 Prof. Gervydas Dienys ir Inga Matijošytė
Biotechnologijos institutas
Pramoninė biotechnologija yra moderniosios biotechnologijos metodų
panaudojimas gaminant cheminius junginius, medžiagas ir kurą. Cheminiai
junginiai ir medžiagos apima labai platų produktų ratą. Tai polimerai,
tiksliosios bei stambiosios chemijos pramonės produktai, vaistinės
medžiagos, maistas ir pašarai, popierius, tekstilė. Pramoninės
biotechnologijos strateginis tikslas – laipsniškai pakeisti naftą
atsinaujinančiomis žaliavomis, gaminant išvardytus cheminius junginius
bei medžiagas.
Biotechnologijos pramonė šiuo metu yra sparčiausiai augantis pramonės sektorius pasaulyje, todėl Europos Sąjunga šiai sričiai skiria didelį dėmesį. Siekdama aptarti pramoninės biotechnologijos padėtį Rytų Europoje ir paskatinti jos vystymąsi, Europos Komisija šiemet surengė apskritojo stalo pasitarimus devyniose šalyse: gegužės mėnesį Čekijoje ir Slovėnijoje, birželį Kroatijoje ir Slovakijoje, liepą Lenkijoje, rugsėjo mėnesį Lietuvoje, Estijoje ir Turkijoje, spalio mėnesį Vengrijoje. Šiuose apskritojo stalo pasitarimuose dalyvauja „EuropaBio“ (Europos biotechnologijos įmones jungianti organizacija) bei Europos Komisijos atstovai. Siekiama geriau suprasti biotechnologijos sektoriaus padėtį kiekvienoje šalyje, pateikti rekomendacijas tolesnei veiklai, be to, reklamuoti pramoninę biotechnologiją kaip augančią ir didelį potencialą turinčią sritį.
Rugsėjo 4 d. Vilniuje įvyko toks apskritojo stalo pasitarimas tema „Pramoninė biotechnologija Lietuvoje ir Europoje“. Renginyje svečiavosi „EuropaBio“ atstovai Camille Burel ir Antoine Peeters, bei Europos Komisijos atstovas dr. Maurice Lex. Renginį atidarė Lietuvos švietimo ir mokslo viceministrė Virginija Būdienė, pabrėždama svarbą glaudaus bendradarbiavimo tarp mokslo institucijų, pramonės ir valdančiojo sektoriaus – ministerijų. Biotechnologijos instituto direktorius Kęstutis Sasnauskas apžvelgė biotechnologijos raidą ir vystymąsi Lietuvoje, supažindino su veikiančiomis biotechnologinėmis įmonėmis, trumpai pristatė instituto veiklą. Lietuvos finansų ministerijos sekretorius R. Kriščiūnas ir Lietuvos ūkio ministerijos sekretorius A. Keraminas kalbėjo apie struktūrinių fondų panaudojimą pramoninei biotechnologijai Lietuvoje plėtoti ir apie šią plėtrą turinčias skatinti politikos priemones. Susitikimo metu Lietuvos biotechnologijos kompanijų vadovai, aukštųjų mokyklų bei institutų atstovai svečiams iš Briuselio pristatė visą šios pramonės srities spektrą Lietuvoje.
Prof. A. Janulaitis pristatė UAB „Fermentas“ veiklą. Daugiau nei 700 produktų, skirtų genų inžinerijos bei molekulinės biologijos tyrimams, parduodanti į 70 pasaulio šalių įmonė 2007 m. produkcijos pardavė už 29 mln. eurų. Ji ne tik plečia gamybą, bet ir dirba mokslinius darbus. Mokslo padalinyje (Mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros centre) šiuo metu yra 74 darbuotojai. Tai vienas didžiausių tokių padalinių Lietuvoje. Dr. R. Meškys (Biochemijos institutas) perskaitė pranešimą „Fermentai pramoninei biotechnologijai”. Europoje dabar yra apie 150 pramoninių procesų, kuriuose naudojami biokatalizatoriai – fermentai. Planuojama, kad Europoje 2010 m. 60% cheminės pramonės gamybos procesų naudos biokatalizatorius. „TEVA/Sicor Biotech UAB“ generalinio direktoriaus prof. V. A. Bumelio pranešimo tema buvo „Rekombinantiniai baltymai – vaistiniai preparatai“. Jis paminėjo, kad 2006 m. duomenimis biofarmacija užima 23% bendros farmacijos rinkos. Gamindama ir prekiaudama trimis savo sukurtais biofarmaciniais produktais, įmonė 2007 m. produkcijos pardavė už 17,4 mln. eurų.
AB „Malsena“ valdybos pirmininkas dr. D. Tvarijonavičius („Biopolimerais pagrįsti nemaistiniai produktai“), LŽŪU atstovė dr. V. Makarevičienė („Biokuras – moksliniai tyrimai ir problemos“) ir prof. V. Stanys iš Lietuvos sodininkystės ir daržininkystės instituto („Biomasės resursai pramoninei biotechnologijai”) aptarė pramonės galimybes, problemas ir potencialą panaudojant Lietuvoje esamus biomasės resursus. 2010 m. Lietuvos žaliavų bazė pramoninei biotechnologijai galėtų būti 1–2 mln. t grūdų, 0,5–0,6 mln. t rapsų, 3,0–3,5 mln. t lignoceliuliozinės biomasės (šiaudai, rapsų atliekos, cukrinių runkelių išspaudos, medienos atliekos ir kt.). Dr. D. Tvarijonavičius kalbėjo apie problemas, iškylančias norint perdirbti augalinę biomasę. Neišspręstos augalinių žaliavų frakcionavimo į sudėtinius komponentus problemos. Dar netobulos pagrindinių komponentų – angliavandenių perdirbimo technologijos. Eksperimentinės plėtros ir demonstracinės gamybos projektai šioje srityje labai rizikingi. Bet didžiulės būsimos gamybos apimtys ir ekonominė svarba skatina imtis tokių projektų. AB „Malsena“ bando pereiti nuo tradicinio grūdų perdirbimo prie aukštesnės pridėtinės vertės produktų gamybos panaudojant biotechnologinius metodus. Kuriamas mokslinių tyrimų padalinys.
Dr. V. Makarevičienė pristatė biodegalų gamybos situaciją. Šiuo metu Lietuvoje yra 10 įmonių, užsiimančių bioetanolio ir biodizelino gamyba. Pagal prognozes Lietuvos biodegalų gamybos pajėgumai 2010 m. viršys 400 tūks. t per metus (tai sudaro apie 25% Lietuvoje šiuo metu sunaudojamų degalų). Daug dėmesio skiriama antros kartos biokurui, kuriam naudojama nemaistinė žaliava. UAB
„Biocentras“ direktorius dr. Saulius Grigiškis pranešime „Aplinkos biotechnologijos“ pristatė įmonės veiklą. Ši įmonė jau 20 metų užsiima grunto ir vandenų, užterštų naftos produktais, valymu. Plačiau buvo pristatyta nauja įmonės plėtojama sritis – aplinkosauginių avarijų likvidavimo sistemos kūrimas.
Mūsų šalyje biotechnologija turi geras tradicijas ir vystosi palyginti sėkmingai. Tačiau stiprėjanti globali konkurencija reikalauja efektyvesnių sprendimų. Kaip valstybė kartu su šios srities darbuotojais galėtų pagreitinti šios perspektyvios srities, ypač pramoninės biotechnologijos, plėtrą?
Kelios mintys iš spaudos konferencijos
Dr. Rolandas Maskoliūnas
Koks jūsų pirmasis įspūdis apie Lietuvos biotechnologijos mokslą ir pramonę?
Camille Burel. Man atrodo, kad jūs turite gilias mokslines tradicijas ir įdirbį. Labai aukšta ir šioje srityje dirbančių specialistų kvalifikacija. Be to, dėl mažesnių nei kitose Europos šalyse darbo kaštų pasaulio kompanijos turėtų susidomėti galimybe investuoti šioje rinkoje. Tačiau dėl Lietuvos juridinės bazės trūkumų palyginti sunku įsteigti pumpurines biotechnologijų kompanijas. Tą problemą reikia išspręsti, kad būtų skatinamas naujų inovatyvių biotechonologijos kompanijų atsiradimas.
Maurice Lex. Man padarė įspūdį jūsų organizuotumas. Nemažai informacijos gavau iš Lietuvos biotechnologijos kompanijų asociacijos. Šie duomenys įrodo, kad jūs taip pat turite puikių mokslo institutų. Tai neabejoti koziriai gamtos mokslų srityje. Taip pat ir biotechnologijos pramonėje. Kita vertus, pastebėjau, kad Lietuvoje nepakankamai glaudūs ryšiai tarp mokslininkų ir pramonės. Ši problema egzistuoja daugelyje Europos šalių. Mokslininkų darbo tikslas dažniausiai yra straipsniai, kadangi tuo pagrįsta vertinimo sistema. Tad reikia geriau panaudoti atliekamų mokslinių tyrimų rezultatus. Juos būtina paversti inovatyviais produktais, naujais procesais. Manau, kad, norint tą padaryti, jums reikia pasižvalgyti už Lietuvos ribų, bendradarbiauti su kitomis Europos šalimis. Dabar yra puiki galimybė – tai 27 šalys, norinčios bendradarbiauti. Mes turime sukūrę priemonių, kurios padeda tą padaryti. Viena tokių – BP7 programa. Yra ir kitų priemonių, tokių kaip ERANET, padėsiančių jums bendradarbiauti su kitomis ES narėmis – didžiosiomis valstybėmis, pagrindiniais šios srities veikėjais.
Kokios Lietuvos biotechnologijų perspektyvos turint omenyje struktūrinių fondų lėšų panaudojimą ir technologijos slėnių, tokių kaip „Santara“, steigimą?
V. A. Bumelis. Nemanau, kad Lietuvoje reikia vienodai intensyviai vystyti visas biotechnologijos pramonės sritis. Reikia rasti nišą, kur galime daugiausia pasiekti. Pasiekti proveržį. Be abejo, gali būti plėtojama ir žalioji, ir baltoji, ir mėlynoji biotechnologijų šakos. Tačiau yra kelios sritys, kur mes esame neabejotini lyderiai. Būtent tose prioritetinėse srityse turėtų atsirasti kritinė masė kompanijų. Tarp tokių lyderių galima paminėti biokuro srityje dirbančias kompanijas. Šios technologijos yra labai perspektyvios. Mes esame stiprūs ir tokiose srityse kaip farmacija, biofarmacija, naujų reagentų gamyba, molekulinių biotechnologijų plėtotė. Galbūt EK nariai nebuvo gerai susipažinę su padėtimi Lietuvoje, todėl šis susitikimas užpildys kai kurias spragas.
Kalbant apie kuriamus technologijų slėnius, diskusijų apie jų veiklą dar yra daug. Kai kurie slėniai jau pasitvirtino programas. Tačiau kol kas dar tik svarstoma, kokie tie slėniai turėtų būti. Vienas iš mūsų lietuviškų principų yra atvirumas pokyčiams. Kiekvieną dieną sugalvojame naujų idėjų ir sukuriame naujų strategijų. Kadangi tokių idėjų nuolat turi ir dalyviai, ir kai kurios valstybinės organizacijos, sunku nutarti, ką galų gale statysime. Reikia galų gale apsispręsti ir imtis darbo.
Kokių priemonių ketina imtis Europos Sąjunga, kad senojo žemyno biotechnologijų pramonė sėkmingai konkuruotų su JAV ir kad pavyktų sustabdyti protų nutekėjimą?
M. Lex. Europos Komisija puikiai suvokia smegenų nutekėjimo problemą. Mes dar 2002 m. Europoje pradėjome įgyvendinti strategiją gamtos mokslų ir biotechnologijų srityse. Kasmet spausdiname ataskaitą, kaip sekasi ES narėms. Pateikiamas ir veiksmų planas, skirtas privačiam ir visuomeniniam sektoriui, valstybių vyriausybėms. Praėjusiais metais įvertinome šią strategiją. Ją papildė kitas tyrimas, pavadintas „Bio for EU“, kuriame apžvelgėme visą sektorių. Tikimės, kad Europos šalys paklausys šiuose dokumentuose esančių patarimų. Situacija įtempta, kadangi šioje srityje konkuruojame ir su kitomis ekonomiškai stiprėjančiomis šalimis Kinija, Indija ir Brazilija.
Koks bus jūsų vizito Lietuvoje ir kitose Baltijos šalyse rezultatas?
M. Lex. Tikiuosi, kad padėjome Lietuvos pramoninės biotechnologijos atstovams daugiau sužinoti apie ES kuriamas priemones, skirtas vystyti šią sritį ir dar glaudžiau bendradarbiauti. Ir kad jūsų šalies mokslininkai geriau ras bendrą kalbą su pramonės įmonėmis. Ir ne tik Lietuvoje. Reikia bendradarbiauti su kaimynais, nes to Europos Sąjunga ir siekia.
C. Burel. Mums labai svarbu žinoti, kaip Lietuvoje sekasi biotechnologų bendruomenei. Išklausėme jūsų rekomendacijų, sužinojome apie jūsų problemas. Palyginsime tai su situacija kitose šalyse. Vėliau ketiname paruošti rekomendacijas Europos Komisijai, kuri dirba su įvairių vyriausybių tinklu. Tinklo diskusijų tema: žiniomis pagrįsta pramoninė biotechnologija. Pasikeitimas informacija suteikia mums daugiau žinių ir padeda priimti efektyvius sprendimus nacionalinių vyriausybių ir Europos Komisijos lygyje.
Viena iš minimų problemų – menkas mokslininkų verslumas. Kaip reikėtų skatinti mokslininkų verslumą, kartu išlaikant šalies mokslo potencialą?
M. Lex. Kiekvienas turi daryti tą, ką geriausiai sugeba. Geras mokslininkas tegu ir toliau dirba laboratorijoje. Tačiau yra žmonių, kuriems gerai sekasi veikti abiejose srityse. Tie mokslininkai, kurie yra tokie universalūs, turėtų bendradarbiauti su pramonės atstovais arba su mokslo vadybininkais. Taip ilgainiui susiformuos ryšiai tarp mokslo ir pramonės. Dauguma Europos universitetų tikisi sulaukti finansavimo iš visuomeninio sektoriaus. Jie neįvertina, kaip svarbu patiems rodyti iniciatyvą ir mėginti parduoti savo idėjas privačiam sektoriui. Tuo Europa iš esmės skiriasi nuo JAV. Dauguma Amerikos universitetų labai stengiasi parduoti savo mokslo rezultatus, inovatyvius sprendimus. To turime išmokti mes visi, ne tik Lietuvos universitetai.
V. A. Bumelis. Mūsų mokslas yra puikus. Tą liudija publikacijos prestižiniuose mokslo žurnaluose. Tačiau mokslininkams kažkas turi padėti parduoti tai, ką jie sukūrė. Tokių organizacijų ir tokių žmonių Lietuvoje praktiškai nėra.
V. Laurinavičius. Lietuvoje iš tiesų egzistuoja plyšys tarp mokslo ir verslo. Yra gerų mokslininkų, yra verslo pinigų, verslas, bet nėra mokslo vadybininkų. Universitetai ruošia vadybininkus, bet neruošia mokslo vadybininkų. Nemažai mūsų doktorantų, apsigynę disertacijas, neketina tęsti mokslininko karjeros. Jie nebuvo nukreipiami į mokslo vadybą. Jie išvyko kažkur kitur. Valstybės politikoje nebuvo numatyta, kad prireiks profesionalios mokslo vadybos.
|
