|
Institutas švenčia 200 metų jubiliejų |
|
|
 Šiais metais Higienos institutas mini 200-ąsias savo veiklos metines.
Šiai datai paminėti Higienos institutas ir Sveikatos apsaugos
ministerija š. m. spalio 2–3 d. surengė tarptautinį forumą „Moksliniais
tyrimais pagrįsta politika ir sprendimai profesinei ir visuomenės
sveikatai“. Šiame renginyje buvo pristatytas ir jubiliejinis leidinys
„Higienos institutui – 200 metų“.
Pradėdamas konferenciją, sveikatos apsaugos ministras G. Černiauskas pasidžiaugė, jog Higienos institutas, švęsdamas tokį garbingą jubiliejų, išliko sveikatos apsaugos avangarde. XIX a. vienas iškiliausių to meto Europos mokslininkų I. P. Frankas ir ne mažiau garsus jo sūnus J. Frankas Vilniuje pradėję kurti vakcinacijos sistemą, žengė didžiulį žingsnį kovodami su infekcinėmis ligomis visoje Europoje, ilgindami gyvenimo trukmę (tuomet ji buvo 30 metų). Ir šiandien, anot ministro, Higienos institutas, suvokdamas tai, jog sveikata yra vieša gėrybė, toliau garbingai tęsia savo užduotį.
Londono universiteto kolegijos prof. M. Makartis (M. McCarthy) analizavo moksliniais tyrimais pagrįstą politiką ir priimamus sprendimus, susijusius su visuomenės sveikata. Pranešėjas akcentavo tai, jog moksliniai tyrimai privalo remtis praktika, o paskutinį žodį turi tarti įrodymai. Būtent įrodymai turėtų tapti pagrindu priimant politinius sprendimus, o ne tai, kas ką pasakė. Tų tyrimų, įrodymų šiandien reikia vis daugiau, todėl labai svarbu žinoti, ką veikia įvairių šalių mokslininkai.
Doc. R. Gurevičius (Higienos institutas) savo pranešime pastebėjo, jog gyvenimo trukmės ilgėjimą lėmė sėkminga kova su infekcinėmis ligomis, naujagimių mirtingumo mažėjimas. Šiandien nerimą kelią nebūtinos mirtys (20–30%). Pusė jų yra išgydomos, o kita pusė – išvengiamos. Mirtingumas nuo išvengiamų mirčių didėja (avarijos, savižudybės). Išgydomų ligų mažėjimui itin didelę reikšmę turi profilaktika. Štai kad ir nuo krūties vėžio. Atsiradus galimybei mamografu profilaktiškai pasitikrinti, ši liga nustatoma vis anksčiau, anksčiau ji ir pradedama gydyti. Taip atsiranda daugiau galimybių ją išgydyti. Profilaktika šios rūšies susirgimų skaičių leido stabilizuoti. Nuo gimdos kaklelio vėžio net 70% moterų taip pat gelbsti gimdos kaklelio patologinės būklės patikra.
Prof. Ž. Padaiga aptarė Lietuvos visuomenės sveikatos pokyčių vadybą. Prof. H. Vainio (H. Vainio) iš Suomijos nacionalinio profesinės sveikatos instituto kalbėjo apie moksliniais tyrimais pagrįstą profesinės sveikatos politiką ir sprendimus. Jo manymu, Lietuva priklauso turtingesnėms šalims, todėl čia sveikatos sistema nėra prasta. O nuo to, kiek ekonomiškai stipri šalis, priklauso ir jos piliečių sveikata. Higienos instituto direktorius dr. R. Jankauskas aptarė Lietuvos profesinės sveikatos strategijos įgyvendinimą.
Higienos institutas įžengė į trečiąjį šimtmetį. Priekyje – ilgas, niekada nesibaigiantis darbas – sergėti brangiausią tautos turtą – žmogaus sveikatą.
Gražina Krikščiukaitienė
|
