 Besibaigiant 2011
metams, Europos Komisija planuoja pristatyti siūlymus naujai mokslinių tyrimų
programai, kuri turėtų veikti 2014–2020 metais. Pirmoji diskusija apie būsimą
dokumentą planuojama Konkurencingumo tarybos, vyksiančios gruodžio 5–6 d.,
metu. Tai bus paskutinė Lenkijos vadovaujama Taryba. Toliau jos vairą perims
Danija.
Iki to laiko vyksta
intensyvus pasiruošimas diskusijoms, vyksta formalūs ir neformalūs susitikimai,
galimų programos nuostatų aptarimai. Ir nors po gruodžio kardinaliai tos
programos pataisų jau nebus galima pakeisti, tačiau įvairios institucijos ir
organizacijos siekia būti išgirstos ir įvairiais būdais mėgina joms naudingas
nuostatas įterpti į būsimą teisinį dokumentą.
Viena iš ES iniciatyvų, kuri, manau, jau yra tikrai
įsitvirtinusi ES mokslinių tyrimų pasaulyje ir kuriai numatoma nemažai vietos,
dėmesio ir lėšų skirti naujojoje mokslinių tyrimų ir inovacijų programoje
„Horizontas 2020“, yra Europos mokslinių tyrimų taryba (EMTT, valdanti idėjų
programą iš 7BP). Tai naujo finansavimo tipo organizacija Europoje, kurios
tikslas yra remti ypatingai aukštą mokslo kokybę ir kompetenciją (excellence)
ir tai daryti pagal iš apačios į viršų ateinančius siūlymus ir idėjas. EMTT remia
individualų mokslininką ir jo grupę, rengiami paneuropiniai ir pasaulinio masto
konkursai.
Ši taryba susideda iš 22 narių, žymių mokslininkų, kuriems
administruoti darbą padeda vykdančioji EMTT agentūra. Bendras tarybos biudžetas
per metus yra 1,2 mlrd. eurų (2007–2013 m. periodui 7,5 mlrd.
eurų). Svarbiausi tarybos darbo bruožai yra būtent tai, kad remiami ne
konsorciumai, o individualūs fundamentinių mokslų atstovai, mokslininkai iš bet
kurios mokslo srities. Pateiktas paraiškas vertina atitinkamų sričių žinomi
kolegos mokslininkai.
EMTT skiria dviejų tipų dotacijas – pradedančiųjų
mokslininkų (starting grant) ir
žinomų, pažengusių mokslininkų (advanced
grant). Pradedantieji – tai tie, kurie turi potencijos tapti būsimos
kartos mokslo lyderiais, po kurių disertacijos apsigynimo nepraėjo daugiau nei
12 metų (27–43 metų žmonės). Antrajai grupei priskiriami dabartiniai mokslo
pasaulio lyderiai (39–73 metų žmonės).
Šiais metais EMTT pasiūlė dar vieną finansavimo schemą, kuri
vadinasi idėjų pritaikomumas (angl. proof
of concept). Tai parama mokslininkams, jau gavusiems EMTT dotaciją ir
norintiems įveikti atsirandančią ertmę tarp jų fundamentinio mokslo rezultato
ir ankstyviausios inovacijos stadijos. EMTT tokio tipo darbams skiria apie 150
000 eurų vienam dotacijos gavėjui. Antrasis tokio tipo paraiškų kvietimas skelbiamas
šį rudenį.
Kitais metais EMTT numato pamėginti paskelbti dar vieną
naujo tipo finansavimo instrumentą – sinergijų dotaciją (synergy grant).
Tokiame projekte turėtų dalyvauti 2–4 pagrindiniai įvairių sričių tyrėjai
(principal investigators), dirbantys toje pačioje vietoje. Šia priemone
siekiama remti tarpdisciplininius mokslinius tyrimus.
Paraiškų statistika yra gana iškalbinga. EMTT kvietimams
2007–2010 m. buvo pateikta 26 000 paraiškų iš įvairių mokslo sričių, o
finansuota 2200 projektų už maždaug 3,2 mlrd. eurų. Dar vienas
išraiškingas grafikas rodo, kiek buvo pareiškėjų iš Lietuvos per visus EMTT
gyvavimo metus – 45. Iki šiol nė vienas Lietuvos institucijos pareiškėjas
nebuvo gavęs dotacijos iš EMTT. Pirmasis lietuvis paramą gavo šiemet. Tai fizikas
Andrius Baltuška, dirbantis Vienos technologijos universitete (daugiau apie jo
projektą http://www.tuwien.ac.at/aktuelles/news_detail/article/7172/) .
Situaciją galima palyginti su mūsų kaimynais – latviai yra
pateikę 20 paraiškų ir negavę jokios paramos, estai yra pateikę apie 30
paraiškų ir gavę dvi dotacijas.
Specifinė EMTT problema yra tai, kad jai trūksta lėšų
finansuoti visiems geriems projektams, kurių idėja pateikiama EMTT. Todėl
taryba visada skatina valstybes atkreipti dėmesį į tuos geruosius projektus ir
mokslininkus, kurie buvo labai gerai įvertinti, tačiau nefinansuoti vien todėl,
kad trūko lėšų. Tokiais paskatinimais pasekė nemažai valstybių ir sukūrė
nacionalinėse institucijose atskiras finansavimo (ar papildomų kvietimų
paraiškoms, konkursų) schemas tokio tipo moksliniams projektams. Mat jie jau
praėjo aukščiausio lygio įvertinimus ir faktiškai buvo pripažinti Europos lygio
projektais. Šias schemas turi ar planuoja įvesti Norvegija, Suomija, Švedija,
Belgija, Lenkija, Airija, Liuksemburgas, Vengrija, Prancūzija, Šveicarija,
Italija, Slovėnija, Turkija, Kipras, Ispanija.
Artėjant naujos mokslinių tyrimų programos svarstymams, gal
verta ir kiek giliau pasigilinti į fundamentinių mokslų sritį, kuriai
tikriausiai ES kontekste išskirtinė vieta bus paliekama tik EMT Taryboje. Šiai
temai dar būtinai skirsime kitų rašinių.
Pagal EMTT pateiktą medžiagą parengė dr. Karina Firkavičiūtė
|