Ispanijos pirmininkavimas ES Tarybai eina į pabaigą. Gegužės 25–26 d. įvyko paskutinis šį pusmetį jų pirmininkaujamas Konkurencingumo tarybos posėdis. Iki birželio pabaigos dar gali prireikti visų ministrų balsų tam tikrais skubiais ir svarbiais visai Europos Sąjungai klausimais, tačiau Ispanija jau gali pasidžiaugti per pusmetį nuveiktais darbais.

Jų šįkart tikrai nėra mažai – Taryboje posėdžiavę mokslo ministrai pritarė Tarybos išvadoms: Inovacinės Europos kūrimas, Supaprastintos ir veiksmingesnės Europos mokslinių tyrimų ir inovacijų programos, Europos mokslinių tyrimų erdvės (EMTE) socialinė dimensija. Įvairūs klausimai, susiję su Europos mokslinių tyrimų erdvės (EMTE) plėtojimu. Be to, priimta Tarybos rezoliucija „Europos mokslinių tyrimų erdvės (EMTE) valdymo pokyčiai“, kurios pagrindas – patariamojo komiteto CREST vaidmens Europos mokslinių tyrimų erdvės kontekste stiprinimas ir valdymo klausimų keitimas. Prie šio komiteto turėtų būti suformuota Valdymo taryba, kuriai vadovaus iš valstybių narių atstovų išrinktas žmogus, komiteto vicepirmininkas. Taip tikimasi sustiprinti valstybių vaidmenį CREST ir Europos Komisijos darbų procesuose.

Taryba taip pat atkreipė dėmesį į dviejų teisės aktų pasiūlymus, dėl kurių dar galutinį žodį turi pasakyti Europos Parlamentas plenarinėje sesijoje birželio mėn. Tikimasi, kad abu dokumentai bus patvirtinti sklandžiai. Abu jie gan svarbūs ir Europai, ir Lietuvai. Pirmasis – tai Pasiūlymas dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl Europos Žemės stebėjimo programos (GMES) ir jos pradinių praktinių veiksmų 2011–2013 m. Reglamentu siekiama nustatyti veiksmų programą GMES ir skirti papildomų lėšų jos pradiniams praktiniams veiksmams, kad būtų galima palaipsniui telkti pajėgumus iki dabartinės finansinės programos pabaigos 2013 m. ir sukurti programai valdyti būtinas struktūras.

Tai gana subtili duomenų apsaugos, naudojimo, struktūrų, finansavimo programa. Tad dėl jų buvo smarkiai diskutuota įvairiose darbo grupėse ir susitikimuose. Po intensyvių derybų buvo susitarta dėl kompromisinio teksto, kuris dabar ir pateikiamas Europos Parlamentui. Šis tekstas yra nuodugniai suderintas, patikrintos visų suinteresuotųjų šalių galimo kompromiso ribos ir kuris buvo įmanomas tik dėl labai konstruktyvaus visų dalyvių požiūrio.

Antrasis teisės aktas Tarybos darbotvarkėje – tai Pasiūlymas dėl Europos Parlamento ir Tarybos sprendimo dėl Bendrijos dalyvavimo kelių valstybių narių įgyvendinamoje Jungtinėje Baltijos jūros mokslinių tyrimų ir plėtros programoje (BONUS-169). Šios iniciatyvos steigėja ir dalyvė yra ir Lietuva. Jai pritarus Parlamentas galės atkreipti dėmesį, kad tai pirma tokio tipo Europos iniciatyva, kai tarp steigėjų yra ir Lietuva.

Sakytume, tai normalu, nes kalbama apie Baltijos jūrai, jos aplinkai, visam regionui skiriamus mokslinius tyrimus. Baltijos jūros mokslinių tyrimų srityje bus siekiama įgyvendinti bendrą MTEP programą, sujungiančią kelių šalių nacionalines programas jūros mokslų ir darnios plėtros Baltijos jūros srityje. Ši iniciatyva leis sukurti platformą, kurios pagrindu bus sisteminami ir platinami šios srities rezultatai ir kuri užtikrins būtiną MTEP paramą darniam Baltijos jūros tyrimui remti.

Švietimo ir mokslo ministerija kartu su 9 aplink Baltijos jūrą išsidėsčiusiomis šalimis (Lietuva, Latvija, Estija, Lenkija Vokietija, Danija, Švedija, Suomija, Rusija) ES 6-os mokslinių tyrimų bendrosios programos ERA-NET projekte „BONUS Baltijos jūros mokslams – finansuojančių institucijų tinklas“ dalyvauja nuo 2003 m. Pastaraisiais metais šis projektas išaugo iki didžiosios Era-net plius formato. Pagal šį BP kvietimą finansuojami Baltijos jūros moksliniai tyrimai, vykdomi 2008–2011 m. Jie remiasi ekosisteminio požiūrio taikymu plečiant žmogaus veikla. Europos Komisija pateikė Europos Parlamentui ir Tarybai pasiūlymą dėl Sąjungos dalyvavimo kelių valstybių narių įgyvendinamoje Jungtinėje Baltijos jūros mokslinių tyrimų ir plėtros programoje (BONUS) 2009 m. spalio 29 d. Iniciatyvos įgyvendinimui iš ES ir valstybių dalyvių biudžeto skiriama lygiomis dalimis po 50 mln. eurų.
Dar vienas klausimas, dėl kurio Tarybos sprendimas buvo atidėtas, yra ITER projektas, kuris vykdomas pasauliniu lygiu bendradarbiaujant 7 projekto šalims siekiant atskleisti branduolių sintezės energijos mokslines ir technologines galimybes. Sudėtingų sprendimų reikalaujantis projektas dar turi būti geriau aptartas.

Parengė Karina Firkavičiūtė