2009 m. gegužės 4 d. Prahoje posėdžiavo neformali Konkurencingumo taryba. Lietuvai joje atstovavo švietimo ir mokslo viceministrė Nerija Putinaitė. Kaip ir visada, neformalių tarybų metu jokie teisiniai sprendimai nepriimami. Pagrindinis tokių susitikimų akcentas – neformalios ministrų (delegacijų vadovų) diskusijos Europos Sąjungai aktualiais klausimais. Šįkart ES pirmininkaujanti Čekijos respublika tarybą pavadino „2020 vizijos link“ ir pasirinko du plačius diskusinius klausimus – „žinių trikampis“ (švietimas, mokslas, verslas) bei žmogiškųjų išteklių plėtra.

 (prašo nurodyti pav. members map šaltinį eurohorcs.org)


Nors ir ne pirmą kartą diskutuojama šiomis temomis, tačiau jos tebėra aktualios. Šiais klausimais nepaprastai sunkiai priimami sprendimai, nes jie liečia daugelį sričių iš karto, reikalauja tikrai kardinalių pokyčių visuomenėje apskritai, pirmiausia nacionaliniu lygiu, o ką jau kalbėti apie bendrą ES kontekstą. Tad nenuostabu, kad problemos išlieka nepakitusios jau antrą dešimtmetį.

Šiame kontekste norėčiau atkreipti dėmesį į Portugalijos ir Liuksemburgo mokslo ministrų iniciatyvą, kurios jie ėmėsi Prancūzijos pirmininkavimo metu pirmininkui prašant. Šie du ministrai, portugalas Jose Mariano Gago ir liuksemburgietis François Biltgen, parengė neformalų dokumentą apie žmogiškųjų išteklių srities problemas mokslinių tyrimų kontekste. Jie siūlė tam tikras gaires, kaip būtų galima tas problemas spręsti. Tai ir nacionalinio, ir europinio lygio klausimai gerinti mokslininkų darbo sąlygas siekiant populiarinti mokslininkų karjerą; išlaikyti Europos institucijose mokslo sričių studentus; didinti doktorantų skaičių ir kt.

Taryboje dalyvavę ministrai reagavo į jų pateiktas mintis, pateikė konkrečių duomenų iš savo nacionalinių patirčių, svarstė ir siūlė kitus galimus susikaupusių problemų sprendimus. Vienas konkrečių galimų veiksmų, kuris daugumai atrodė priimtinas ir geidžiamas – tai bendras mokslinių tyrimų vykdymas ir socialinių reikalų ministrų susitikimas. Tarybos pirmininkas čekų ministras Ondrej Liška irgi labai domėjosi šia diskusija ir apskritai ministrų parengtu dokumentu. Į jį numatoma atkreipti atskirą dėmesį būsimose Tarybos išvadose, kurias, tikimasi, patvirtins artėjanti formali Konkurencingumo taryba gegužės 29 d.

Iš bendros Tarybos diskusijos norėčiau pabrėžti dvi joje labai aktualiai nuskambėjusias mintis. Pirmiausia – tai Vokietijos pasisakymo dalis, kur Vokietijos atstovas, pripažindamas ministrų ir nacionalinio lygio diskusijų svarbą „žinių trikampio“ labui, klausė Europos Komisijos, ar numatomi kokie nors horizontalūs Europos Komisijos vidaus veiksmai, gebėsiantys pralaužti ledus. Turima galvoje ne tik glaudesnis bendradarbiavimas tarp skirtingų direktoratų, „žinių trikampio“ dalių, bet ir būtinybė ES mastu keliose srityse vienu metu imtis vienam tikslui nukreiptų konkrečių veiksmų. Tai, aišku, retorinis klausimas, į kurį Komisaras Janez Potočnik tiesiogiai ir neatsakė. Tačiau jo svarbą visi pripažino.

































Pav. šaltinis: EUROHORCs

Antra, mano manymu, svarbi Taryboje yra Jungtinės Karalystės atstovo pasisakyme nuskambėjusi mintis. Jis pabrėžė, kad vienintelis būdas, kaip reikėtų įveikti esamas kliūtis ir nugalėti esamus barjerus tarp skirtingų švietimo, verslo, mokslo sričių, yra keisti bendrą veiklos ir supratimo kultūrą, t. y. siekti pasikeitimų derinant visas šias sritis kartu, o ne imantis pavienių veiksmų. Tai buvo Jungtinės Karalystės jau atliktų darbų patirtis. Jų manymu, kitaip neįmanomas „žinių trikampis“, t. y. atsakymas į globalius visuomenės pokyčius, įvairių sričių sąmoningas derinimas Europos konkurencingumo vardan.

Šioje neformalioje Taryboje dalyvavo ir įvairių suinteresuotų institucijų atstovai, kurie pristatė savo organizacijas ir samprotavo apie Europos mokslinių tyrimų erdvės (EMTE) galimybes bei problemas. Tai buvo Europos universitetų asociacijos vadovas prof. Jean-Marc Rapp, verslo asociacijos „Businesseurope“ atstovas dr. Heinrich Hoefer ir EUROHORCs organizacijos vadovas prof. Dieter Imboden. Kaip matyti, tai ir yra visų „žinių trikampio“ dalių nariai. Kiekvienas jų turėjo savitą požiūrį, nors visų veiklos tikslas yra vienas – didesnis Europos konkurencingumas, geresni, spartesni moksliniai tyrimai, tinkamai išsilavinę ir mobilūs žmonės.

Norėčiau atkreipti dėmesį į įdomią EUROHORCs organizaciją (www.eurohorcs.org). Tai neformali Europoje mokslinius tyrimus atliekančių ir juos finansuojančių organizacijų asociacija (pavadinimo trumpinys šifruotinas taip – European Heads of Research Councils). Ją sudaro 45 organizacijos iš 24 valstybių (Austrija, Belgija, Čekija, Danija, Estija, Suomija, Prancūzija, Vokietija, Graikija, Vengrija, Islandija, Airija, Italija, Liuksemburgas, Norvegija, Portugalija, Slovakija, Slovėnija, Ispanija, Švedija, Šveicarija, Nyderlandai, Turkija, Jungtinė Karalystė), kurios atstovauja maždaug 30% visų Europoje moksliniams tyrimams skiriamų lėšų. Ši asociacija savo narius renkasi pagal bendrą priimtą strategiją. Nauju nariu galima tapti tik gavus asociacijos pakvietimą, o dalyvių organizacijas atstovauja jų vadovai.

Asociacijos veikla skirta propaguoti kompetencijos (ekscelencijos) kriterijus visose mokslinių tyrimų srityse. Jos aktualiausi svarstomi klausimai – tai mokslo rezultatų pasiekiamumas, karjerų plėtra ir mobilumas, tarptautinių mokslinių tyrimų skatinimas ir kt. Asociacija rengia analitines studijas, teikia konsultacijas, analizuoja situaciją ir pateikia savo nuomonę svarbiais Europos mokslinių tyrimų klausimais. Paminėtinos kelios jos veiklos, skirtos Europos mokslinės erdvės įgyvendinimui. Tai Jaunų Europos tyrėjų apdovanojimas (2004–2007 m. įteikti 95 apdovanojimai, kuriems kasmet buvo skirta apie 250 tūkst. eurų) ir akcija „Lėšos seka tyrėją“, skatinanti tyrėjų mobilumą bei leidžianti pasiimti stipendijos likutį išvykstant į kitą valstybę.

Asociacijos vadovo manymu, Europos mokslinių tyrimų erdvei dabar reikia didesnio finansavimo, daugiau konkurencijos, solidarumo, aiškių struktūrų, naujų vizijų. Tai EMTE iššūkiai, kuriuos įveikti turi padėti EUROHORCs, nes jis mato ir savo vaidmenį visose trijose žinių trikampio dalyse. Taigi asociacija pasirengusi sukurti stipendijų sąjungą, pagerinančią žmonių ir žinių mobilumą, taip pat prisidėti atveriant nacionalines programas ir finansavimo schemas, inicijuoti dvišales programas. Jos nuomone, bendriems tikslams pasiekti svarbus yra nuolatinis suinteresuotų šalių – ministrų, Europos Komisijos ir EUROHORCs – dialogas. Kaip teigiamas tokio bendradarbiavimo pavyzdys minimas sausio mėn. Lisabonoje vykęs aukšto lygio šių trijų grupių atstovų seminaras.

Neformalios Tarybos Prahoje tikslas buvo pasiektas – surengta išsami diskusija, kurios formalių rezultatų tikimasi kitoje Taryboje gegužės mėn. pabaigoje. Jos darbotvarkėje numatoma priimti trejas Tarybos išvadas (dėl mokslinių tyrimų infrastruktūrų ir regioninės EMTE dimensijos, dėl MTEP programų vertinimo ir dėl pirmų žingsnių įgyvendinant EMTE viziją 2020) bei patvirtinti reglamentą, suteiksiantį Europos Bendrijos juridinį statusą Europos mokslinių tyrimų infrastruktūrų konsorciumui.

Karina Firkavičiūtė
LR nuolatinės atstovybės ES mokslo atašė