Rudenį Briuselio pulsas smarkiai suaktyvėja. Ir ne tik mokslinių tyrimų srityje, nes netrukus, į lapkričio pabaigą pasirodys naujų ES programų dokumentai, kuriuos reikės nagrinėti, svarstyti, komentuoti, derėtis. Tai bus ne vien valstybių, bet ir įvairių organizacijų veiklos dalis. Todėl įvairios valstybės ir institucijos teikė savo išankstines nuomones apie šias programas, apie jų specifines nuostatas ar bendrus politinius principus. Šiame parengiamajame etape šį kartą gana aktyviai dalyvavo ir valstybės, į ES įstojusios 2004–2007 metais, tarp jų ir Lietuva. Mums visiems tai nauja, pirmoji tokio pobūdžio patirtis – mėginti iš anksto įtakoti būsimas programas, kurios yra pagrindinės ES politiką įgyvendinančios priemonės.

Rugsėjo 9 d. Europos Komisija pakvietė visas valstybes nares į seminarą, skirtą galutiniam situacijos aptarimui, jau atskleisdama šiek tiek savo analizės kontekstą ir pirminius rezultatus. Galutinis EK darbo rezultatas buvo pateiktas rugsėjo 30 d. įvykusiame Konkurencingumo tarybos posėdyje (mokslinių tyrimų dalyje).

EK konstatavo, kad siekiant išanalizuoti dalyvavimo 7BP situaciją, kaip ir įprasta tokiose analizėse, naudojami tokie rodikliai kaip projektų dalyvių skaičius, dalyvių kiekvienai valstybei skaičius, BVP dydis, gyventojų skaičius, nacionalinės investicijos į mokslinus tyrimus, mokslininkų ir tyrėjų skaičius, projektų koordinatorių skaičius, sėkmės rodiklis įvairiuose kvietimuose paraiškoms, regioninė paraiškų koncentracija, finansinė grąža ir pan.

Taip pat buvo pabrėžta, kad nėra jokio vieno, unikalaus rodiklio, kuris galėtų atskleisti situacijos visumą. O kiekvienas iš jų atskirai atspindi tik tam tikrus reiškinio aspektus. Todėl viena iš kertinių EK pristatytų išvadų yra, kad bendra visų valstybių dalyvavimo BP situacija yra gan įvairiai sluoksniuota, kompleksinė, iš jos neįmanoma padaryti vienos vienintelės išvados, nėra aiškaus ES-12 ir ES-15 valstybių grupių išsiskyrimo pagal turimus duomenis.

Toliau EK svarstė, kokios yra priežastys, kurios lemia skirtingą VN dalyvavimo intensyvumą-sėkmę Bendrojoje programoje. Buvo paminėtos kelios, toliau pristatomos priežastys, kiekviena su atskiru komentaru, kad labai detaliam jų supratimui, dar reiktų daugiau įsigilinti į atitinkamus faktorius.

Pirmiausia, tai, kad EK manymu, dalyvavimo intensyvumas-sėkmė koreliuoja su nacionalinėmis investicijomis į mokslinius tyrimus. Taip pat, kad kai kuriose valstybėse stinga sinergijų tarp nacionalinių mokslinių tyrimų sistemų ir ES lygio prioritetų. Nacionaliniu lygiu gauta patirtis galėtų padėti parengti geresnes paraiškas ES konkursams. Sisteminiai mokymosi efektai taip pat įtakoja sėkmę – naujiems BP nariams, ką tik įstojusioms valstybėms užima laiko perprasti BP programų taisykles ir subtilybes. Taigi reikia adaptacinio laikotarpio.

EK kaip priežastį taip pat minėjo ir skirtumus tarp mokslininkų algų įvairiose šalyse. Labai daug dėmesio EK skyrė ir dar vienam svarbiam aspektui – tai istoriškai susidarę senbuvių partnerių tinklai, kurie yra uždari ir nenorintys įsileisti kitų. Mažoms valstybėms gali tapti problema ir plataus mastelio projektai, kuriuose mažos, tiek pajėgumų neturinčios valstybės negali dalyvauti. Atskirai paminėtos ir informacijos srautų sklaidos, komunikavimo, mokymų problemos – kai kur silpnos teminių sričių atstovų Lietuvoje sistemos suteikia nepakankamai reikiamos informacijos ar pagalbos paraiškų teikėjams.

Išskirtinis šios EK analizės bruožas būtų tas, jog ji pasiūlė (numatė) ir tam tikras priemones, kaip šias problemas galima būtų ir reikėtų spręsti. Ir nors kol kas jos gan bendro pobūdžio, tikėkimės, kad netrukus konkretesnės priemonės atsidurs naujųjų programų teisiniuose tekstuose, dalyvavimo taisyklių sąlygose.

EK siūlo valstybėms stiprinti savo nacionalines investicijas į mokslinius tyrimus ir inovacijas, siekiant pirmiausia bendro europinio 3 procentų nuo BVP tikslo, taip pat naudoti šioje srityje turimas struktūrinių fondų lėšas (čia minimos būsimos pažangaus augimo idėjos ir galimi jų įgyvendinimo būdai), daugiau sieti esančius garsiausius ir mažiau žinomus ekscelencijos centrus Europoje, tobulinti esamas informacijos, komunikacijos sistemas, rengti tikslinius mokymus, mokytis iš kitų šalių patirties, taikyti supaprastinti schemas, naudotis esamomis Mari Kiuri mobilumo schemomis (ypač mokslininkų grįžimui skirta parama).

Taip pat pažymėta, kad programose svarbu planuoti daugiau mažų, STREP tipo projektų ir imtis priemonių atverti esamus naujokams neprieinamus uždarus konsorciumus. EK konstatavo, kad yra nemaža visoms valstybėms bendrų patarimų siekiant gerinti nacionalinio dalyvavimo rodiklius ES programose. Juos EK išskyrė į 2 dalis. Dalį daryti sudaro – turėti atitinkamą strateginį požiūrį į šią dalyvavimo problemą, gerai išplėtotą NCP sistemą, aiškų nacionalinį strateginį planą, pasiekimais besiremiančią paskatų sistemą, suderintą ES ir nacionalinių tikslų sistemą, protingai naudoti struktūrinius fondus. Dalį nedaryti sudaro – per prievartą neskatinti dalyvavimo BP, neskaičiuoti finansinės BP grąžos („juste retour“ principas), neskirti visoms mokslo sritims vienodo dėmesio, nesitikėti greitų rezultatų.

EK teigimu, jos idėjos dėl galimų priemonių, kurios palengvintų esamą situaciją, bus įtrauktos į būsimą mokslinių tyrimų ir inovacijų programą „Horizontas 2020“ ir (arba) į tolesnės finansinės perspektyvos susitarimus dėl struktūrinių fondų.

Kaip šalis, kuri aktyviai dalyvavo rengiant politinį kreipimąsi į EK, kad būtų sprendžiamos esamos problemos, galime sakyti, kad pirmasis žingsnis, ir gana didelis, jau žengtas. Toliau eina jau realusis teisėkūros kūrimo etapas – nuo gruodžio mėnesio prasidėsiantis būsimos programos „Horizontas 2020“ svarstymas.