Siūloma tobulinti automobilių remonto tvarką. Suvirinimo aspektas - mokslasirtechnika.lt

Su jų remontu, o daugiausia su remontuojamųjų automobilių suvirinimu. Čia mėgėjiško pasirengimo, kuris dažniausiai taikomas mažose remonto įmonėse, nepakanka. Reikia ir teorinio pasiruošimo. Reikia suvokti lanko degimo esmę ir jo savybes, jo statinę voltamperinę charakteristiką – lanko įtampos priklausomybę nuo suvirinimo srovės stiprumo. O kur dar lanko šilumos energijos poveikis, suvirinimo metalurginių procesų ypatumai, galimas siūlės metalo užteršimas, siūlės deoksidavimas, kitų priemaišų šalinimas ir siūlės legiravimo galimybės. Reikia nusimanyti, kokie yra suvirinimo lanko maitinimo šaltiniai, jų išorinės charakteristikos, rankinio suvirinimo įvairiais būdais schemas, pagrindinių ir pagalbinių medžiagų cheminę sudėtį ir panaudojimo galimybes, suvirinimo medžiagų žymėjimo ypatumus, kokias medžiagas ir kuo virinti, kokią suvirinimo lanko temperatūrą pasirinkti, kad nesudegtų metalo apsauginis sluoksnis nuo korozijos.

Lankinį suvirinimą papildo ir daug kur jau keičia automatinis ir pusiau automatinis suvirinimas, suvirinimas po fliusu. Čia pradeda veikti lanko degimo rėžimo autoreguliavimas ir priverstinio reguliavimo principas automatiškai suvirinant po fliusu. Suvirintojui jau būtina žinoti, kokie yra fliusai, suvirinimo vielos, susigaudyti jų klasifikacijoje ir nusimanyti apie juos.

Dar svarbu suvirinimas apsauginių dujų aplinkoje, kur reikia suprasti tokio virinimo schemą ir privalumus. Taikomas suvirinimas argono dujų, anglies dioksido (CO2) ar anglies dioksido ir argono mišinio (CO2/Ar) aplinkoje. Žinoma, suvirinimas apsauginių dujų aplinkoje turi ir privalumų, ir trūkumų.

Dabar tvirtas pozicija jau užima suvirinimas lydžiuoju elektrodu (suvirinimo viela), todėl reikia susigaudyti, kaip tokios vielos žymimos pagal LST EN standartą. Suvirinimą papildo nelydieji elektrodai, miltelinė viela, dujos ir jų mišiniai. Ne naujiena yra ir plazminis medžiagų suvirinimas.

Automobilių remonto darbams reikėtų vis plačiau taikyti kontaktinį taškinį suvirinimą, ypač remontuojant kėbulus, kai jungiamos detalės ar medžiagos suvirinamos atskiruose taškuose. Tačiau automobilių gamintojų įmonių įgaliotieji remontininkai kėbulų paprastai neremontuoja.

Dar yra reljefinis, siūlinis, sandūrinis, slėginis suvirinimai. O kur dar suvirinimo ypatumai, priklausantys nuo suvirinamųjų medžiagų: juodųjų metalų, legiruotojo plieno, anglinio konstrukcinio plieno, ketaus, vario ir jo lydinių, aliuminio ir jo lydinių, plastmasių?

Skaitytojas gali paklausti: ką noriu pasakyti, nurodydamas įvairius suvirinimo ypatumus ir aiškindamas pačio suvirinimo sudėtingumą? Ogi kalbu apie automobilių serviso įmones ir Ūkio ministeriją. Kur rasime tokią automobilių remonto įmonę, kur virintų nusimanantys suvirinimo specialistai? Tokių beveik niekur nėra, nors suvirinimo kokybė yra būtina ir jos reikalaujama techninių apžiūrų metu. O kuo čia dėta Ūkio ministerija?

Mat Ūkio ministerija reguliuoja automobilių remonto tvarką. Ji 2004 m. paskelbė privalomąjį įsakymą „Dėl automobilių remonto paslaugų teikimo tvarkos ir naudotų automobilių sudėtinių dalių tinkamumo toliau vartoti ir realizavimo tvarkos patvirtinimo“, kurį 2008 m. pakeitė pridėdama nuorodą, jog tai daro vykdydama Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2000/53/EB dėl eksploatuoti netinkamų transporto priemonių. Keista, tačiau ministerija 2004 m. „nežinojo“, jog 2000 m. direktyvą jau reikėjo įvykdyti iki įstojant Lietuvai į ES, t. y. iki 2004 m. gegužės 1 d.

Iki šio laiko tvarką nustatinėjo kiekvienas remontininkas savaip. Ūkio ministerijos nustatytos tvarkos nuo įsakymo paskelbimo dienos jau privalo laikytis visi fiziniai ir juridiniai asmenys, įstatymų nustatyta tvarka įregistravę savo veiklą, o Valstybinei ne maisto produktų inspekcijai prie Ūkio ministerijos buvo pavesta kontroliuoti, kaip vykdoma automobilių remonto paslaugų teikimo bei naudotų automobilių sudėtinių dalių tinkamumo toliau naudoti ir realizuoti tvarka.

Ūkio ministerijos sugalvotos tvarkos dokumentas yra gana didelis: jis turi net 79 punktus su daugybe papunkčių. Tvarkos sudėtingumą ir jos virtimą „svajonių tvarka“ liudija tai, jog ji parengta vadovaujantis šiais teisės aktais, kuriuos privalo žinoti ne tik remontininkai, bet ir remonto paslaugų vartotojas, jeigu jis bus nepatenkintas paslaugų kokybe. Tai Lietuvos Respublikos (LR) vartotojų teisių apsaugos įstatymas; LR produktų saugos įstatymas; LR įstatymas „Dėl Sutarties dėl vienodų techninių nurodymų ratinėms transporto priemonėms, įrangai ir dalims, kurios gali būti sumontuotos ir (arba) naudojamos ratinėse transporto priemonėse, priėmimo ir pagal šiuos nurodymus išduotų patvirtinimų abipusio pripažinimo sąlygų ratifikavimo“; Transporto priemonių ir sudėtinių transporto priemonių dalių atitikties įvertinimo tvarkos aprašas, patvirtintas LR susisiekimo ministro 2006 m. kovo 24 d. įsakymu Nr. 3–114; Valstybinės ne maisto produktų inspekcijos prie Ūkio ministerijos nuostatais, patvirtintais LR Vyriausybės 2000 m. birželio 28 d. nutarimu Nr. 745; LR administracinių teisės pažeidimų kodeksu; LR parduodamų daiktų (prekių) ženklinimo ir kainų nurodymo taisyklėmis, patvirtintomis LR ūkio ministro 2002 m. gegužės 15 d. įsakymu Nr. 170; Mažmeninės prekybos taisyklėmis, patvirtintomis LR Vyriausybės 2001 m. birželio 11 d. nutarimu Nr. 697; Lietuvos higienos norma HN 36:2002 „Draudžiamos ir ribojamos medžiagos“, patvirtinta LR sveikatos apsaugos ministro 2002 m. gegužės 27 d. įsakymu Nr. 239; Produktų pateikimo į rinką ribojimo priemonių taikymo tvarka, patvirtinta LR Vyriausybės 2002 m. balandžio 2 d. nutarimu Nr. 439; 2004 m. rugsėjo 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2000/53/EB dėl eksploatuoti netinkamų transporto priemonių; Techninių motorinių transporto priemonių ir jų priekabų reikalavimai, patvirtinti Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos viršininko 2008 m. liepos 29 d. įsakymu Nr. 2B-290; Motorinių transporto priemonių ir jų priekabų privalomosios techninės apžiūros atlikimo tvarkos aprašas, patvirtintas LR susisiekimo ministro 2008 m. spalio 24 d. Nr. 3-406; Daiktų grąžinimo ir keitimo taisyklės, patvirtintos LR ūkio ministro 2001 m. birželio 29 d. įsakymu Nr. 217.

Dar reikia žinoti, jog paslaugas, atsižvelgdamas į automobilio tipą, markę ir remonto pobūdį, paslaugos teikėjas privalo teikti vadovaudamasis šiais standartais: LST 1438:1996 Lengvieji automobiliai. Techninė priežiūra ir remontas; LST 1176-91 Suremontuoti automobiliai. Techninės sąlygos; LST 995-89 Pataisyti lengvųjų automobilių varikliai. Techninės sąlygos. Ir čia pat nurodyta, jeigu standartų nuostatos prieštarauja teisės akto reikalavimams, galioja teisės akto reikalavimai.

Kas galėtų paneigti, jog išvardytų teisės aktų supratimas ir taikymas darbe reikalauja ne tepaluotų rankų kompetencijos, bet mokslinio instituto darbuotojų baltais chalatais.

Remonto technologijų sudėtingumas

Pabrėžę šio teisės akto sudėtingumą ir neįveikiamumą vartotojui, paieškokime jame svarbiausio, mūsų požiūriu, jo reikalavimo, o būtent – kaip turi būti automobilis remontuojamas. Ir randame: Automobilis turi būti remontuojamas laikantis tinkamos ir techniniu požiūriu priimtinos remonto technologijos ir atitikti jo gamybos metu galiojusius techninius reikalavimus, jeigu teisės aktai nenustato naujų ar papildomų reikalavimų... Svarbūs eismo saugumo atžvilgiu elementai – stabdžių sistemos, vairavimo sistemos, pakabos, sukabintuvų ir grąžulų apkrovas atlaikančios detalės neturi būti remontuojamos mechaninio tiesinimo, suvirinimo ar kitais būdais, jei dėl to gali būti pažeista metalo struktūra, elementų atsparumas, standumas, pasikeisti tvirtinimo ir kitos gamintojo numatytos savybės... Paslaugų teikimui naudojama technologinė įranga turi atitikti Lietuvos Respublikoje galiojančių teisės aktų ir gamintojo nustatytus reikalavimus.

Pateiktoje ištraukoje randame dvi nuorodas į privalomą remonto technologiją. Automobilis turi būti remontuojamas laikantis tinkamos ir techniniu požiūriu priimtinos remonto technologijos ir atitikti jo gamybos metu galiojusius techninius reikalavimus, jeigu teisės aktai nenustato naujų ar papildomų reikalavimų. O paslaugų teikimui naudojama technologinė įranga turi atitikti Lietuvos Respublikoje galiojančių teisės aktų ir gamintojo nustatytus reikalavimus.

Suvirinimo pusautomatis „AlphaQ“

Kaip įveikti tokius reikalavimus paprastoje dirbtuvėje, jei žinome, kad automobilių gamyba yra vos ne visiškai robotizuota, o kėbulų virinimas tikrai robotizuotas? Niekaip. Kaip remontininkui įveikti reikalavimą, kad svarbūs eismo saugumo atžvilgiu elementai – stabdžių sistemos, vairavimo sistemos, pakabos, sukabintuvų ir grąžulų apkrovas patiriančios detalės – nebūtų remontuojami mechaninio tiesinimo, suvirinimo ar kitais būdais, jei dėl to gali būti pažeista metalo struktūra, elementų atsparumas, standumas, pasikeisti tvirtinimo ir kitos gamintojo numatytos savybės. Atsakymas irgi niekaip. O kodėl? Juk ministerijos tvarka numato, jog galima remontuojant suvirinti svarbius stabdžių elementus, bet, taikant suvirinimo technologiją, negalima pažeisti metalo struktūros, elementų atsparumo, standumo, negali pasikeisti tvirtinimo ir kitos gamintojo numatytos savybės. Bet metalo struktūros, elementų atsparumo, standumo nustatymas virinant yra jau sudėtingų laboratorinių bandymų, kurių neįmanoma atlikti remonto įmonėje, rezultatai.

Susipažinęs vien su šiais keliais Ūkio ministerijos nustatytais reikalavimais ir žinodamas tikrąją padėtį automobilių remonto įmonėse, galiu teigti, kad vos ne kiekvienas (o tiksliau kiekvienas) remontuotas svarbus eismo saugumo požiūriu elementas – stabdžių ir vairavimo sistemos, pakabos, sukabintuvų ir grąžulų apkrovas patiriančios detalės – buvo remontuojamas mechaninio tiesinimo, o dažniausiai suvirinimo ar kitais būdais ir buvo pažeista metalo struktūra, elementų atsparumas, standumas, todėl pasikeitė tvirtinimo ir kitos gamintojo numatytos savybės. O jeigu taip, tai kas įvyksta kelyje? Avarijos ir katastrofos, per pusę sulūžę automobiliai, net jei pagal gamintojo sąlygas jie neturėjo lūžti, sužeidžiami ir žūsta žmonės. Šioje vietoje draudimas irgi taria savo žodį, kartais net nurodydamas, kokioje įmonėje remontuoti daužtą automobilį, nors ministerijos tvarkoje tai nenumatyta, o apžiūrėjus rekomenduotos įmonės turimą įrangą, rankos nekyla palikti savo kad ir sudaužytą automobilį. Netinkamas mechaninis mašinų remontas virsta žmonių gydymu ligoninėse arba šarvojimo paslaugomis.

Kad gamintojo technologija taptų remontininko technologija...

O kokia išeitis, kad automobilių gamintojų technologijos taptų ir remonto technologijomis? Manyčiau, jog normatyvinę remonto bazę turėtų paruošti metalotyrininkai, o tai gali būti mokslininkai iš universitetų ar atitinkamų institutų. O kaip su įranga?

Kadangi remonto darbuose dažniausiai taikomas suvirinimas, todėl visa suvirinimo įranga turėtų būti parinkta tokia, kuri nepažeistų metalo struktūros, elementų atsparumo, standumo ir nepakeistų tvirtinimo ir kitų gamintojo numatytų savybių. Įrengimų ir suvirinimo medžiagų yra daug ir įvairių. Todėl reikia juos įsigyti ir kvalifikuotai naudoti. Tokį remonto kokybės reikalavimą galima įgyvendinti atitinkama tvarka.

1. Remonto įmonė pasirenka remontuojamų mašinų gamybos įmonės ženklą arba ženklus.
2. Remonto įmonė remontuoja tik savo pasirinktus mašinų modelius.
3. Remonto įmonės suvirinimo technologiją (įrangą) atestuoja automobilių gamintoja arba jos įgaliotas atstovas.

Parašiau tai ir jau girdžiu įsivaizduojamą Ūkio ministerijos specialistų abejonę – bet kaip priversime automobilių įmonės gamintoją atvykti, sakysime, į Varėną ar Klaipėdą?
Čia nereikia pamiršti, jog Lietuva yra Europos Sąjungos narė ir ji turi visišką teisę teikti pasiūlymus pakeisti arba sukurti kurią nors naują ES direktyvą ar reglamentą.

Ką daryti ir nuo ko pradėti?
Pirmiausia automobilių remonto dirbtuvių savininkai turi keisti požiūrį į turimą suvirinimo įranga, jos panaudojimo galimybes, naudojamas suvirinimo medžiagas. Juk negalima brangiai kainuojančio automobilio cinkuotu kėbulu virinti morališkai pasenusiais suvirinimo aparatais ir plienine suvirinimo viela. Kas lieka iš cinko sluoksnio, kai suvirinimo lanko temperatūra 12000C ir aukštesnė?

Suvirinimo pusautomatis „PHOENIX 301 Car Expert Puls“

Todėl UAB „Klaipėdos technika“ siūlo naujos kartos Vokietijos firmos EWM invertorinius suvirinimo pusautomačius. Vokietijos specialistai daugelį metų tobulino skaitmenines suvirinimo lanko valdymo programas, kurios optimaliai tinka automobilių gamybos pramonei ir remontui. Dabar naujų suvirinimo technologijų dėka galima atlikti suvirinimo darbus praktiškai nepažeidžiant automobilių detalių apsauginio cinko sluoksnio. Tai garantuoja, kad po automobilio remonto suvirinimo siūlės nepradės rūdyti jau po pirmos žiemos.

Keiskime plieninę suvirinimo vielą į vario lydinių vielą. Tai leis po suvirinimo visiškai išsaugoti cinko sluoksnį, nes tada gaunama mažesnė suvirinimo lanko temperatūra. UAB „Klaipėdos technika“ siūlo įvairių Vokietijos firmos „Bedra“ vario lydinių suvirinimo vielų.

Naujausios kartos Vokietijos firmos EWM suvirinimo pusautomatis „AlphaQ“. Skaitmeninio suvirinimo lanko valdymo dėka suvirinimo aparatas leidžia gauti puikios kokybės suvirinimo siūles virinant metalo lakštus, kurių storis nuo 0,5 mm. Nauja suvirinimo lanko valdymo programa „ColdArc“ (šaltas lankas) leidžia puikiai suvirinti cinkuotas skardas nepažeidžiant apsauginio cinko sluoksnio. Naudojant šiuos aparatus, suvirintojas parenka reikiamus parametrus: vielos markė, vielos skersmuo, suvirinamo metalo storis ir apsauginės dujos, o suvirinimo aparatas automatiškai parenka reikiamus suvirinimo rėžimus, todėl bereikalingai nenaudojama šilumos energija.

„Alpha Q“ ypatumai

1. Litavimas naudojant mažiau šilumos su lengvai besilydančiomis pridėtinėmis medžiagomis cinko pagrindu (lanko temperatūra iki 4000C).
2. Mažiau išsikraipo suvirinamos detalės.
3.Veikiant „ColdArc“ programai, nenudega detalių apsauginis cinko sluoksnis.
4.Suvirina mažiausiai ištaškant pridėtinio metalo ir nedaug purslų.
5.Su standartiniais degikliais galima dirbti be brangiai kainuojančių specialių vielos padavimo mechanizmų.

Vokietijos firmos EWM suvirinimo pusautomatis „PHOENIX 301 Car Expert Puls“ greit paruošiamas darbui. Įvestų suvirinimo programų dėka turite pasirinkti tik 4 rėžimus: suvirinimo metodą, vielos skersmenį, kėbulo metalo storį, suvirinimo siūlės tipą. O suvirinimo aparatas parenka optimalius suvirinimo rėžimus. Pagrindinis šio suvirinimo pusautomačio privalumas yra tai, kad šis aparatas leidžia suvirinti palyginti neaukštoje suvirinimo elektros lanko temperatūroje, kai suvirinimas tampa litavimu. Tada naudodami specialias vario lydinių vielas, galėsite suvirinti 0,8–3,0 mm storio automobilio kėbulą Šis būdas puikiai tinka užtaisyti atsiradusius plyšius ar įtrūkimus automobilių kėbulo detalėse tiek su danga, tiek be jos. Dėl mažos suvirinimo elektros lanko temperatūros išvengsite kėbulo detalių deformacijos, o suvirinta siūlė bus labai atspari korozijai, sutrumpės suvirintos siūlės apdorojimo laikas. Šis aparatas specialiai sukurtas naudoti automobilių gamybos ir remonto pramonėje ir atitinka visiems keliamiems reikalavimams, kurie keliami suvirinimo aparatams, naudojamiems šiuolaikinėje automobilių gamybos ir remonto pramonėje. Todėl ši aparatą savo remonto dirbtuvėms rekomendavo naudoti tokie automobilių gamintojai kaip „Ford“, „Volkswagen“ ir kitos.

Donatas GAUČIUS
UAB „Klaipėdos technika“ projektų vadovas, diplomuotas tarptautinis suvirinimo inžinierius