ES teisėkūros istorijoje šie metai turėtų likti įsimintini – iki metų pabaigos laukiama dar kelių visai ES, bet ypač jos konkurencingumui svarbių dokumentų su naujomis idėjomis, gana kardinaliais pasikeitimais. Ta proga skaitytojams siūlome nedidelį ciklą rašinių, trumpai pristatančių šiuos dokumentus: strategija „2020 m. Europa“, būsimi „Inovacijų Sąjungos“ ir įpusėjusios 7BP peržiūros komunikatai. Norėčiau pabrėžti, kad juose kalbama apie ES konkurencingumą pasaulyje, o šio konkurencingumo centre atsiduria ir mokslinių tyrimų sritis.

Ciklą siūlau pradėti nuo dokumento, kuris jau egzistuoja. Tai „2020 m. Europa. Pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo strategija“. Jis neseniai buvo priimtas Europos vadovų taryboje. Tai vienas esminių būsimos ES politikos dokumentų, Lisabonos strategijos tiesioginė tąsa.

ES Komisijos pirmininkas J. M. Barroso pabrėžė, kad 2010 m. turi būti naujo etapo pradžia. „Siekdami tvarios ateities, turime žvelgti į ilgalaikę perspektyvą. Europa turi grįžti į vėžes. Ir privalo jose išsilaikyti. Toks yra 2020 m. Europos strategijos tikslas. Ja siekiama sukurti daugiau darbo vietų ir užtikrinti geresnę gyvenimo kokybę. Europa pajėgi užtikrinti pažangų, tvarų ir integracinį augimą, rasti būdų naujoms darbo vietoms kurti ir mūsų visuomenei nurodyti aiškią kryptį“.

Europa gali dirbti sėkmingai veikdama išvien kaip Sąjunga. Mums reikalinga strategija, kad krizę įveiktume dar labiau sustiprėję ir kad ES ūkis taptų pažangus, tvarus ir integralus, taip pat kad būtų užtikrintas aukštas užimtumo lygis, našumas ir socialinė sanglauda. 2020 m. Europos strategija – tai XXI a. Europos socialinio rinkos ūkio vizija.

Strategijoje iškelti trys vienas kitą papildantys prioritetai: pažangus augimas: žiniomis ir inovacijomis pagrįsto ūkio plėtra; tvarus augimas: taupiau naudojančio išteklius, ekologiškesnio ir konkurencingesnio ūkio skatinimas; integracinis augimas: labai užimto ūkio, kuriame užtikrinta socialinė ir teritorinė sanglauda, skatinimas.

ES turi nuspręsti, kokia ji nori būti 2020 m. Tam Komisija siūlo šiuos ES pagrindinius tikslus: 75 % 20–64 amžiaus žmonių turėtų dirbti; 3 % ES BVP turėtų būti investuojami į MTTP; Turėtų būti įgyvendinti „20/20/20“ klimato ir energetikos tikslai (įskaitant išmetamų teršalų mažinimą 30 %, jei tam yra tinkamos sąlygos); Mokyklos nebaigusių asmenų dalis turėtų būti ne didesnė kaip 10 %, o bent 40 % jaunesnės kartos atstovų turėti aukštąjį išsilavinimą; 20 mln. žmonių mažiau turėtų būti ties skurdo riba.

Komisija pristato septynias skatintinas pavyzdines iniciatyvas, skirtas pažangai pagal kiekvieną prioritetą: „Inovacijų sąjunga“, „Judus jaunimas“, „Europos skaitmeninė darbotvarkė“, „Tausiai išteklius naudojanti Europa“, „Globalizacijos erai pritaikyta pramonės politika, „Naujų įgūdžių ir darbo vietų kūrimo darbotvarkė“, „Europos kovos su skurdu planas“.

Šios septynios pavyzdinės iniciatyvos įpareigoja visas ES valstybes. Bus parengtos ES lygmens integruotos gairės, kuriose bus apžvelgta ES prioritetų ir tikslų aprėptis. Kiekvienai valstybei narei bus parengtos konkrečios rekomendacijos. Jeigu į jas nebus tinkamai atsižvelgiama, gali būti siunčiami įspėjimai dėl politikos krypčių.

Komisija mano, kad, neatsižvelgiant į plėtros ir gyvenimo lygį, siūlomi tikslai yra aktualūs visoms, ir naujosioms, ir senosioms valstybėms narėms. Investicijos į mokslinius tyrimus ir technologinę plėtrą, inovacijas, švietimą ir mažai išteklių naudojančias technologijas duos naudos tradiciniams ūkio sektoriams, kaimo vietovėms, taip pat daug įgūdžių reikalaujantiems darbams, paslaugų sektoriui. Tai sustiprins ekonominę, socialinę ir teritorinę sanglaudą. Siekdama užtikrinti, kad kiekviena valstybė narė 2020 m. Europos strategiją pritaikytų prie savo konkrečios padėties, Komisija šiuos ES tikslus siūlo paversti nacionaliniais tikslais ir gairėmis, kuriuose būtų atsižvelgta į kiekvienos valstybės narės dabartinę padėtį ir jos užmojus įgyvendinti šiuos tikslus kartu su kitomis ES valstybėmis narėmis. Valstybių narių veiksmams papildyti Komisija pasiūlys įvairių plataus užmojo ES lygio veiksmų, kad ES augimui ateityje būtų paklotas naujas, tvaresnis pagrindas. ES ir šalių pastangos turėtų papildyti vienos kitas.

Strategija yra bendras dokumentas, skirtas Europos Sąjungai. Sąmoningai atskirai pabrėžiu tik su moksliniais tyrimais susijusias strategijos dalis, nors akivaizdu, kad visos temos ir tikslai yra tarpusavyje labai susiję.

Šiuo metu Europa siekia investuoti 3 % BVP į MTTP. Iškėlus šį tikslą, pavyko atkreipti dėmesį, kad ir privatus, ir viešasis sektorius turi investuoti į MTTP, tačiau dėmesys sutelkiamas į įnašą, o ne į poveikį. Būtina sudaryti geresnes MTTP sąlygas privačiam sektoriui. To bus siekiama įvairiomis šioje strategijoje pasiūlytomis priemonėmis. Taip pat aišku, kad reikia sujungti išlaidas MTTP ir inovacijoms ir išplėsti šių išlaidų aprėptį. Tai aktualu įmonių veiklai ir darbo našumo skatinimui. Todėl Komisija siūlo skirti 3 % ir rengia rodiklį, kuris atspindėtų MTTP ir inovacijų intensyvumą.

Viena iš būsimų pavyzdinių iniciatyvų (flagship initiative), tiesiogiai susijusių su moksliniais tyrimais – tai „Inovacijų sąjunga“. Jos tikslas – perorientuoti MTTP ir inovacijų politiką bei sutelkti dėmesį į mūsų visuomenei svarbius tokius uždavinius kaip klimato kaita, energetika, taupiai naudojami ištekliai, sveikata ir demografiniai pokyčiai. Turėtų būti sustiprinta kiekviena inovacijų grandinės grandis – nuo fundamentinių mokslinių tyrimų iki jų komercializavimo. Ši iniciatyva turi būti pristatyta 2010 m. rudenį. Jai norėčiau skirti atskirą straipsnį vėlesniame „Mokslo ir technikos“ numeryje.

Pagal šią iniciatyvą ES Komisija sieks:
– kad būtų baigta kurti Europos mokslinių tyrimų erdvė, parengta strateginių mokslinių tyrimų darbotvarkė, daugiausia dėmesio skirianti tokiems uždaviniams kaip energetinis saugumas, transportas, klimato kaita, taupus išteklių naudojimas, sveikata bei senėjanti visuomenė, ekologiški gamybos metodai ir žemėtvarka ir sustiprinti bendrą valstybių narių bei regionų programų rengimą;

– sudaryti geresnes pagrindines sąlygas įmonių novatoriškumui skatinti (pvz., sukurti bendrą ES patentą ir specializuotą patentų teismą, modernizuoti autorių teisių ir prekių ženklų sistemą, sudaryti geresnes sąlygas MVĮ (mažoms ir vidutinėms įmonėms) naudotis intelektinės nuosavybės teisėmis, paspartinti sąveikiųjų standartų kūrimą; sudaryti geresnes sąlygas naudotis kapitalu ir iki galo panaudoti su paklausa susijusią politiką, pvz., pasitelkiant viešojo pirkimo ir pažangaus reguliavimo priemones);

– užmegzti ES ir valstybių narių Europos inovacijų partnerystę, kad būtų sparčiau kuriamos ir naudojamos technologijos, būtinos nustatytiems uždaviniams spręsti. Pirmieji uždaviniai: iki 2020 m. sukurti ekologišką ekonomiką, kurti Europos pramonei reikalingas svarbiausias pažangiąsias technologijas ir technologijas, padedančias vyresniems žmonėms užtikrinti nepriklausomą ir aktyvų socialinį gyvenimą;

– sustiprinti ES priemones ir toliau didinti jų poveikį siekiant remti inovacijas (pvz., struktūriniai fondai, kaimo plėtros fondai, MTTP bendroji programa, Konkurencingumo ir inovacijų programa, Europos strateginis energetikos technologijų planas), taip pat siekti glaudesnio bendradarbiavimo su EIB (Europos investicijų banku), supaprastinti administracines procedūras, kad būtų lengviau gauti finansavimą, visų pirma MVĮ (mažoms ir vidutinėms įmonėms), itin dinamiškoms įmonėms sukurti naujoviškus paskatų mechanizmus, susietus su anglies dioksido rinka pasitelkiant Europos technologijų institutą, ir skatinti verslumą remiant neseniai įsteigtas pažangias bendroves bei skatinti žinių partnerystę ir stiprinti švietimo, verslo, mokslinių tyrimų ir inovacijų ryšius.

Nacionaliniu lygmeniu valstybės narės turės: pertvarkyti nacionalines (regionines) MTTP ir inovacijų sistemas, kad būtų skatinama kompetencija bei pažangi specializacija, stiprinti universitetų, mokslinių tyrimų centrų ir įmonių bendradarbiavimą, įgyvendinti bendras programas, stiprinti tarpvalstybinį bendradarbiavimą srityse, kuriose ES kuria pridėtinę vertę, atitinkamai priderinti finansavimo procedūras ir užtikrinti technologijų sklaidą visoje ES teritorijoje;

– užtikrinti pakankamą mokslo, matematikos ir inžinerijos absolventų skaičių, mokyklų mokymo programose dėmesį sutelkti į kūrybiškumą, naujoves ir verslumą;

– nustatyti išlaidų žinioms prioritetus, taip pat pasitelkti mokesčių lengvatas ir kitas finansines priemones didesnėms privačioms investicijoms į MTTP skatinti.

Kad būtų pasiekti 2020 m. ES strategijos tikslai, Komisija siūlo šiuos veiksmus: Iki galo panaudoti galimybes didinti dabartinio ES biudžeto našumą ir veiksmingumą, griežčiau nustatant prioritetus ir tinkamiau derinant ES išlaidas su 2020 m. Europos strategijos tikslais, kad būtų sprendžiama ES finansavimo priemonių (pvz., MTTP ir inovacijos, pagrindinės investicijos į tarpvalstybinių energijos ir transporto tinklų infrastruktūrą, mažai anglies dioksido į aplinką išskiriančios technologijos) fragmentacijos problema. Reikėtų pasinaudoti galimybe peržiūrėti Finansinį reglamentą, kad būtų sukurtas naujoviškų finansinių priemonių potencialas, kartu užtikrinant racionalų finansų valdymą; Kad būtų patenkinti įmonių poreikiai kurti naujas finansavimo priemones, visų pirma bendradarbiaujant su EIB, EIF ir privačiu sektoriumi. Rengdama būsimą mokslinių tyrimų ir inovacijų planą Komisija derins iniciatyvą su EIB ir EIF, kad būtų sutelktas papildomas kapitalas inovacijas diegiančioms ir brandinančioms įmonėms finansuoti.

Sukurti tikrą veiksmingą Europos rizikos kapitalo rinką sudarant palankesnes sąlygas įmonėms tiesiogiai patekti į kapitalo rinkas ir tirti, kaip paskatinti privatų sektorių skirti lėšų veiklą pradedančioms įmonėms bei inovacijas diegiančioms MVĮ.

Siekdami realių pokyčių, 2020 m. Europos strategijoje turėsime sutelkti daugiau dėmesio, nustatyti aiškius tikslus ir skaidrius kriterijus pažangai vertinti. Tam bus reikalingas tvirtas valdymo pagrindas, kuris pasitelkus esamas priemones, užtikrintų laiku įgyvendinamus uždavinius (bus taikomas teminis požiūris ir šalių ataskaitų mechanizmas). 2020 m. Europos strategijos politikos ciklas ir tvarkaraštis pateikiami kaip strategijos priedai. Per šiuos metus bus baigti derinti Strategijos įgyvendinimo vertinimo ir koordinacijos procesai.

Europos vadovų taryba numato vieną naują savo veiklos mechanizmą – vieną posėdį skirti išsamiam pasirinkto teminio klausimo aptarimui. MTTP ir inovacijos bus aptariamos Tarybos gruodžio mėnesio posėdyje.

Strategijoje apžvelgiamos ir kitos pasiūlytos temos specifinėms iniciatyvos, bus peržiūrimi fiskaliniai bei kiti egzistuojantys mechanizmai. Čia jų atskirai neminėjau, bet norėčiau atkreipti skaitytojų dėmesį, kad visi Strategijos elementai turės įtakos kiekvienos iniciatyvos įgyvendinimui, taigi ir moksliniams tyrimams.

Publikacija parengta pagal dokumento COM (2010) 2020, 2010 03 03 lietuviškąją versiją.

Dr. Karina Firkavičiūtė