Minėtame susitikime Europos valstybių viešos valdžios atstovams buvo pristatyta analitinė studija (tiksliau preliminarūs jos rezultatai), kurią Europos Komisijos užsakymu atlieka keturi ekspertai. Pati studija vadinasi RD4SD (Research and development for sustainable development). Jos galutinė versija bus paskelbta gegužės 26–28 d. Briuselyje vyksiančioje Europos Komisijos rengiamoje konferencijoje „Darnioji plėtra: iššūkis Europos mokslui“. Manoma, kad jos išvadomis bus galima pasinaudoti rengiant tolesnes Europos Sąjungos Bendrąsias mokslinių tyrimų programas.
Darniosios plėtros moksliniai tyrimai jau turi tam tikrą priešistorę. Jų politinė svarba buvo pažymėta atnaujintoje ES „Tvarios plėtros strategijoje (TPS)“, kurią 2006 06 26 priėmė Europos vadovų taryba (nuoroda į tekstą lietuviškai http://ec.europa.eu/sustainable/docs/renewed_eu_sds_lt.pdf). Pirmoji TPS buvo priimta dar 2001 m. Daugelis 7 BP mokslinių tyrimų programos temų (ir pagal šias temas vykdomų projektų) priskirtinos darniai plėtrai. Apie tai kalbama ir naujausiuose politiniuose su moksliniai tyrimais susijusiuose dokumentuose (Europos Komisijos komunikatuose apie tarptautinį bendradarbiavimą, jungtinį programavimą Europos mokslinių tyrimų erdvės vizijoje) bei kituose teisės aktuose (dėl SET plano, jūrinių tyrimų ir kt.), tarpsektoriniuose dokumentuose.
Pati darnioji plėtra, cituojant Strategiją, reiškia, kad „<...> dabarties kartos poreikiai turėtų būti tenkinami nekeliant pavojaus ateities kartų galimybei patenkinti savuosius. Tai yra visiems svarbus Europos Sąjungos tikslas, suformuluotas Sutartyje ir nulemiantis visas Sąjungos politikos kryptis ir veiklą. Juo skatinama dinamiška ekonomika, užimtumas ir aukštas švietimo, sveikatos apsaugos, socialinės bei teritorinės sanglaudos ir aplinkosaugos lygis taikiame ir saugiame pasaulyje, kuriame gerbiama kultūrų įvairovė. Pagrindinis mūsų visų iššūkis šiame kontekste – palaipsniui keisti mūsų dabartinius netvarius vartojimo ir gamybos modelius bei neintegruotą politikos formavimo tvarką.“
Bendrosios programos ir Darnaus vystymo strategijos veidrodinis efektas
Strategijoje numatyti ir darniai plėtrai skirti pagrindiniai politikos principai, į kuriuos visoje ES veikloje turi būti atsižvelgiama – pagrindinių teisių rėmimas ir apsauga, vienodų teisių visų kartų atstovams sudarymas, atvira ir demokratinė visuomenė, piliečių, įmonių ir socialinių partnerių dalyvavimas, politikos nuoseklumas ir reglamentavimas bei integravimas, naudojimasis geriausiomis turimomis žiniomis, atsargumo, mokėjimo už taršą principai.
Kaip matyti, darnioji plėtra yra tikrai labai plati sritis. Atitinkamai ir su ja susiję moksliniai tyrimai. Be to, ši tema nėra nauja, nors, matyt, nepakankamai išplėtota ir užpildyta realiu turiniu, net ir mokslinių tyrimų požiūriu. Tačiau akivaizdu, kuo toliau, tuo darnios plėtros koncepcija darosi vis aktualesnė ne vien teoriškai, bet ir praktiškai, kad ir kaip sudėtinga būtų ją įkūnyti. Turėkime galvoje, kad darnioji plėtra yra daugiau procesas, kurį sudaro vieši ir privatūs veiksmai įvairiose srityse, o ne uždaras reiškinys. Taigi apie mokslinius tyrimus darniajai plėtrai apskritai kaip bendrai paradigmai, o ne pagal atskiras sritis, yra gana sudėtinga kalbėti, ypač jei norime ką pamatuoti ar palyginti.
Šios temos kaip tik ir buvo aptartos seminare, o visų pirma – pati darnios plėtros samprata. Kaip reikėtų tiksliau ją apibrėžti – siaurai ar plačiai? Siaurai suprantant, reikėtų pabrėžti būtinus ryšius tarp konkrečių sričių, o plačiai suprantant terminą derėtų taikyti bendrąja prasme, net jei konkretūs ryšiai tarp sričių akivaizdžiai neapčiuopiami. Ar galimi vien darniąją plėtrą ir jai skirtus mokslinius tyrimus vertinantys rodikliai? Ar siūlomas įvairių sričių atstovų forumas padėtų spręsti problemas?
Akivaizdu, tai retorinio tipo klausimai, tačiau Europos Komisija norėtų jiems skirti daugiau dėmesio mokslinių tyrimų požiūriu, gal šiek tiek intensyviau apie tai diskutuoti ir pakeliui rasti konkretesnių rezultatų. Tam buvo skirtos ir kelis mėnesius vykusios konsultacijos internetu. Komisijos atstovai seminare minėjo, jog jie siekia įdiegti atitinkamą stebėjimo sistemą, skirtą analizuoti 7 BP projektus jų indėlio darniai plėtrai aspektu.
Matyt, artėjančioje konferencijoje šia tema bus plačiau kalbama. O kovo mėnesio seminare diskutuota apie pateiktas ekspertų mintis. Jos buvo sugrupuotos į tris dalis. Luke Georghiou (Mančesterio verslo mokykla) ir Jennifer Cassingena Harper (Maltos mokslo taryba) nagrinėjo, koks darnios plėtros ir mokslinių tyrimų santykis; Stefan Kuhlmann (Tventės universitetas, Nyderlandai) nagrinėjo, koks darnios plėtros ir mokslinių tyrimų politikos santykis, o Laurence Esterle (Inovacijų ir visuomenės tyrimų institutas IFRIS, Prancūzija) – kaip galima išmatuoti mokslinių tyrimų indėlį darniajai plėtrai.
Nors pristatytos ekspertinės studijos buvo labai bendro pobūdžio, valstybės narės išsakė nemažai konkrečių pastabų ir klausimų, ypač apie galimus rodiklius mokslinių tyrimų indėliui išmatuoti. Ekspertė šioje srityje siūlė naują rodiklį – „pridėtinę elgesio vertę“ („behavioral additionality“). Ji taip pat manė, kad geriausiai šiuos dalykus galėtų vertinti iš įvairių sričių specialistų sudaryta komisija. Kai kurios valstybės replikavo, jog tokie rodikliai apsunkina bendrąjį vertinimą, siūlyta taikyti bendruosius bibliometrinius rodiklius ir darniąją plėtrą vertinti tik kaip vieną galimą įtakos pjūvių, o ne kaip atskirą reiškinį. Atkreiptas dėmesys ir į tai, jog būtų sudėtinga kalbėti apie rodiklius kažko, kas neturi griežto vienprasmio apibrėžimo. Todėl Komisija kviesta mėginti konkursinėse mokslininkų paraiškose teirautis, kaip jie (mokslininkai) supranta darniąją plėtrą, gal tai padėtų rasti bendrų vardiklių.
BP ir DVS bendrybės. Iliustracijos iš prezentacinės p. N. Devandre (Dewandre) medžiagos (Europos Komisija)
Ekspertai savo išvadose pabrėžė, jog yra nemažai iššūkių gerinant mokslo lygį, jo kokybę ir įtaką darniai plėtrai. Jie akcentavo efektyvią mokslo sistemą kaip tokią, kurios reikia visiems tikslams, tik taip ji bus efektyvi ir darniai plėtrai. Jos kontekste būtinas tikslinis, tarpsektorinis ir tarpdisciplininis požiūris, siekiant, kad mokslas galėtų deramai atsakyti į darnios plėtros keliamus iššūkius. Kitą įdomią mintį išsakė Stefan Kuhlmann, siūlydamas skatinti įvairiais būdais su darniąja plėtra susijusius mokslinius tyrimus taip keliant jų prestižą. Jo manymu, reikia aktualinti ir valdymo problemas, nes socioekonominė ir institucinė aplinka bei praktika dar nedera daugeliu atvejų su naujausiais išrastais technologiniais sprendimais.
Seminaro dalyviai sutarė dėl septynių darbinių viso seminaro išvadų, kurios būtų suvokiamos kaip gairės tolesniam mąstymui šia tema, kaip mintys, kurios padėtų tiek politikos formuotojams, tiek patiems mokslininkams. Taigi konstatuota, kad 1) darnioji plėtra yra svarbus, nors terminologiškai ir nevienareikšmiškas konceptas, 2) darnios plėtros iššūkiai yra įvairių sričių aktualijos – klimato kaita ir švari energija, darnus transportas, darnus vartojimas ir gamyba, gamtos išteklių išlaikymas ir valdymas, viešoji sveikata, socialinė įtrauktis, demografija ir migracija, pasaulinis skurdas, 3) 7 BP yra glaudžiai susijusi su darniąja plėtra, 4) darnios plėtros potencialą reikia išplėsti už 7 BP ribų į visą Europos mokslinių tyrimų erdvę, 5) apibrėžiant darniąją plėtrą reikia derinti jos siaurąjį (ekonomikos, socialinių ir aplinkosaugos sričių sąveika) ir platųjį (visas mokslo disciplinas liečianti paradigma) supratimą, 6) siekiant neišradinėti dviračio, galima „pervadinti“ politikas MTEP kontekste ir iš to gauti naudos darniai plėtrai, 7) dera tęsti diskusijas, kad galutinė ekspertų studijos versija būtų gera bazė tolesniems svarstymams ir darbams.
Karina Firkavičiūtė
LR nuolatinės atstovybės ES mokslo atašė