 Naujausius Europos gyventojų apklausos rezultatus pirmajame Europos
mokslo žurnalistų Forume, vykusiame praėjusių metų gruodžio mėnesį Barselonoje,
pristatė University College of London profesorius, mokslo komunikavimo
specialistas Styvas Mileris (Steve Miller). Rezultatai ne itin optimistiniai.
Pusė apklaustųjų mano, kad šiuolaikinį mokslą sunku suprasti. Nors, tiesą
sakant, mokslu domisi nemažai žmonių. Taigi auditorija yra, tik jai reikia
kokybiško ir patrauklaus produkto. Reikia naujų, inovatyvių mokslo
populiarinimo formų.
Labiausiai mokslu domisi Šiaurės Europos šalių Švedijos, Danijos, taip
pat Prancūzijos, Liuksemburgo, Olandijos gyventojai (80%–70%). Mažiausiai smalsūs
naujieji europiečiai. Lietuviai, deja, irgi (38%). Mus ryškiai lenkia ir
latviai (52%), ir estai (53%). Į klausimą ar jūs patenkinti tuo, kaip žiniasklaida
informuoja žmones apie mokslo ir technologijų naujienas, daugiausia teigiamų
atsakymų pateikė suomiai, slovėnai, švedai, belgai, vokiečiai (apie 70%). Kritiškiausi
čia vėl rytų europiečiai (Lietuva – 47%) , portugalai ir graikai. Tad veikti mūsų
šalyje dar tikrai yra ką.
Štai kodėl trijose Baltijos šalyse startuoja Europos Sąjungos remiamas
projektas, pavadintas „Ateities šoku“ (Futureshock). Tai Latvijos kompanijos
„Hansamedia“ iniciatyva, subūrusi kolegas iš Estijos bei Lietuvos. Tai vienas iš
būdų plačiau papasakoti tų šalių (ir Europos apskritai) gyventojams apie
Baltijos mokslininkų kuriamas naujoves, palyginti jų laimėjimus įvairiose
srityse (inžinerijoje, biomedicinoje, kompiuterijoje, žemės ūkyje ir pan.) ir
galbūt „pagimdyti“ naujų idėjų bendriems darbams. Minėtos „Eurobarometro“
apklausos liudija ir tai, kad mūsų valstybių gyventojai nelabai nutuokia, kas
vyksta Europos mokslo centruose, kokiose srityse europiečiai yra stiprūs,
kokias problemas sprendžia visuomenės labui. Šio projekto rėmuose,
bendradarbiaujant su trijų šalių Mokslų akademijomis, televizijomis, ketinama
parengti keliolika specialių reportažų, kurie galėtų sudominti visos Europos
gyventojus ir akivaizdžiai įrodyti trijų Baltijos šalių mokslinį bei technologinį
potencialą. Šie reportažai bus parodyti Baltijos šalių televizijose, bet
svarbiausia – jie pateks į pagrindinį Europos audiovizualinį portalą
www.AthenaWeb.org, skirtą viso pasaulio žiniasklaidai. Kiekvienas žurnalistas
galės panaudoti šią medžiagą. Taigi Baltijos mokslo populiarinimo projektas
„Futureshock“ iš esmės yra multimedijos projektas, kaip tikimasi, ugdysiantis
visuomenės mokslo kultūrą, skatinsiantis dialogą tarp įvairių sričių mokslininkų
ir visuomenės.
Remiantis šio projekto medžiaga, bus paruoštos demonstracijos ir paskaitų
ciklai šiųmetinio Mokslo festivalio „Erdvėlaivis Žemė“ programai.
Šio projekto vienas svarbiausių tikslų – aiškinti ir analizuoti mokslo
projektus, naujų technologijų diegimą trijuose kontekstuose: kiekvienos šalies
kontekste, Baltijos regiono kontekste ir Europos lygmenyje. Kitaip sakant
parodyti, kokie prioritetai dominuoja Europoje ir atskirose šalyse, kaip tai
paveiks visuomenę ir jos ekonominę bei socialinę pažangą. Lietuviškieji reportažai
aprėps temas apie kuriamus biolustus medicininei diagnostikai, šviestukų
panaudojimą žemės ūkyje, lazerių kūrėjus, prisidedančius prie ITER projekto,
Baltijos jūros ekologinių tyrimų rezultatus, mašininio vertimo sistemas,
kuriamas Matematikos ir informatikos institute, Vytauto Didžiojo ir Kauno
technologijos universitetuose, mūsų kultūrinio palikimo skaitmenizavimą,
atliekamą M. Mažvydo bibliotekos specialistų, netgi analizuos naujausius
mokslininkų duomenis apie savižudybių priežastis ir jų dinamiką Lietuvoje bei būdus
šiems skaičiams sumažinti.
Dr. Rolandas Maskoliūnas
|
