Europos mokslinių tyrimų taryba Spausdinti El. paštas
es.jpgBesibaigiant 2011 metams, Europos Komisija planuoja pristatyti siūlymus naujai mokslinių tyrimų programai, kuri turėtų veikti 2014–2020 metais. Pirmoji diskusija apie būsimą dokumentą planuojama Konkurencingumo tarybos, vyksiančios gruodžio 5–6 d., metu. Tai bus paskutinė Lenkijos vadovaujama Taryba. Toliau jos vairą perims Danija.

Iki to laiko vyksta intensyvus pasiruošimas diskusijoms, vyksta formalūs ir neformalūs susitikimai, galimų programos nuostatų aptarimai. Ir nors po gruodžio kardinaliai tos programos pataisų jau nebus galima pakeisti, tačiau įvairios institucijos ir organizacijos siekia būti išgirstos ir įvairiais būdais mėgina joms naudingas nuostatas įterpti į būsimą teisinį dokumentą.

Viena iš ES iniciatyvų, kuri, manau, jau yra tikrai įsitvirtinusi ES mokslinių tyrimų pasaulyje ir kuriai numatoma nemažai vietos, dėmesio ir lėšų skirti naujojoje mokslinių tyrimų ir inovacijų programoje „Horizontas 2020“, yra Europos mokslinių tyrimų taryba (EMTT, valdanti idėjų programą iš 7BP). Tai naujo finansavimo tipo organizacija Europoje, kurios tikslas yra remti ypatingai aukštą mokslo kokybę ir kompetenciją (excellence) ir tai daryti pagal iš apačios į viršų ateinančius siūlymus ir idėjas. EMTT remia individualų mokslininką ir jo grupę, rengiami paneuropiniai ir pasaulinio masto konkursai.

Ši taryba susideda iš 22 narių, žymių mokslininkų, kuriems administruoti darbą padeda vykdančioji EMTT agentūra. Bendras tarybos biudžetas per metus yra 1,2 mlrd. eurų (2007–2013 m. periodui 7,5 mlrd. eurų). Svarbiausi tarybos darbo bruožai yra būtent tai, kad remiami ne konsorciumai, o individualūs fundamentinių mokslų atstovai, mokslininkai iš bet kurios mokslo srities. Pateiktas paraiškas vertina atitinkamų sričių žinomi kolegos mokslininkai.

1_lentele.jpg


 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

EMTT skiria dviejų tipų dotacijas – pradedančiųjų mokslininkų (starting grant) ir žinomų, pažengusių mokslininkų (advanced grant). Pradedantieji – tai tie, kurie turi potencijos tapti būsimos kartos mokslo lyderiais, po kurių disertacijos apsigynimo nepraėjo daugiau nei 12 metų (27–43 metų žmonės). Antrajai grupei priskiriami dabartiniai mokslo pasaulio lyderiai (39–73 metų žmonės).

Šiais metais EMTT pasiūlė dar vieną finansavimo schemą, kuri vadinasi idėjų pritaikomumas (angl. proof of concept). Tai parama mokslininkams, jau gavusiems EMTT dotaciją ir norintiems įveikti atsirandančią ertmę tarp jų fundamentinio mokslo rezultato ir ankstyviausios inovacijos stadijos. EMTT tokio tipo darbams skiria apie 150 000 eurų vienam dotacijos gavėjui. Antrasis tokio tipo paraiškų kvietimas skelbiamas šį rudenį.

Kitais metais EMTT numato pamėginti paskelbti dar vieną naujo tipo finansavimo instrumentą – sinergijų dotaciją (synergy grant). Tokiame projekte turėtų dalyvauti 2–4 pagrindiniai įvairių sričių tyrėjai (principal investigators), dirbantys toje pačioje vietoje. Šia priemone siekiama remti tarpdisciplininius mokslinius tyrimus.

2-3_lenteles.jpg

 


 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Paraiškų statistika yra gana iškalbinga. EMTT kvietimams 2007–2010 m. buvo pateikta 26 000 paraiškų iš įvairių mokslo sričių, o finansuota 2200 projektų už maždaug 3,2 mlrd. eurų. Dar vienas išraiškingas grafikas rodo, kiek buvo pareiškėjų iš Lietuvos per visus EMTT gyvavimo metus – 45. Iki šiol nė vienas Lietuvos institucijos pareiškėjas nebuvo gavęs dotacijos iš EMTT. Pirmasis lietuvis paramą gavo šiemet. Tai fizikas Andrius Baltuška, dirbantis Vienos technologijos universitete (daugiau apie jo projektą http://www.tuwien.ac.at/aktuelles/news_detail/article/7172/) .

Situaciją galima palyginti su mūsų kaimynais – latviai yra pateikę 20 paraiškų ir negavę jokios paramos, estai yra pateikę apie 30 paraiškų ir gavę dvi dotacijas.

Specifinė EMTT problema yra tai, kad jai trūksta lėšų finansuoti visiems geriems projektams, kurių idėja pateikiama EMTT. Todėl taryba visada skatina valstybes atkreipti dėmesį į tuos geruosius projektus ir mokslininkus, kurie buvo labai gerai įvertinti, tačiau nefinansuoti vien todėl, kad trūko lėšų. Tokiais paskatinimais pasekė nemažai valstybių ir sukūrė nacionalinėse institucijose atskiras finansavimo (ar papildomų kvietimų paraiškoms, konkursų) schemas tokio tipo moksliniams projektams. Mat jie jau praėjo aukščiausio lygio įvertinimus ir faktiškai buvo pripažinti Europos lygio projektais. Šias schemas turi ar planuoja įvesti Norvegija, Suomija, Švedija, Belgija, Lenkija, Airija, Liuksemburgas, Vengrija, Prancūzija, Šveicarija, Italija, Slovėnija, Turkija, Kipras, Ispanija.

Artėjant naujos mokslinių tyrimų programos svarstymams, gal verta ir kiek giliau pasigilinti į fundamentinių mokslų sritį, kuriai tikriausiai ES kontekste išskirtinė vieta bus paliekama tik EMT Taryboje. Šiai temai dar būtinai skirsime kitų rašinių.

Pagal EMTT pateiktą medžiagą parengė dr. Karina Firkavičiūtė

 
< Atgal   Pirmyn >