pasinaudosime miestui palankia situacija? Ar išplėsime KPI Klaipėdos skyriaus materialinę bazę? O gal pasitenkinsime vakariniu bei nedideliu dieniniu skyriumi?“ (Alfonsas Žalys. Prisikėlimas. Prisiminimai ir apmąstymai. Eglės leidykla, 2005).

Bet grįžkime į pradžią. 1959 m. rugsėjo 1 d. į tris specialybes (mašinų gamybos technologija, metalų pjovimo staklės ir įrankiai; pramoninė ir civilinė statyba; pramonės įmonių elektros įrenginiai ir elektros pavaros) susirinko 75 studentai. Tuo metu skyriui vadovavo (iki vakarinio fakulteto įsteigimo) žinomas fizikos ir matematikos pedagogas Antanas Šimkus. Taigi aukštojo inžinerinio mokslo idėja Klaipėdoje startavo. Tačiau pirmajam vadovui A. Šimkui teko nelengva dalia. Patalpų nebuvo. Teko glaustis buvusiame Švedijos konsulato pastate K. Donelaičio gatvėje, kuris buvo visiškai nepritaikytas studijoms. Pagal  tuometinius Sovietų Sąjungos reikalavimus buvo draudžiama vykdyti aukštąsias dienines studijas, jei neturi laboratorijų, nustatytų mokymo planuose, sporto salės, bibliotekos, valgyklos ir pan. Kiek pastangų teko įdėti pirmajam skyriaus vedėjui, geranoriškai miesto valdžiai, kad visi šie reikalavimai būtų įvykdyti. Po metų iš K. Donelaičio gatvės teko kraustytis, vėl nuomininko teisėmis, į Bijūnų gatvę, tuometinį Klaipėdos politechnikumą. Čia skyriui buvo leista naudotis ne tik auditorijomis, bet ir laboratorijomis. Skyriui ir Politechnikumui augant ir šios patalpos tapo akivaizdžiai ankštos. Miesto valdžiai nusprendus statyti naują pastatą, KPI projektavimo-konstravimo biuras netruko jį suprojektuoti. Projekto vadovas architektas doc. Juozas Gudelis. Statinys vadinosi „Klaipėdos Vykdomojo komiteto Mokymo kursų bazė“. Tokie buvo įstatymai. Juos tik tokiu būdu buvo galima apeiti.

Ši „bazė“ išsprendė labai svarbią KPI Klaipėdos vakarinio fakulteto nuosavų patalpų problemą. Tai buvo pirmasis pastatas fakulteto balanse, turintis 3200 m2 naudingo ploto (šiuo metu šis plotas 6 tūkst. m2). Čia įsikurta 1975 m. Tuometinis fakulteto dekanas doc. Laimutis Jonas Vaicekauskas rūpinosi statybomis ir įkurtuvėmis. Dar vykstant statyboms beveik kiekvieną pirmadienį čia atvykdavo miesto Vykdomojo komiteto pirmininkas A. Žalys. Pasitarime būdavo aptariami nuveikti darbai, problemos. Pasibaigus statybų rūpesčiui, prasidėjo kiti – įkurtuvių. Reikėjo lentų bibliotekos lentynoms, stalų, suolų, jau nekalbant apie mokslinę įrangą. Čia ranką ištiesė Baldų fabrikas, Plungės dirbtinės odos gamykla. Baldus projektavo pats dekanas. Klaipėdos prekybos valdybos viršininkas Arkadijus Lichtenšainas parūpino vitrinų stiklo, kurį pašiurkštinus smėlio srove buvo pagamintos iki šiol tebenaudojamos auditorijų rašymo lentos. Specialias metalines grindis skaičiavimo centrui pagamino ir sumontavo Marijampolės (buv. Kapsuko) maisto pramonės automatų gamykla. Talkinant Klaipėdos elektrinei bei Klaipėdos elektros tinklų įmonei, įrengtos elektros mašinų, elektrotechnikos, elektronikos, metalo pjovimo staklių, medžiagų atsparumo laboratorijos, sumontuota nuolatinės srovės generatorinė ir t. t. Įranga dažniausiai būdavo gaunama iš Klaipėdos įmonių, kartais ir visiškai nauja.

Kas buvo tie pirmieji pedagogai, ugdę pirmąsias inžinierių kartas Klaipėdoje? Tai miesto vidurinių mokyklų mokytojai J. Banaitis, V. Stalionis, A. Šilauskas, I. Aušraitė-Šiaudvytienė, S. Šniukšta ir kt. Reikšmingą pagalbą savo laisvalaikio sąskaita įnešė pramonės, projektavimo institutų ir jų padalinių vadovai inžinieriai, dėstydami bendruosius inžinerinius dalykus, V. Kašuba, J. Putna, G. Abramčikas, J. Varnas ir kt. Dalis jų vėliau perėjo dirbti į fakultetą.

Beaugantis KPI vakarinis skyrius 1961 m. buvo pertvarkytas į KPI Klaipėdos vakarinį fakultetą. Pasikeitus struktūrai, įsteigtos dekano, prodekano pareigybės, įkurtos pirmosios trys katedros: Fizikos-matematikos, Statybinių disciplinų ir Elektrotechnikos-mechanikos. Pirmąja fakulteto dekane paskirta doc. Ona Tučaitė, dirbusi tuomet KPI Cheminės technologijos fakulteto docente. Jai talkino prodekanas Jurgis Banaitis. Naujajai fakulteto vadovybei teko sudėtingas uždavinys – telkti dėstytojus, jaunus inžinierius, norinčius dirbti ne tik pedagoginį, bet ir mokslinį darbą. Pirmieji į Klaipėdos vakarinį fakultetą buvo pakviesti Danutė ir Sigitas Kudarauskai. Taip pradėjo formuotis fakulteto mokslinis pedagoginis branduolys – S. Malkevičius, A. Bielskis, J. Šatas, A. Maironis ir kiti, kurie vėliau tapo docentais, profesoriais.

Po šešerių intensyvaus dėstytojų ir studentų darbo 1965 m. pavasarį buvo įteikti 55 inžinieriaus mechaniko, inžinieriaus elektrotechniko, inžinieriaus statybininko diplomai pirmajai KPI Klaipėdos vakarinio fakulteto laidai. Inžinieriaus diplomus gavo vėliau tapę pramonės, statybos, laivų remonto, žvejybos, projektavimo įmonių bei organizacijų vadovai V. Greičiūnas, P. Rožanskas, M. Pužauskas ir kt.

Pirmąjį jubiliejinį dešimtmetį 1969 m. fakulteto kolektyvas šventė išleidęs 5 laidas (316 absolventų). Iki Klaipėdos universiteto įkūrimo (1991 m.) KPI Klaipėdos fakultetą baigė 2049 absolventai.


























Laivo inžinerijos studentai ir doc. dr. Jonas Čerka laivo modelių laboratorijoje.

Moksliniam darbui fakultete buvo skiriamas ypatingas dėmesys. Atvykęs į Klaipėdą technikos mokslų kandidatas (dabar daktaras) S. Kudarauskas čia toliau tęsė tyrimus švytuojančio judesio variklių teorijos ir praktinio taikymo srityse. Jis entuziastingai dirbo kuriant katedros laboratorinę bazę, būrė perspektyvius dėstytojus ir darbuotojus. Vienas pirmųjų technikos mokslų kandidato disertaciją apgynė jaunas Laivyno projektavimo instituto (Gipro rybflot) Klaipėdos skyriaus inžinierius J. Šatas. Vėliau šią temą nagrinėję S. Kudarausko mokiniai J. Vaupšas, A. Samuitis, V. Cirtautas, A. Brazaitis apgynė kandidato (dabar daktaro), o pats vadovas – daktaro (dabar habil. dr.) disertacijas. Kartu buvo kuriami ir bandomieji pavyzdžiai. Bendradarbiaujant su Kauno elektrotechnikos gamyklos „Elektra“ specialistais, buvo sukonstruota ir išleista pramoninė bandomoji elektrinių pjūklų serija. Sukonstruotas ir ištirtas buitinis kompresorius, kuriame buvo panaudotas švytuojantysis elektros variklis ir t. t.

Mechaninių disciplinų katedros doc. H. Langas, bendradarbiaudamas su Baltijos laivų statyklos inžinieriais, sukonstravo ir įdiegė į gamybą laivo korpuso apsiuvos suvirinimo įrenginį. Jis vienu metu galėjo virinti keturias siūles.

Prof. Vilius Židonis į Klaipėdos fakultetą atvyko turėdamas gamybininko, konstruktoriaus, išradėjo (per 40 išradimų) mokslininko ir mokslo organizatoriaus solidžią patirtį. Vadovaudamas Mechaninių disciplinų katedrai ėmėsi kurti Klaipėdoje mokslinio darbo kryptį, nagrinėjančią maisto pramonės technologinių procesų ir jų mechanizavimo bei automatizavimo galimybes. Gilindamiesi į šiuos klausimus, parengė ir sėkmingai apgynė disertacijas 7 fakulteto darbuotojai (R. Didžiokas, A. Masiulis, A. Skurdenis, V. Baršauskienė, L. Žitkus, A. P. Belžakas, V. Židonis). Prof. V. Židonio iniciatyva buvo įkurta fakulteto Pakavimo-konstravimo laboratorija. Laboratorijos kolektyvas suprojektavo varškės sūrių gamybos liniją, parengė jos bandomojo pavyzdžio gamybą, rengė ir įgyvendino kitus projektus.

***
Doc. A. Brėskis varto storus fotoalbumus. Čia štai studentų sporto varžybos, saviveiklos kolektyvų pasirodymai, valdžios apsilankymai fakultete... Jam KU Jūrų technikos fakultetas – visas gyvenimas, nes čia prabėgo per 40 metų. O tokių kaip jis sąrašas ilgas: J. Banaitis, G. Sipavičiūtė, V. Cirtautas, S. Kudarauskienė... Kas viso šio ilgoko sąrašo žmones tiek metų išlaikė fakultete? Doc. A. Brėskis mano, kad ta ypatinga atmosfera, nuolatinis miesto valdžios dėmesys jų darbui, jų poreikiams. Juk žmogui labai svarbu, kad jis galėtų jaustis reikalingas ne tik studentui, bet ir miestui. Todėl, žvelgdamas į kitą fakulteto penkiasdešimtmetį, doc. A. Brėskis jau mato naujus, modernius fakulteto rūmus, kuriuose bus rengiama nauja Klaipėdos inžinierių karta.

Gražina Kriščiukaitienė