|
Europos mokslo infrastruktūros |
|
|
 Šių metų gruodžio 9 d. buvo paskelbta apie dešimt naujų mokslinių
infrastruktūrų, kurių atsiradimą skatina Europos Komisija. Tarp
prioritetų infekcinės ligos, anglies dioksido problemos, išankstinių
įspėjimų apie stichines nelaimes sistema, kosmoso tyrimai. Visus šiuos
ir kitus klausimus turėtų spręsti dešimt naujų paneuropinių mokslo
infrastruktūrų. Europos Komisija tokiu būdu skatina bendros mokslo
erdvės (ERA) formavimą ir atsižvelgia į aktualiausias visuomenei temas.
Šios naujos mokslinių tyrimų infrastruktūros buvo pristatytos Europos mokslinių tyrimų infrastruktūrų konferencijoje. Ją Versalyje suorganizavo Europos Komisija kartu su Europos mokslo tyrimų infrastruktūrų strategijos forumu (ESFRI). Projekto autorių planuose – tokie ambicingi projektai kaip saugios laboratorijos, kur bus tiriami mirtinai žmogui pavojingi patogenai; technologinės sistemos anglies dioksidui surinkti ir neutralizuoti; naujos kartos radarai, tirsiantys Žemės atmosferą. Specialios infrastruktūros leis mokslininkams geriau suprasti žemės drebėjimus, ugnikalnių išsiveržimus ir cunamius valdančius fizikinius procesus. Taip pat bus sukurti naujos kartos teleskopai didelės energijos gama spindulių astronomijai.
Europos Komisijos Mokslo komisaras Janezas Potočnikas sako: „Sukurti pasaulinės klasės infrastruktūras – viena svarbiausių bendrosios Europos mokslo erdvės formavimo priemonių. Tai turi tapti Europos Sąjungos ir nacionalinių vyriausybių veiklos prioritetu. Kad jos pradėtų veikti kuo greičiau, valstybės narės turi priimti EK siūlomą teisinę bazę, skirtą Europos mokslinių tyrimų infrastruktūroms. Šios priemonės sumažins biurokratinę naštą projektų dalyviams.“
Dešimties naujų infrastruktūrų sąrašą pasiūlė ESFRI, sudaryta iš ES šalių narių atstovų. Prieš tai jie konsultavosi su daugiau kaip dviem šimtais ekspertų. Todėl šiuo metu yra 44 Mokslinės infrastruktūros, įskaitant tas 34, kurios buvo patvirtintos dar 2006 m. Kokioms mokslo ir technologijų sritims priklauso tie nauji projektai? Trys iš jų – aplinkos mokslams; keturi – gamtos ir medicinos mokslams; po vieną – nebranduolinei energetikai, medžiagotyrai ir fizikos mokslams bei inžinerijai.
Naujosios infrastruktūros.
Kiekvienam iš pradinių trisdešimt keturių projektų skirta po 4 mln. eurų iš Europos Bendrosios mokslinių tyrimų programos lėšų. Už tas lėšas statomos kai kurios infrastruktūros arba investuojama į jau esančių modernizavimą. Siekiant panašiu būdu paskatinti naujų dešimties projektų plėtrą, 2009 m. pabaigoje bus paskelbti BP7 kvietimai.
Europos Komisijos vaidmuo
ES veiksmais tikimasi optimizuoti geriausių Europos mokslo infrastruktūrų naudojimą ir plėtrą. Šiems projektams skirtas finansavimas išaugo nuo 730 mln. eurų (BP6) iki 1,7 mlrd. eurų septintoje Europos mokslinių tyrimų programoje. Infrastruktūros jau aprėpia visas svarbiausias mokslo sritis. Minėtų ES programų lėšomis remiama daugiau kaip šešiasdešimties egzistuojančių mokslinių tyrimų įrenginių integravimas: sinchrotronai, genomų duomenų bazės, didelio našumo kompiuteriai ir aplinkos stebėsenos observatorijos. Tai padeda sujungti į bendrą efektyvų tinklą daugiau kaip 350 mokslinių tyrimų infrastruktūrų. Taipogi kasmet finansiškai padedama keliems tūkstančiams Europos tyrėjų ir mokslininkų, kurie gali savo eksperimentus atlikti bet kuriame Europos mokslo centre.
Dr. Rolandas Maskoliūnas
|
