2009 m. spalio mėnesį Briuselyje vykusi Europos vadovų taryba priėmė Europos Sąjungos Baltijos jūros strategiją ir Tarybos išvadas šia tema (15265/09). Šie dokumentai priimti po anksčiau Europos Komisijos priimto komunikato dėl Baltijos jūros strategijos.

Švedijos Europos reikalų ministrė Cecilija Malmstrom (Cecilia Malmström) minėjo, jog tai vienas iš svarbiausių Švedijos pirmininkavimo prioritetų ir pridėjo, jog jų darbas tuo pasibaigė. Kitas žingsnis – įgyvendinti šią strategiją praktikoje, siekiant išspręsti tas problemas, kurios kyla šiame regione. Čia labai svarbi bus politinė Baltijos jūros valstybių valia. Ministrė taip pat labai pabrėžė, jog ši strategija yra sėkmė Baltijos jūros regionui, Europos Sąjungai ir didelis Švedijos pirmininkavimo pasiekimas.

Vadovų tarybos išvadose sakoma, jog Baltijos jūros strategija „... yra integruota sistema, skirta spręsti bendras problemas, be kita ko, su Baltijos jūra susijusias neatidėliotinas aplinkosaugos problemas ir prisidėti prie ekonominės regiono sėkmės ir socialinės bei teritorinės jo sanglaudos, taip pat ES konkurencingumo. Europos vadovų taryba ragina visus atitinkamus subjektus skubiai veikti ir įgyvendinti šią strategiją, kuri galėtų būti makroregioninės strategijos pavyzdys. Ji prašo Komisijos iki 2011 m. birželio mėn. pateikti Tarybai pažangos ataskaitą.“

Tai pirmas kartas, kai ES sukūrė tokią išsamią strategiją, skirtą visam makroregionui. Pagal ją galėtų būti kuriamos panašios strategijos kitiems regionams, pavyzdžiui, Viduržemio jūros arba Dunojaus upės baseino. Ši strategija – tai pirmas svarbus žingsnis įgyvendinant integruotą ES jūrų politiką regione.

Strategiją sudaro minėtas EK komunikatas ir veiksmų planas, į kurį 15-oje prioritetinių sričių įtraukta 80 pagrindinių projektų; kai kurie projektai jau pradėti vykdyti. Keturiais strategijos kertiniais akmenimis siekiama padaryti šį Europos regioną ekologiškai tvarų (pvz., perdirbant nuotekas);klestintį (pvz., skatinant mažąsias ir vidutines įmones diegti inovacijas); prieinamą ir patrauklų (pvz., gerinant transporto ryšius); tokį, kuriame užtikrinama sauga ir saugumas (pvz., gerinant reagavimą į nelaimingus atsitikimus). Manoma, kad veiksmų planas bus gyvas dokumentas, kurį prireikus bus galima papildyti ar keisti.

Vienas iš veiksmų plano prioritetų yra skirtas regiono mokslinių tyrimų ir inovacijų potencialo plėtrai. Pastebimas netolygumas tarp geriau įsikūrusių MTTP institucijų šiaurės ir vakarų krantuose ir naujų ar reformuotų institucijų rytiniuose ir pietiniuose Baltijos jūros krantuose. Tai matyti ir bendruose inovacijų lygio vertinimuose. Baltijos jūros regione rasime aukščiausiai Europoje vertinamų inovacijų institucijų ir kitų, kurios jas dar tik vejasi. Siekiant panaudoti visą esamą regione inovacijų potencialą, būtinas bendras požiūris, kuris remtųsi bendradarbiavimu ir pasitikėjimu. Todėl šiame prioritete numatyta sukurti bendrą Baltijos jūros regiono inovacijų strategiją, pagerinti mokslinių tyrimų naudojimą per patentus.

Didesni ar mažesni mokslinių tyrimų projektai numatyti pagal įvairius veiksmų plano prioritetus. Reikia pažymėti gal vieną svarbiausių – tai BONUS-169 iniciatyva, skirta tvariosios plėtros mokslinių tyrimų plėtrai. Tai jungtinė Baltijos jūros valstybių iniciatyva, kurią finansiškai parems ir Europos Komisija. Ji įgyvendinama pagal Europos Bendrijos steigimo sutarties 169 str.

BONUS-169 iniciatyva Baltijos jūros mokslinių tyrimų srityje bus siekiama pradėti ir įgyvendinti bendrą MTEP programą, sujungiančią kelių šalių nacionalines programas jūros mokslų ir darnaus Baltijos jūros vystymo srityje. Laikantis tam tikrų tarptautinių, Europos ir regioninių konvencijų, susijusių su Baltijos jūra, ši iniciatyva sudarys galimybę sukurti platformą, kurios pagrindu bus sisteminami ir platinami šios srities rezultatai, ir užtikrins būtiną MTEP darniam Baltijos jūros vystymui remti.

Visai neseniai Europos Komisija jau pateikė pasiūlymą BONUS-169 iniciatyvos reglamentui. Dar nežinia, kiek užtruks jo svarstymai, tačiau pirmas ryškus žingsnis jau padarytas.

Dr. Karina Firkavičiūtė
LR nuolatinės atstovybės ES mokslo atašė