 Europos kosmoso dalelių bendruomenė pranešė apie savo „Šauniosios
septyniukės“ projektą: didžiąsias tyrimų infrastruktūras, kurios, kaip
tikimasi, padės mokslininkams įminti pagrindines Visatos mįsles. Tos
infrastruktūros išvardytos naujoje Europos kosmoso dalelių fizikos
strategijoje, kurias paruošė ES finansuojamas ASPERA (Kosmoso particle
European Research Area) projektas. Projektas suvienijo aštuoniolika
nacionalinių kosmoso dalelių fizikos finansavimo agentūrų 13-oje
Europos šalių.
Sparčiai besivystanti kosmoso dalelių fizikos sritis tiria mūsų Visatą sudarančių dalelių prigimtį ir jų sąveiką. Čia susipina kosmoso fizikos, kosmologijos ir dalelių fizikos interesų sritys. Kosmoso dalelių fizikams knieti išaiškinti tamsiosios medžiagos prigimtį, ištirti neutrinų savybes ir jų vaidmenį kosmoso evoliucijoje, nustatyti kominių spindulių kilmę ir daugiau sužinoti apie gravitacines bangas.
Atsakyti į daugumą šių klausimų ne taip paprasta. Tam reikia milžiniškų infrastruktūrų, kurių pavienės šalys nepajėgios pastatyti.
Fizikai svajoja apie Čerenkovo teleskopų matricą (CTA), kuri sugebtų aptikti didelės energijos kosminius spindulius. Šis projektas turėtų prasidėti apie 2012 metus. Kitas, jau realizuojamas projektas sutrumpintai vadinamas KM3NeT. Jį sudaro optinių jutiklių sistema, išdėstyta vieno kvadratinio kilometro plote Viduržemio jūros dugne. Šie jutikliai turėtų registruoti neutrinus, paslaptingas daleles, kurias itin sunku užfiksuoti. Tačiau būtent joms turime būti dėkingi už savo egzistavimą. Neutrinai priverčia mirštančias žvaigždes susprogti. Po tokio sprogimo kosmose pasklinda sunkieji cheminiai elementai, be kurių negalėtume egzistuoti.
Neutrinų tyrimams bus naudojamos dar dvi infrastruktūros, kurias pasiūlė ASPERA. Vienas yra specialus detektorius, kuriuo bus tiriama neutrinų prigimtis ir masė. Kitas – milžiniška požeminė observatorija. Joje fizikai norėtų įrodyti protonų skilimą. Pastaroji infrastruktūra projektuojama finansuojant ES remiamo projekto LAGUNA (Large Apparatus for Grand Unification and Neutrino Kosmoso Physics) lėšomis.
Tamsioji medžiaga arba materija – kitos minėtos infrastruktūros taikinys. Nors tamsioji medžiaga sudaro apie 95% Visatos, apie ją žinoma labai mažai. Todėl reikia pastatyti naujus, kur kas jautresnius jutiklius. Įrengti požeminį didelį gravitacinių bangų detektorių. A. Einšteinas numatė gravitacinių bangų egzistavimą, ir nors jos buvo nustatytos netiesiogiai, kol kas tiesioginių įrodymų nėra. Todėl šiuo metu projektuojamas vadinamasis Einšteino teleskopas. Visų septynių minimų infrastruktūrų kaina gali siekti ne mažiau kaip vieną milijardą eurų. ASPERA projekto partneriai kuria tarpvalstybinius konsorciumus, kad galėtų įgyvendinti ambicingus planus. Šių projektų projektavimas ir gamyba prasidės po ketverių metų.
Plačiau apie projektus internete:
http://www.aspera-eu.org
http://cordis.europa.eu/esfri/home.html
Pagal EK portalo „Cordis“ informaciją paruošė dr. Rolandas Maskoliūnas
|
