Prieš vasaros atostogas Europos Komisija paskelbė nepaprastai svarbų ES ateičiai dokumentą – komunikatą dėl Daugiametės finansinės perspektyvos (DFP). Tai EK pasiūlymas, pateikiantis EK mintis apie tai, kiek ir kokioms sritims reikėtų skirti lėšų, kad būtų įgyvendinti užsibrėžtieji tikslai. Šio pasiūlymo pagrindu per artimiausius metus ar dvejus turėtų atsirasti bendrai EK, ES Tarybos ir Europos Parlamento sutarti dokumentai, patvirtinantys šių institucijų susitarimus dėl lėšų būsimai finansinei perspektyvai, t. y. nuo 2014 iki 2020 m.

Pasiūlymo kontekstas nubrėžiamas labai aiškiai – „ekonominės ir finansinės krizės metu ES, siekdama sklandaus atsigavimo, ėmėsi ryžtingų žingsnių pagerinti ekonominį valdymą ir koordinavimą. Europos Parlamentas ir valstybės narės pripažino, kad struktūruotas koordinavimo būdas, pristatytas kaip Europos semestro ciklas, yra tinkama priemonė ekonominei politikai valdyti. Finansinė perspektyva skiriama šiam procesui sustiprinti. Ji parodo ilgalaikę Europos ekonomikos viziją. ES biudžetas nėra „Briuselio“ biudžetas. Tai ES piliečių biudžetas. Jis yra gana mažas ir skiriamas kaip investicija, siekianti naudos Europos Sąjungai ir jos piliečiams. Jis turi padėti įgyvendinti ES augimo strategiją, nes turi stiprų katalizinį efektą, ypač svarbų siekiant Europos 2020 tikslų“.

Pasak EK pirmininko J. M. D. Barroso, „pristatomas ambicingas, bet atsakingas pasiūlymas. Vienoms sritims siūlome mažinti lėšas, bet jas didinti prioritetinėms sritims. Atsispyrėme pagundai tiesiog šiek tiek pakoreguoti skaičius ir likti su tokiu pačiu biudžetu“.

Komisija siekia kitą ES biudžetą formuoti ir naudoti kitaip, daugiau dėmesio teikiant rezultatams ir jų įgyvendinimui, koncentruojantis ties Europos 2020 m. planais. Kitas biudžetas bus modernizuotas perskirstant lėšas prioritetinėms sritims, tokioms kaip paneuropinės infrastruktūros, moksliniai tyrimai ir inovacijos, švietimas ir kultūra, ES išorinių sienų saugumas ir ES kaimynystė.

Taigi EK išskiria išvardytąsias sritis kaip prioritetines. Detaliau apie kiekvieną jų galima pasiskaityti dokumente, o čia vertėtų atkreipti dėmesį būtent į mokslinių tyrimų sritį. Apie ją kalbama daug kur, tačiau svarbiausios yra dvi temos, kurios tiesiogiai atsispindi būsimuose ES finansiniuose planuose – tai būsimoji mokslinių tyrimų programa (dabar besivadinanti „Horizontas 2020”) ir Sanglaudos politika, struktūrinė parama.

Būsimoji mokslinių tyrimų programa arba kitaip Bendroji strateginė programa (Common Strategic Framework) jungs mokslinius tyrimus ir inovacijas, kurios čia atsidurs iš buvusios Konkurencingumo ir inovacijų programos. Bendrąja prasme ji turės tris pagrindines sritis – fundamentinių mokslų pirmumas, atsakymas į visuomenės iššūkius ir pramonės lyderystės kūrimas bei konkurencingumo skatinimas. Konkretaus EK siūlymo su plačia programa laukiama lapkričio mėn. pabaigoje. Tačiau jau aišku, kad šios sritys bus glaudžiai susijusios su pagrindiniais sektoriaus prioritetais, tokiais kaip sveikata, maisto saugumas ir bioekonomika, energija ir klimato kaita. Europos inovacijų ir technologijų institutas taip pat bus šios programos sudedamoji dalis: jis sieks sustiprinti žinių trikampio dalis. Moksliniams tyrimams finansuoti bus naudojami ir nauji finansiniai mechanizmai (sėkmingo rizikos pasidalijimo finansinio mechanizmo pavyzdžiu). Visai Bendrajai strateginei programai 2014–2020 m. numatoma skirti per 80 mlrd. eurų.

EK sieks daugiau sąveikos ir papildomumo efekto tarp mokslinių tyrimų ir inovacijų bei Sanglaudos politikos sričių. Tačiau dalyvavimo ir lėšų naudojimo taisyklės bus griežtai atskiriamos. Teigiama, kad moksliniai tyrimai ir inovacijos yra visų ES regionų gerovės ir klestėjimo šerdis. Todėl kiekvienos valstybės narės interesas yra turėti kompetentingas, stiprias ir efektyvias nacionalines mokslinių tyrimų ir inovacijų sistemas. Nauja Bendroji strateginė programa prisidės prie šių tikslų, finansuodama projektus pagal pirmumo kriterijų nepriklausomai nuo geografinės projekto autorių padėties.

O Sanglaudos politikos veiksmai bus suprantami kaip priemonės, skirtos regionuose skatinti mokslinių tyrimų bei inovacijų pajėgumus. Lėšos bus skiriamos pagal sutartas bendras sumas tam teisę turintiems regionams. Tad siūloma su valstybėmis narėmis sudaryti partnerysčių kontraktus, kuriuose bus nurodomi ir remiami „išmaniųjų specializacijų“ („Smart Specialisation“) regionuose prioritetai, atitinkantys Bendrosios strateginės programos kryptis. Abi kontraktą pasirašančios šalys įsipareigos nacionaliniu ir regioniniu lygiu lėšas skirti Europos 2020 m. tikslų įgyvendinimui. Tokie įsipareigojimai turėtų parengti kelią ateičiai ir sudaryti sąlygas ateityje rastis daugiau kompetentingų mokslininkų ir inovatorių. Numatoma, kad bus įsteigtas ir tam tikras tarpinis programų sluoksnis, skirtas žemės ūkio, švietimo, saugumo ir kitų ES politikų suderinimui. EK pabrėžia, kad tarp Nacionalinių reformos programų ir naujų įsipareigojimų turi būti glaudus ryšys.

Daugiametėje finansinėje perspektyvoje minimi keli svarbiausi užsibrėžti tikslai, ypač naujovių pasiekimui taikytinos priemonės. Tai efektyvus taisyklių supaprastinimas (atskiras tam skirtas komunikatas turi pasirodyti baigiantis šiems metams), finansuojamų programų skaičiaus mažinimas, kelių vieno tikslo siekiančių priemonių jungimas, išorinių, užsakomųjų paslaugų gausinimas (externalisation), vieningų prioritetų per įvairias politikas įgyvendinimas.

Kaip jau minėta, toks bendrąja prasme yra EK pasiūlymas. Dėl jo netrukus prasidės diskusijos įvairiais ES institucijų ir nacionaliniais lygiais. Tad neaišku, kokios iš tiesų bus galutinės dokumentų nuostatos.

Pagal dokumento COM(2011)500 final anglišką versiją parengė dr. Karina Firkavičiūtė