Kovo 2 d. Briuselyje vykusioje Konkurencingumo taryboje (mokslinių tyrimų dalis) buvo priimti du dokumentai (Tarybos išvados) ir surengta diskusija apie būsimą Europos Sąjungos 2020 m. strategiją bei mokslinių tyrimų vietą joje. Tarybai pirmininkavo Ispanijos mokslo ir inovacijų ministrė C. Garmendia.

Vienas svarbių Ispanijos pirmininkavimo Europos Sąjungos Konkurencingumo tarybai laikotarpio prioritetų yra socialinė apsauga. Todėl nenuostabu, kad šiam svarbiam klausimui buvo skirtas pirmasis Taryboje priimtas dokumentas – „Išvados dėl Europos mokslininkų mobilumo ir karjeros galimybių“. Jo pagrindinė mintis yra atkreipti dėmesį į Europos mokslininkų mobilumui kylančias problemas ir skatinti kurti stabilesnes ir geresnes darbo sąlygas šiai žmonių grupei.

Tarybos spaudos konferencijoje Ispanijos ministrė minėjo, kad Išvadose Taryba kviečia Europos Sąjungos valstybes nares „...laikantis nacionalinės teisės aktų, užtikrinti tinkamą socialinę apsaugą visiems mokslininkams, įskaitant doktorantus, kurie atlieka atlyginamą mokslinę veiklą“. Ministrė taip pat pabrėžė, kad Taryba „...prašo Komisijos pateikti tinkamų veiksmų Europos lygiu planą siekiant propaguoti, kad socialinės apsaugos sistemos būtų taikomos visiems mokslininkams, vykdantiems atlyginamą mokslinę veiklą“.

Atkreipdama dėmesį į tinkamų pensijų mokslininkams problemą, ministrė C. Garmendia paminėjo savo siūlymą, kad Komisija deramai atsižvelgtų į ypatingą mokslininkų situaciją. Ji pažymėjo ir Europos Komisijos ketinimą parengti žaliąją knygą dėl Europai tinkamų ir tvarių pensijų sistemos kūrimo. Išvadose Taryba teigia tikinti, „...kad bus kuo skubiau informuojama apie šios veiklos rezultatus, kad būtų galima apsvarstyti tolesnes politines galimybes“.

Taryboje pirmą kartą dalyvavo ir naujoji mokslinių tyrimų ir inovacijų komisarė M. Geoghegan-Quinn, kurios manymu Europos Sąjunga privalo moksliniams tyrimams suteikti centrinę vietą naujojoje ES-2020 m. strategijoje ir kad mokslininkai turėtų būti deramai apginti. Ji sakė, jog „nenorinti, kad stiprėtų protų nutekėjimas, nes tai lėtintų ES pažangą“.

Kadangi mobilumo klausimai daug priklauso nuo bendros socialinės situacijos valstybėje, užimtumo problemų sprendimo ir kt. Konkurencingumo taryboje priimtos išvados dėl mokslininkų mobilumo buvo teikiamos kaip pagrindas diskusijai, kovo 8 d. vykusiai Užimtumo taryboje, kurios kompetencijai tenka socialinė sritis. Iš kelių mokslo ministrų susidedanti delegacija numato dalyvauti Užimtumo taryboje ir kartu aptarti šiuos svarbius klausimus.


Antrasis priimtas Konkurencingumo tarybos dokumentas buvo Tarybos išvados dėl Europos mokslinių tyrimų tarybos struktūrų ir mechanizmų peržiūros. Europos mokslinių tyrimų taryba yra svarbi, gana savarankiška institucija, kuri pagal 7 BP (2007–2013 m.) finansuoja mažai tirtų sričių mokslinių tyrimų veiklą. Sprendimuose dėl EMTT (Europos mokslinių tyrimų tarybos) taip pat numatyta, kad šios veiklos įgyvendinimas ir valdymas turi būti nuolat peržiūrimas ir vertinamas, kad būtų įvertinami jos pasiekimai ir, remiantis sukaupta patirtimi, koreguojamos bei tobulinamos procedūros. Peržiūra ir išorinis vertinimas buvo atlikti 2009 m. Siekdama 2010 m. pradžioje pateikti politinę nuomonę dėl peržiūros dokumente išdėstytų rekomendacijų ir susijusių veiksmų, Taryba ėmėsi šį klausimą nagrinėti išsamiai.

Išvadų tekste Taryba „...pabrėžia, kad reikia užtikrinti, jog EMTT teisinė struktūra, sprendimų priėmimas būtų optimalūs, jos valdymas, kvalifikuotų specialistų dalyvavimas ir administracinės procedūros būtų adekvatūs, kad savo užduotis EMTT vykdytų pagal aukščiausius kompetencijos, efektyvumo ir veiksmingumo reikalavimus. Taryba taip pat ragina Komisiją atliktos peržiūros rekomendacijų pagrindu iki 2011 m. liepos mėn. atlikti nepriklausomą vertinimą. Vertinime turi būti sprendžiamas klausimas, ar EMTT struktūra yra pakankamai tinkama, ar reikalinga alternatyvi struktūra ir, jei būtina, šiuo klausimu pateikti rekomendacijas, kurias būtų galima įgyvendinti pradėjus 8 BP.

Kaip žinia, šiemet baigėsi Lisabonos strategijos galiojimo terminas. Tai buvo stiprus politinis ES 2000 m. dokumentas, skirtas ES konkurencingumui didinti. Dabar jis susilaukia nemažai kritikos, nes ne visi išsikelti tikslai buvo pasiekti ir tik labai nedaug buvo pasistūmėta į priekį nuo 2000 metų. Kitas strategijos formavimo etapas ES prasideda dabar. Šiemet įsigalios kitas strateginis dokumentas „ES-2020 strategija“. Komisarai šį dokumentą patvirtino kovo 3 d., todėl Konkurencingumo taryboje vyko tik preliminarios diskusijos apie tai, ko tikimasi iš dokumento ir kaip reikėtų jį traktuoti. Naujoji mokslinių tyrimų ir inovacijų komisarė pabrėžė, kad ES-2020 m. strategijoje siūloma išlaikyti investicijų rodiklį kaip siekinį (3% nuo BVP). Taip pat siūloma pridėti inovacijų intensyvumo rodiklį. Komisarė labai tvirtai įsitikinusi, kad bus sugebėta atliepti didiesiems poreikiams – stiprinti inovacijas per visas horizontalias ir vertikalias politikų ES sritis.

Pagal informaciją ES portaluose parengė dr. Karina Firkavičiūtė