Š. m. balandžio pabaigoje Europos Komisija paskelbė komunikatą „Mokslinių tyrimų bendrųjų programų įgyvendinimo paprastinimas“. Tai nepaprastai svarbus dokumentas, kurio seniai laukta. Kuo jis svarbus ir kodėl įdomus?

Bendrosios programos yra pagrindinė ES moksliniams tyrimams skirta finansavimo priemonė. Tačiau visi, net ir pati EK pripažįsta, kad parengti paraišką šiai programai siekiant ES finansavimo nėra paprasta. Ir ne tik dėl to, kad konkurencija išties didelė. Kita svari priežastis – tai sudėtingos dalyvavimo programoje taisyklės, daugialypiškumas, reikalavimų komplikuotumas. EK teigia, kad 7BP yra jau daug paprastesnė lyginant su ankstesnėmis. Tačiau programos dalyviai, projektų rengėjai dar mato nemažai sričių, kur taisykles būtų galima tobulinti ir paprastinti. Kad reikia tai daryti, EK įsitikino po viešų konsultacijų šia tema ir išklausiusi kelių ekspertų grupių nuomonę. Taigi šis komunikatas – iš dalies atsakymas į kilusius klausimus ir prašymus keisti situaciją.

Komunikatas ypatingas tuo, kad jis nepateikia parengtų atsakymų, ką ir kaip reikia supaprastinti. Jame įvardinamos sritys, kur tai galima daryti ir pristatomi EK siūlymai. Jais siekiama tolesnės suinteresuotų institucijų diskusijos, kad tikrasis supaprastinimas jau realių naujų taisyklių pavidalu būtų užfiksuotas būsimoje 8BP.

Tolesnio paprastinimo galimybės komunikate suskirstytos į tris pagrindines kryptis. Pirmoji kryptis susijusi su patobulinimo ir paprastinimo priemonėmis, kurias artimiausiu metu EK taikys pagal dabartinę teisinę ir norminę bazę; antroji kryptis siejama su taisyklių pakeitimais vis dar taikant dabartinį finansavimo pagal sąnaudas modelį, o trečioji kryptis – su didesniais pakeitimais siekiant diegti finansavimą pagal rezultatus ir taikyti vienkartines išmokas. Pagal pirmąją kryptį pateikiamos praktinės procesų ir priemonių tobulinimo priemonės, kurias EK jau pradėjo taikyti – lengvai suprantami dokumentai, veiksmingos pagalbos tarnybos, efektyvesnės IT priemonės ir optimizuoti verslo procesai, kvietimų teikti paraiškas struktūros ir tvarkaraščio optimizavimas, mažesnių konsorciumų kūrimas ir kt. Pagal antrąją kryptį numatoma plačiau taikyti įprastus apskaitos metodus, išplėsti priimtinumo kriterijai vidutinėms personalo išlaikymo sąnaudoms, riboti taisyklių įvairovę, panaikinti palūkanas už išankstinį finansavimą, skirti daugiau vienkartinių išmokų.

EK manymu, pirmosios dvi kryptys suteikia daug paprastinimo galimybių, tačiau jos nepašalins administracinės naštos dėl atsiskaitymų už sąnaudas ir dėl finansinių auditų.

Pokyčiai būtų daug didesni, perėjus nuo finansavimo pagal sąnaudas sistemos, sutelktos į pradinį indėlį, prie finansavimo sistemos, pagrįstos išankstine rezultatų apibrėžtimi ir priėmimu. Tai trečioji kryptis, kertinė ir nauja komunikato mintis (siūlymas), kurią tačiau dar reikia deramai apsvarstyti.

EK siūlo nagrinėti tris toliau pateiktus variantus. Visais atvejais vienam projektui būtų skiriama vienkartinė išmoka, todėl būtų atsisakyta visų faktinių sąnaudų patikrų ir pereita nuo finansinių prie mokslinių aspektų kontrolės. Vienkartinės išmokos – tai nustatyto dydžio suma visoms veiklos įgyvendinimo sąnaudoms padengti. Taip būtų panaikintas naudos gavėjams taikomas įpareigojimas pateikti išlaidas patvirtinančius dokumentus ir sudarytos sąlygos pastebimai supaprastinti projektų finansinį auditą. Siūlomi šie trys variantai.

1. Vienkartinės išmokos konkretiems projektams kompensuojant projekto sąnaudas, kurios apskaičiuotos įvertinant dotacijas ir (arba) per derybas dėl jos ir išmokamos pagal suderintus rezultatus. Taikant šį požiūrį į vertinimo ir derybų procesą būtų įtrauktas tinkamų bendrų reikalavimus atitinkančių projekto sąnaudų išankstinis apskaičiavimas ir kiekybinių rezultatų apibrėžimas. Ji konkrečiam projektui būtų nustatyta atsižvelgiant į numatytas bendras reikalavimus atitinkančias sąnaudas. Vienkartinė išmoka būtų sumokėta (visa ar dalimis) priėmus suderintus rezultatus. Todėl gali būti numatyti tarpiniai mokėjimai.

2. Kvietimų, kuriuose iš anksto numatomos vienkartinės išmokos tam tikros srities projektui, skelbimas ir pasiūlymų, kuriuose žadama gavus nustatytą vienkartinę išmoką užtikrinti geriausius mokslinius rezultatus, atranka. Šiuo atveju į pasiūlymų vertinimą būtų įtrauktas lėšų skyrimo kriterijus, susijęs su ištekliais, kuriuos vienkartinę išmoką gavęs konsorciumas yra pasirengęs papildomai investuoti pats. Taikant šį principą, skatinama užtikrinti, kad ES lėšos būtų aktyviau naudojamos kaip svertas.

3. Lėšų skyrimas remiantis dideliu pasitikėjimu, kai atskiriems projektams skiriamos iš anksto nustatytos vienkartinės išmokos, o tolesnė Komisijos kontrolė nenumatoma.

Lėšų gavėjų atranka numatoma labai konkurencinga. Po atrankos būtų skiriama vienkartinė išmoka, o Komisija nevykdytų jokios finansinės ar mokslinės kontrolės. Šis požiūris grindžiamas dideliu pasitikėjimu ir didele rizika. Tačiau tai, jog EK nekontroliuotų dar nereiškia, kad apskritai nebūtų jokios kontrolės. Šis požiūris pagrįstas mokslinei bendruomenei būdinga savikontrole ir motyvacijos bei paskatų struktūra. Kad ši motyvacijos ir paskatų struktūra būtų veiksminga, turėtų būti reikalaujama, kad lėšų gavėjai savo kolegoms ir plačiajai visuomenei kuo skaidriau atsiskaitytų, kaip panaudotos lėšos ir kokių rezultatų pasiekta. Piktnaudžiavimo pavojus liktų, tačiau netinkamas elgesys labai pakenktų lėšų gavėjo mokslinei karjerai. Šis scenarijus geriausiai tiktų srityse, kuriose minėti paskatų mechanizmai veikia geriausiai, t. y. visų pirma Europos mokslinių tyrimų taryboje. Šio požiūrio privalumai akivaizdūs: nereikia tikrinti sąnaudų, administracinė našta minimali, o sparta didelė.

Taikant daugumą variantų, siūlomų pagal antrąją ir trečiąją kryptis, būtina pakeisti taisykles, todėl tie variantai bus įvertinti kas treji metai persvarstant Finansinį reglamentą, o atsižvelgiant į tokio persvarstymo išvadas ir persvarstant mokslinių tyrimų politikos norminę bazę. Tačiau EK 7BP pakeitimus dar gali pateikti po to, kai bus atliktas jos tarpinis vertinimas. Visų pirma gali būti numatytas išankstinis 7BP taisyklių pakeitimas, susijęs su vidutinėms personalo išlaikymo sąnaudoms taikomomis taisyklėmis. Komisija žada netrukus pateikti pasiūlymą dėl kas trejus metus atliekamo Finansinio reglamento persvarstymo ir pasiūlys kai kurių šiame komunikate pateiktų paprastinimo siūlymų pagrindu parengti naujus teisės aktus. Daugiau paprastinimo galimybių gali būti atskleista atliekant 7BP tarpinį vertinimą, kuris turi būti paskelbtas 2010 m. spalio mėn.

Dr. Karina Firkavičiūtė

Parengta remiantis EK galutiniu komunikatu KOM(2010)187