Pirmoji žinia artimesnė Lietuvai. Tai projektas „Skandinavijos–Baltijos sveikatos regionas“, kuris yra ES Baltijos jūros strategijos dalis ir kuriam vadovauja Vokietija bei Lietuva. Projekto tikslas – inovacijos sveikatos srityje bei gyvybės moksluose.

Šis projektas kaip pažangus, įdomus ir gerai vykdomas buvo pristatytas Briuselyje birželio 29 d. vykusiame seminare, skirtame ES Baltijos jūros strategijai („ES Baltijos jūros strategijos įgyvendinimas pasitelkiant Šiaurės ir Europos bendradarbiavimo sinergijas“). Seminarą surengė Neformali Baltijos jūros grupė ir Šiaurės Ministrų taryba. Lietuvai šiame projekte atstovauja ir jam vadovauja prof. Leonas Grinius, Biotechnologijos instituto ir Lietuvos biotechnologų asociacijos atstovas. Pristačius projektą įvyko oficiali projektą įgyvendinančiųjų pasirašymo ceremonija. Šis pristatymas tarptautiniame kontekste yra politiškai svarbus įvykis ir pačiam projektui, ir Lietuvai kaip vienam iš jo vadovų.

Kita žinia yra daugiau susijusi su Europos Sąjungos formaliomis procedūromis – nuo liepos 1 d. Europos Sąjungos Tarybai pradėjo pirmininkauti Belgija. Žinia tarsi eilinė, tačiau svarbi, nes Belgijos pirmininkavimo prioritetai siejasi su svarbiais visai Sąjungai dalykais. Norėčiau išskirti tris svarbiausias temas mokslinių tyrimų srityje. Tai inovacijų klausimai, dalyvavimo taisyklių Bendrose ES programose supaprastinimo reikalai ir jungtinis programavimas.

Pirmajam prioritetui, Inovacijų sąjungai per šį pusmetį bus skirta nemažai unikalaus dėmesio. Belgija mėgins rengti bendras ūkio ir mokslinių tyrimų sričių atstovų diskusijas, susitikimus. Pirmosios diskusijos numatomos Neformalioje konkurencingumo taryboje liepos 15–16 d. Ši Inovacijų sąjunga – tai nauja politinė ES iniciatyva (ES 2020 strategijos dalis), siekianti mobilizuoti suinteresuotas institucijas veikti kryptingai skatinant ES inovatyvumą. Tam bus kuriamos inovacijų partnerystės – naujo tipo grupės, kurios sieks rezultatų tam tikrose srityse. Pirmos informacijos šia tema laukiama rugsėjo pabaigoje, kai turėtų būti paskelbtas Europos Komisijos komunikatas. Tolesniais veiksmais taip pat turėtų būti sprendžiama, kokias reikėtų taikyti numatytų tikslų įgyvendinimui organizacines ir finansines priemones. Aišku tik viena, kad bus siekiama panaudoti jau esamas priemones, nekuriant naujų (pvz., privataus ir viešo sektoriaus partnerystę, jungtinį programavimą, jungtines technologines iniciatyvas ir pan.).

Inovacijų sąjungos esmė – bendra kryptinga, nacionalinė, regioninė Europos veikla, didesnio ES konkurencingumo siekimas. Numatoma, kad ir valstybių narių, ir visos ES rezultatai bus stebimi pagal tam tikras, visų sutartas gaires. Žinoma, čia svarbiausią vaidmenį vaidins Europos Komisija, tačiau Belgija dabar atsakinga už bendro darbo su EK organizavimą šį pusmetį.

Antrasis prioritetas – supaprastinimas. Paprastas žodis, tačiau jo turinys yra gana sudėtingas. Mūsų žurnale jau buvo rašyta apie pirmąjį EK dokumentą šia tema. Netrukus pasirodys ir dar kiti du – daugiau finansinės srities komunikatai, tačiau turintys tiesioginį ryšį su moksliniais tyrimais (apie būsimas finansavimo taisykles, naujoves, taikomas Bendrųjų programų pareiškėjams ir dalyviams). Numatoma priimti Tarybos išvadas šia tema, kur būtų išreikšta valstybių narių nuomonė apie EK siūlymus.

Trečiasis prioritetas skirtas naujai unikaliai Europos mokslinių tyrimų erdvės priemonei, skatinančiai partnerystę – jungtiniam programavimui. Kaip žinia, jo esmė – jungti nacionalines programas ir lėšas siekiant bendrų ES tikslų. Taip manoma stiprinti valstybių narių suinteresuotumą bendrai veikti ES mastu, o kartu jungti lėšas, jų daugiau turėti bendroms veikloms (ES mastu nuolat konstatuojama, kad ES mokslinių tyrimų biudžetas sudaro tik 5% bendrai visų valstybių narių šiai sričiai skiriamų lėšų).

Apie jungtinį programavimą pradėta kalbėti dar 2008 m. Dabar jau diskutuojama apie jo įgyvendinimą, nes sutarta dėl pirmųjų trijų temų, kuriose pirmiausia reikėtų imtis bendrų veiklų (žemės ūkis ir klimato kaita, kultūros paveldas, sveikata). Belgijai pirmininkaujant bus siekiama sutarti dėl veiklos taisyklių, finansavimo gairių ir kitų įgyvendinimo detalių. Lapkričio 26 d. vyksianti Konkurencingumo taryba turėtų priimti galutinį sprendimą (Išvadas) šia tema.

Į Belgijos pirmininkavimo laiką, kaip ir į lietuviškąjį 2013-ųjų antrąjį pusmetį įsiterpia neveiksnus rugpjūčio mėnuo. Taigi turima mažiau laiko ir daugiau koncentruotų darbų rudenį.

Dr. Karina Firkavičiūtė