Šiuo metu Europos Sąjungoje naudojama daugiau kaip 100 tūkst. cheminių medžiagų, įeinančių į įvairios buitinės chemijos produktų, plastikinių žaislų, oro gaiviklių sudėtį. Deja, jų poveikis žmogaus organizmui ir aplinkai tėra menkai ištirtas.

Projekto koordinatorius dr. Paulas Fouleris sako: „Jau daugiau kaip 60 metų didėja susirūpinimas, kaip aplinkoje esančios cheminės medžiagos gali paveikti kūdikių vystymąsi gimdoje. Tos cheminės medžiagos gaunamos iš įvairių pramonės, komercinių ir žemės ūkio šaltinių.“

Prancūzijos nacionalinio žemdirbystės tyrimų instituto, Notingemo universiteto ir Macaulay instituto specialistai ketina tyrinėti, kaip nedidelis cheminių medžiagų kiekis veikia avių embrionus šių gyvūnų gimdoje. Cheminės medžiagos (trąšos, nutekamieji vandenys) patenka į laukuose besiganančių avių organizmą. Valgydami gyvulių mėsą, žmonės irgi absorbuoja šias medžiagas. Jos kaupiasi mūsų organizmuose, ypač riebaliniame audinyje ir gali būti perduodamos palikuonims nėštumo metu.

Todėl tyrėjai iš Vokietijos Martyno Liuterio universiteto ir Milano universiteto tirs pelės kiaušialąstes ir embrionus, mėgindami suprasti cheminių medžiagų apykaitos mechanizmus. Artimiausius trejus metus REEF projekto dalyviai analizuos, kaip cheminės medžiagos iš motinos perduodamos vaisiui ir kaip jos veikia besivystantį organizmą. Yra tam tikrų faktų, liudijančių, kad ateities kartos gali patirti įvairių sveikatos problemų dėl to, kad, bręstant motinos įsčiose, jie buvo paveikti cheminių medžiagų.

Pagal „Cordis“ tarnybos informaciją parengė dr. Rolandas Maskoliūnas